|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-12-21 16:20
|
|
|
Aleksandras Žikevičius mėgsta kasdien pasivaikščioti po vietinius parkus.
Andrius GRYGELAITIS
Didžioji dalis vilkaviškiečių puikiai atsimena ne vieną dešimtmetį „Aušros“ gimnazijai vadovavusį Aleksandrą Žikevičių. Jau šešerius metus buvęs vadovas su žmona Alvyra gyvena Ispanijoje.
Labiau nei Kalėdos
Guardamar del Seguros mieste, Alikantės provincijoje, gyvenantys Aleksandras ir Alvyra Žikevičiai jau poryt namuose sės prie tradicinio Kūčių stalo, o vakare eis į bažnyčią. Per šventes prie jų prisijungs ir Briuselyje gyvenantis sūnus Dainius su šeima.
Panašiai kaip lietuviai, šventes sutinka didžioji dalis ispanų. Jiems šis laikotarpis – galimybė pabūti su namiškiais, giminaičiais bei draugais. Tiesa, daug labiau nei šv. Kalėdas ar Naujuosius metus ispanai švenčia Trijų Karalių dieną. Būtent tada prie namų durų jie vieni kitiems palieka dovanų, kepa tradicinius pyragus.
„Žiemos šventes ispanai švenčia ilgai. Dauguma iš jų dabar turės maždaug 10–12 dienų laisvadienius, o vaikų atostogos tęsis 15 dienų, tad laiko pasilinksminti tikrai bus į valias. Paprastai Kalėdas vietiniai žmonės sutinka kavinėse. Jos būna perpildytos. Vien mūsų mieste kavinių yra per 100. Taip pat mėgstama švenčių vieta – pliažas. Pernai per Kalėdas buvo 24 laipsniai šilumos. Šiemet turėtų būti panašiai“, – pasakojo A. Žikevičius.
Guardamar del Seguroje įprastai gyvena 30–35 tūkst. žmonių, tačiau vasaromis ir švenčių metu šie skaičiai išauga kone penkis kartus. Kadangi tai kurortinis miestas, šiltuoju metų laiku jį itin mėgsta turistai, o per žiemos šventes čia dar suguža namus ar butus turintys kitur gyvenantys ispanai. Daugiausiai – iš sostinės Madrido.
Patys Žikevičiai per šventes taip pat stengiasi pakeisti aplinką. Įprastai pasibaigus šv. Kalėdoms jie kur nors išvažiuoja ir grįžta jau tik atšventę Naujuosius Metus. Šiemet kraštiečiai ketina aplankyti Andalūzijos regione esančią Granadą.
Sunkūs pokyčiai
Ispanijoje A. Žikevičius su žmona gyvena beveik šešerius metus. Palikęs Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus postą ir išėjęs į užtarnautą poilsį, jis atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje. Vyras prisipažino galvojęs likti gyventi Vilkaviškyje, tačiau galiausiai apsisprendė kardinaliai pakeisti aplinką ir bent kurį laiką pagyventi tik sau. Tokį sprendimą namiškiai palaikė.
„Ieškojau mudviem su žmona geriausio varianto. Dar prieš persikraustydami, mėnesiui čia buvome atvykę, viską apsižiūrėjome ir tik tada nusprendėme pasilikti ilgesniam laikui. Iš pradžių Ispanijoje ketinome pagyventi penkerius metus, o tada sugrįžti į Vilkaviškį. Šios minties neatsisakome ir dabar. Vilkaviškis – mano miestas, ten gyvena mano žmonės. Kažkada tikrai sugrįšime! Aišku, norėdami palikti Ispaniją, turėtume parduoti namus, tačiau nemanau, kad tai būtų sunki užduotis“, – svarstė buvęs gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius.
Jis prisipažino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paliko Lietuvą, buvo noras greičiau susitaikyti su pasikeitusia gyvenimo situacija.
„Buvo labai sunku išeiti iš gimnazijos, kurią su kolegomis kūrėme ilgus metus. Neskaitant namiškių, „Aušra“ buvo didžiausia mano gyvenimo meilė. Jai atidaviau visą save. Ir dabar labai pasiilgstu tų laikų. Buvome tarsi viena šeima – kartu džiaugėmės, kartu liūdėjome. Nuveikėme išties daug gražių darbų. Kai kuriuos iš jų matė visi, o kai kuriuos darėme tyliai. Ir dabar kartais gaunu žinučių iš buvusių mokinių ar kolegų. Man jos yra labai brangios“, – teigė pašnekovas.
Neįprastas tempas
Ispanijoje apsigyvenusius vilkaviškiečius vietiniai gyventojai šiltai priėmė, padėjo apsiprasti. A. Žikevičių labiausiai nustebino tai, kad kvartalo prezidentas turėjo sukaupęs daug informacijos apie naujuosius kaimynus.
„Kai manęs paklausė, kuo dirbau Lietuvoje, pasakiau, kad buvau mokytojas. Tuomet jis mane pataisė, jog buvau ne pedagogas, o mokyklos direktorius“, – juokėsi Aleksandras.
Sunkiausiai Ispanijoje Žikevičiams buvo priprasti prie vietinių žmonių tempo. Kasdien, maždaug nuo 14 val., ten dėl siestos gyvenimas keletui valandų tarsi sustoja, užsidaro visos įstaigos, prekybos centrai. Darbą dauguma parduotuvių ir valstybinių įstaigų pradeda tik 10 val. ryto. Į mokyklą vaikai eina nuo 9 val.
„Niekas niekur neskuba, o populiariausias žodis – „rytoj“. Jei nuvykę į automobilių saloną paprašysite pakeisti tepalus, realu, kad po kokių trijų dienų tai bus padaryta. Ispanai mėgaujasi gyvenimu, ir tai iš dalies labai žavi“, – teigė pašnekovas.
Įsikūrę svečioje šalyje Žikevičiai nedelsdami ėmė mokytis vietinės kalbos. Tiesa, tam laikas nebuvo pats palankiausias – pasaulį keletui metų sukaustė kovidas, tad įprastinės pamokos nutrūko. Šiandien Aleksandras ir jo žmona Alvyra jau geba su aplinkiniais susikalbėti ispaniškai, tačiau dar nešneka taip laisvai, kaip norėtų. Buvęs gimnazijos direktorius teigė, kad spragas padeda pridengti įvairios programėlės. Svarbiausia, anot jo, bendraujant su vietiniais – būti drąsiems ir nebijoti suklysti.
Išrinko viceprezidentu
Gana greitai Žikevičiai svetimoje šalyje susirado draugų. Jų mieste gyvena nemažai lietuvių, namus ten turi ir mažiausiai 5–6 vilkaviškiečiai. Tiesa, ne vien su lietuviais pora palaiko ryšį. Nemaža dalis tų, su kuriais kraštiečiai kasdien bendrauja, – ispanai.
„Turime ir vadinamųjų pliažo draugų, su kuriais susitinkame tik prie jūros. Jie mums užima vietas arčiau vandens. Apskritai, stengiamės kasdien bent kartą nueiti prie jūros. Taip pat daug vaikščiojame. Mūsų miestelyje yra labai gražių parkų ir kitų žaliųjų erdvių. Apsigyvenę Ispanijoje pakeitėme maisto racioną – dabar bent penkis kartus per savaitę valgome žuvį. Beveik atsisakėme kiaulienos“, – pasakojo A. Žikevičius.
Akivaizdu, kad naujakuriai greitai pelnė vietinių gyventojų pasitikėjimą. Prieš kurį laiką A. Žikevičius vienbalsiai buvo išrinktas gyvenamojo kvartalo bendruomenės viceprezidentu. Dabar jis rūpinasi įvairios pagalbos vietiniams žmonėms teikimu.
„Jei kas nors sugedo, sulūžo, žmonės kreipiasi į mane, o aš turiu pasirūpinti, kad visa tai būtų sutvarkyta. Visi kartu pasinaudodami ES parama ketiname rekonstruoti savo kiemą, padaryti jį dar gražesnį, žalesnį. Šiais reikalais tenka bendrauti su vietiniu meru. Kadangi čia gyvenu, noriu, kad būtų gera ne tik man, bet ir aplinkiniams. Nuo problemų galima bėgti arba jų nematyti, tačiau aš visada buvau tas, kuris stengiasi jas išspręsti“, – kalbėjo pašnekovas.
Rūpi Vilkaviškio reikalai
Už daugiau nei 2,5 tūkst. km nuo Vilkaviškio gyvenantis A. Žikevičius nuolat domisi gimtojo rajono reikalais, seka čia besiklostančius įvykius. Jam nesvetimos ir mūsų rajono žmonių problemos. Neseniai buvusios savo mokinės Linos Mureikaitės kvietimu A. Žikevičius išpildė kalėdinę keturmetės Izabelės svajonę ir pasirūpino, kad stokojančioje šeimoje gyvenanti mergaitė po Kalėdų eglute rastų norimų dovanų.
Buvusį gimnazijos direktorių maloniai stebina pastaraisiais metais pagražėjęs rajono centras, tačiau jis pripažįsta, kad problemų mūsų krašte vis tiek dar yra nemažai.
„Gražėjanti aplinka turėtų traukti žmones, tačiau jų sparčiai mažėja. Tai šiek tiek liūdina. Trūksta gerai apmokamų darbo vietų, dėl to sunku pritraukti jaunimo“, – pastebėjimais dalijosi A. Žikevičius.
Į Lietuvą su žmona jis stengiasi parskristi bent 1–2 kartus per metus. Visada užsuka ir į Vilkaviškį, kur lanko čia likusius draugus bei bičiulius. Pastaruoju metu neužsuka tik į „Aušros“ gimnaziją. Buvusio direktoriaus teigimu, ši vieta jam kelia pernelyg daug nostalgijos.
Artėjančių švenčių proga A. Žikevičius visiems „Santakos“ laikraščio skaitytojams linkėjo pakantumo vieni kitiems, mažiau pavydo, daugiau tikėjimo ir vilties, kad rytojus bus šviesesnis.
„Kartais patys save apkrauname bereikalingomis mintimis. Pieškime ateitį šviesesnėmis spalvomis. Norėtųsi, kad žmonės dažniau šypsotųsi, rodytų pagarbą vieni kitiems, būtų pozityvesni. Ant Kūčių stalo tikrai turėsime, ką padėti, todėl daugiau dėmesio skirkime artumui, bendrystei ir atlaidumui. Gyvenimas nėra ilgas, todėl norėtųsi, kad jo turinys būtų kokybiškas. Tegul šventės mus sutelkia geresniems darbams. Padėkime aplinkiniams, padėkime savo kraštui augti ir klestėti“, – linkėjo A. Žikevičius.
Didžioji dalis vilkaviškiečių puikiai atsimena ne vieną dešimtmetį „Aušros“ gimnazijai vadovavusį Aleksandrą Žikevičių. Jau šešerius metus buvęs vadovas su žmona Alvyra gyvena Ispanijoje. |
Guardamar del Seguros mieste, Alikantės provincijoje, gyvenantys Aleksandras ir Alvyra Žikevičiai jau poryt namuose sės prie tradicinio Kūčių stalo, o vakare eis į bažnyčią. Per šventes prie jų prisijungs ir Briuselyje gyvenantis sūnus Dainius su šeima.
Panašiai kaip lietuviai, šventes sutinka didžioji dalis ispanų. Jiems šis laikotarpis – galimybė pabūti su namiškiais, giminaičiais bei draugais. Tiesa, daug labiau nei šv. Kalėdas ar Naujuosius metus ispanai švenčia Trijų Karalių dieną. Būtent tada prie namų durų jie vieni kitiems palieka dovanų, kepa tradicinius pyragus.
„Žiemos šventes ispanai švenčia ilgai. Dauguma iš jų dabar turės maždaug 10–12 dienų laisvadienius, o vaikų atostogos tęsis 15 dienų, tad laiko pasilinksminti tikrai bus į valias. Paprastai Kalėdas vietiniai žmonės sutinka kavinėse. Jos būna perpildytos. Vien mūsų mieste kavinių yra per 100. Taip pat mėgstama švenčių vieta – pliažas. Pernai per Kalėdas buvo 24 laipsniai šilumos. Šiemet turėtų būti panašiai“, – pasakojo A. Žikevičius.
Guardamar del Seguroje įprastai gyvena 30–35 tūkst. žmonių, tačiau vasaromis ir švenčių metu šie skaičiai išauga kone penkis kartus. Kadangi tai kurortinis miestas, šiltuoju metų laiku jį itin mėgsta turistai, o per žiemos šventes čia dar suguža namus ar butus turintys kitur gyvenantys ispanai. Daugiausiai – iš sostinės Madrido.
Patys Žikevičiai per šventes taip pat stengiasi pakeisti aplinką. Įprastai pasibaigus šv. Kalėdoms jie kur nors išvažiuoja ir grįžta jau tik atšventę Naujuosius Metus. Šiemet kraštiečiai ketina aplankyti Andalūzijos regione esančią Granadą.
Ispanijoje A. Žikevičius su žmona gyvena beveik šešerius metus. Palikęs Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus postą ir išėjęs į užtarnautą poilsį, jis atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje. Vyras prisipažino galvojęs likti gyventi Vilkaviškyje, tačiau galiausiai apsisprendė kardinaliai pakeisti aplinką ir bent kurį laiką pagyventi tik sau. Tokį sprendimą namiškiai palaikė.
„Ieškojau mudviem su žmona geriausio varianto. Dar prieš persikraustydami, mėnesiui čia buvome atvykę, viską apsižiūrėjome ir tik tada nusprendėme pasilikti ilgesniam laikui. Iš pradžių Ispanijoje ketinome pagyventi penkerius metus, o tada sugrįžti į Vilkaviškį. Šios minties neatsisakome ir dabar. Vilkaviškis – mano miestas, ten gyvena mano žmonės. Kažkada tikrai sugrįšime! Aišku, norėdami palikti Ispaniją, turėtume parduoti namus, tačiau nemanau, kad tai būtų sunki užduotis“, – svarstė buvęs gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius.
Jis prisipažino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paliko Lietuvą, buvo noras greičiau susitaikyti su pasikeitusia gyvenimo situacija.
„Buvo labai sunku išeiti iš gimnazijos, kurią su kolegomis kūrėme ilgus metus. Neskaitant namiškių, „Aušra“ buvo didžiausia mano gyvenimo meilė. Jai atidaviau visą save. Ir dabar labai pasiilgstu tų laikų. Buvome tarsi viena šeima – kartu džiaugėmės, kartu liūdėjome. Nuveikėme išties daug gražių darbų. Kai kuriuos iš jų matė visi, o kai kuriuos darėme tyliai. Ir dabar kartais gaunu žinučių iš buvusių mokinių ar kolegų. Man jos yra labai brangios“, – teigė pašnekovas.
Ispanijoje apsigyvenusius vilkaviškiečius vietiniai gyventojai šiltai priėmė, padėjo apsiprasti. A. Žikevičių labiausiai nustebino tai, kad kvartalo prezidentas turėjo sukaupęs daug informacijos apie naujuosius kaimynus.
„Kai manęs paklausė, kuo dirbau Lietuvoje, pasakiau, kad buvau mokytojas. Tuomet jis mane pataisė, jog buvau ne pedagogas, o mokyklos direktorius“, – juokėsi Aleksandras.
Sunkiausiai Ispanijoje Žikevičiams buvo priprasti prie vietinių žmonių tempo. Kasdien, maždaug nuo 14 val., ten dėl siestos gyvenimas keletui valandų tarsi sustoja, užsidaro visos įstaigos, prekybos centrai. Darbą dauguma parduotuvių ir valstybinių įstaigų pradeda tik 10 val. ryto. Į mokyklą vaikai eina nuo 9 val.
„Niekas niekur neskuba, o populiariausias žodis – „rytoj“. Jei nuvykę į automobilių saloną paprašysite pakeisti tepalus, realu, kad po kokių trijų dienų tai bus padaryta. Ispanai mėgaujasi gyvenimu, ir tai iš dalies labai žavi“, – teigė pašnekovas.
Įsikūrę svečioje šalyje Žikevičiai nedelsdami ėmė mokytis vietinės kalbos. Tiesa, tam laikas nebuvo pats palankiausias – pasaulį keletui metų sukaustė kovidas, tad įprastinės pamokos nutrūko. Šiandien Aleksandras ir jo žmona Alvyra jau geba su aplinkiniais susikalbėti ispaniškai, tačiau dar nešneka taip laisvai, kaip norėtų. Buvęs gimnazijos direktorius teigė, kad spragas padeda pridengti įvairios programėlės. Svarbiausia, anot jo, bendraujant su vietiniais – būti drąsiems ir nebijoti suklysti.
Gana greitai Žikevičiai svetimoje šalyje susirado draugų. Jų mieste gyvena nemažai lietuvių, namus ten turi ir mažiausiai 5–6 vilkaviškiečiai. Tiesa, ne vien su lietuviais pora palaiko ryšį. Nemaža dalis tų, su kuriais kraštiečiai kasdien bendrauja, – ispanai.
„Turime ir vadinamųjų pliažo draugų, su kuriais susitinkame tik prie jūros. Jie mums užima vietas arčiau vandens. Apskritai, stengiamės kasdien bent kartą nueiti prie jūros. Taip pat daug vaikščiojame. Mūsų miestelyje yra labai gražių parkų ir kitų žaliųjų erdvių. Apsigyvenę Ispanijoje pakeitėme maisto racioną – dabar bent penkis kartus per savaitę valgome žuvį. Beveik atsisakėme kiaulienos“, – pasakojo A. Žikevičius.
Akivaizdu, kad naujakuriai greitai pelnė vietinių gyventojų pasitikėjimą. Prieš kurį laiką A. Žikevičius vienbalsiai buvo išrinktas gyvenamojo kvartalo bendruomenės viceprezidentu. Dabar jis rūpinasi įvairios pagalbos vietiniams žmonėms teikimu.
„Jei kas nors sugedo, sulūžo, žmonės kreipiasi į mane, o aš turiu pasirūpinti, kad visa tai būtų sutvarkyta. Visi kartu pasinaudodami ES parama ketiname rekonstruoti savo kiemą, padaryti jį dar gražesnį, žalesnį. Šiais reikalais tenka bendrauti su vietiniu meru. Kadangi čia gyvenu, noriu, kad būtų gera ne tik man, bet ir aplinkiniams. Nuo problemų galima bėgti arba jų nematyti, tačiau aš visada buvau tas, kuris stengiasi jas išspręsti“, – kalbėjo pašnekovas.
Už daugiau nei 2,5 tūkst. km nuo Vilkaviškio gyvenantis A. Žikevičius nuolat domisi gimtojo rajono reikalais, seka čia besiklostančius įvykius. Jam nesvetimos ir mūsų rajono žmonių problemos. Neseniai buvusios savo mokinės Linos Mureikaitės kvietimu A. Žikevičius išpildė kalėdinę keturmetės Izabelės svajonę ir pasirūpino, kad stokojančioje šeimoje gyvenanti mergaitė po Kalėdų eglute rastų norimų dovanų.
Buvusį gimnazijos direktorių maloniai stebina pastaraisiais metais pagražėjęs rajono centras, tačiau jis pripažįsta, kad problemų mūsų krašte vis tiek dar yra nemažai.
„Gražėjanti aplinka turėtų traukti žmones, tačiau jų sparčiai mažėja. Tai šiek tiek liūdina. Trūksta gerai apmokamų darbo vietų, dėl to sunku pritraukti jaunimo“, – pastebėjimais dalijosi A. Žikevičius.
Į Lietuvą su žmona jis stengiasi parskristi bent 1–2 kartus per metus. Visada užsuka ir į Vilkaviškį, kur lanko čia likusius draugus bei bičiulius. Pastaruoju metu neužsuka tik į „Aušros“ gimnaziją. Buvusio direktoriaus teigimu, ši vieta jam kelia pernelyg daug nostalgijos.
Artėjančių švenčių proga A. Žikevičius visiems „Santakos“ laikraščio skaitytojams linkėjo pakantumo vieni kitiems, mažiau pavydo, daugiau tikėjimo ir vilties, kad rytojus bus šviesesnis.
„Kartais patys save apkrauname bereikalingomis mintimis. Pieškime ateitį šviesesnėmis spalvomis. Norėtųsi, kad žmonės dažniau šypsotųsi, rodytų pagarbą vieni kitiems, būtų pozityvesni. Ant Kūčių stalo tikrai turėsime, ką padėti, todėl daugiau dėmesio skirkime artumui, bendrystei ir atlaidumui. Gyvenimas nėra ilgas, todėl norėtųsi, kad jo turinys būtų kokybiškas. Tegul šventės mus sutelkia geresniems darbams. Padėkime aplinkiniams, padėkime savo kraštui augti ir klestėti“, – linkėjo A. Žikevičius.
Galerija: gyvenimas svetur
Publikuota: 2023-12-21 16:20:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|