|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-12-28 17:52
|
|
|
Edgarui Jankauskui patinka, kai paniręs į šaltą vandenį gali susikaupti ir mėgautis ramybe.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškietis Edgaras Jankauskas kiekvieną dieną pradeda lediniu vandeniu – lįsdamas į ežerą arba po šaltu dušu. Ne tik pats – jo pavyzdžiu ima sekti ir žmona, ir sporto klubo lankytojai.
Duše šalčiau nei ežere
Sportu besidomintiems rajono gyventojams Edgaras Jankauskas žinomas kaip treneris, Vilkaviškyje įkūręs kikbokso klubą „Spartan fight team“. Tačiau 36-erių vyras turi ir su kovomis nesusijusį įdomų pomėgį: jau antri metai jis propaguoja kvėpavimo pratimus bei šaltas maudynes.
Ką reiškia lįsti į ledinį vandenį, E. Jankauskas išmėgino dar 2017 m.
„Tada siekiau karininko laipsnio ir turėjau garbės mokytis su Lietuvos karo akademijos specialiųjų pajėgų kariais. Jie kiekvieną mielą rytą eidavo į dušą ir ant galvos po minutę ar ilgiau pildavo šaltą vandenį. Suprasdavau, kad tai naudinga, bet aš visada buvau komforto žmogus. Pamėginau kartą, tai taip suspaudė galvą, kad moviau lauk!“ – juokėsi E. Jankauskas.
Kartu su kariais vilkaviškietis atlikdavo tik kvėpavimo pratimus, kuriuos šie darydavo kiekvieną rytą prieš šaltą dušą. Tačiau kas antrą savaitę būdavo praktika miškuose, o ten dušo nėra, tad tekdavo maudytis natūraliuose vandens telkiniuose.
„Net ir prasidėjus žiemai kariai lįsdavo maudytis į ežerą. Kažkaip reikėjo laikytis higienos, tai supratau, kad teks tokias maudynes išbandyti ir man“, – juokėsi Edgaras.
Įdomiausia, jog šaltame ežere, kitaip nei duše, vyrui patiko. Anot jo, svarbiausia suvaldyti kūną ir netirtėti: atsitūpus ir būnant ramiai kūną padengia oro burbuliukai, todėl atrodo šilčiau negu po dušu. Šalta, žinoma, bet jausmas jau kitoks.
Tiesa, tuomet, vilkaviškiečio teigimu, trumpalaikės žiemos maudynės buvo labiau noras išbandyti save, patenkinti ego, bet apie meditaciją vandenyje ar panašius dalykus nebuvo nė minties.
Antri metai – be šilto vandens
Visgi pernai rudenį E. Jankauskas nusprendė imtis rimtų permainų: pasižadėjo sau anksti keltis, kad spėtų įšokti į šaltą vandenį ir pasportuoti prieš visus dienos darbus. Kaip tyčia viename socialiniame tinkle vilkaviškietis pamatė Wimo Hofo metodo programėlės reklamą. Šia metodika, kuri paremta kvėpavimu, minčių koncentracija bei šalčio terapija, naudojosi ir E. Jankausko minėti specialiųjų pajėgų kariai.
Išgirdusi tokius planus Edgaro žmona Dovilė tik numojo ranka. „Nufilmuok, kai jau maudysiesi!“ – nusijuokė ji.
Nuo to viskas ir prasidėjo – ir maudynės, ir filmavimas. Kiekvieną mielą rytą, snigo ar lijo, E. Jankauskas keldavosi prieš 5 val., atlikdavo kvėpavimo pratimus, pasportuodavo ir lėkdavo į Paežerių ežerą maudynių, o nufilmuotą medžiagą keldavo į socialinį tinklą. Ilgainiui filmuoti nusibodo, bet maudytis šaltame vandenyje noras nepraėjo.
„Viskas tęsiasi iki šiol. Dabar kas rytą keliuosi 4.45 val., darau kvėpavimo pratimus, medituoju, kiek sugebu, nors į šią sritį dar noriu gilintis kur kas daugiau. Į ežerą dabar lekiu 3 kartus per savaitę (savaitgalį – būtiniausiai), o kitomis dienomis lendu į šaltą dušą. Šilto vandens nebenaudoju antri metai. Kai jau tikrai labai pasiilgstu, paguliu šiltoje vonioje...“ – pasakojo vyras.
Atrado malonumą
Dabar E. Jankauskas jau perskaitęs W. Hofo knygą ir įsigilinęs į jo propaguojamą metodą, praktikuojamą milijonų žmonių. Ši metodika nuodugniai ištyrinėta mokslininkų, pats W. Hofas pasiekęs daugybę pasaulio rekordų, susijusių su šalčiu bei ištverme, ir, regis, viršijančių žmogaus galimybes.
„Prieš įlipdamas į šaltą vandenį turi tam nusiteikti. O svarbiausias dalykas – būnant eketėje suvaldyti savo kvėpavimą ir patirtą stresą. Tai padarai ramiai per nosį įkvėpdamas, per burną iškvėpdamas. Pirmuosius metus mokiausi taisyklingai kvėpuoti ir suvaldyti stresą. Vandenyje ilgai neišbūdavau, tik minutę – pusantros. Pajutęs, kad įtampą suvaldžiau ir kūnas atsipalaidavo, lipdavau lauk. O šiemet jau atsirado malonumas, nes dabar suvaldęs stresą lieku eketėje ir nurimęs dar pamedituoju“, – kalbėjo E. Jankauskas.
Po tokių maudynių vyras jaučiasi nuostabiai – rodos, galėtų nuversti kalnus.
Šio metodo instruktorių yra ir Lietuvoje, tačiau, anot Edgaro, pakankamai žinių galima gauti ir iš knygos bei programėlės. Pats E. Jankauskas buvo ir seminare, kuriame taip pat išgirdo įdomių dalykų.
„Pavyzdžiui, visi galvoja, kad prieš maudantis reikia būtinai apšilti, pasportuoti. Iš tikrųjų vos atėjus reikia nusirengti, susikaupti ir – į vandenį. Juk pasportavus kraujagyslės plečiasi, atsidaro visos poros ir šaltis labiau smelkiasi į kūną. Ir tik išlipus į krantą reikia daryti atšilimo pratimus“, – dėstė pašnekovas.
Rankas – į pažastis
Kuo organizmui gerai šaltis? Panirę į šaltą vandenį mes kūnui sukeliame trumpalaikį šoką. Tai stiprina kraujo apytaką, širdį, plaučius, odą, imunitetą, degina riebalus, padeda numesti svorio ir įveikti depresiją. Taip kuriasi ir naudingi rudieji riebalai, kurie padeda apsaugoti nuo šalčio ir degina gautą energiją, o ne ją kaupia.
„Pirmykščiai žmonės tokioje būsenoje atsidurdavo dažnai ir natūraliai, o mes visko esame pertekę ir organizmui tai – ne į naudą, – aiškino E. Jankauskas. – Svarbu žinoti ir tai, kad pirmiausia ima šalti rankos ir kojos. Kūnui nerūpi galūnės – jam rūpi vidiniai gyvybiškai svarbūs organai, todėl jis visas pajėgas meta juos apšildyti.“
Kad nuo ledinio šalčio vandenyje apsaugotų rankas, Edgaras jas kiša į pažastis, o ant galvos užsimauna kepurę. Išlipęs daro atšilimo pratimus. „Kad būtų lengviau nusiteikti tokioms maudynėms, patartina prieš tai užvalgyti. Maistas ir virškinimo procesas sušildo organizmą“, – patarė vyras.
Perspausti nereikia
Savo patirtimi ir žiniomis E. Jankauskas mielai dalijasi su visais, kuriems tai įdomu, nors norintiems profesionalų pagalbos pataria kreiptis į instruktorius. Tiesa, pastarųjų kursai yra mokami.
Prie Edgaro kartais prisijungia ir žmona, kuri anksčiau buvo visiška šilumos gerbėja, ir kai kurie „Spartan fight team“ klubo sportininkai. Ką reiškia maudytis eketėje, išbandė net ir E. Jankausko aštuonerių metų dukra.
Vis dėlto masinių maudynių organizuoti vilkaviškietis nežada. Jis pripažįsta, kad maudynėmis smagiausia užsiimti vienam, visiškoje ramybėje, gamtoje, kai niekas neblaško minčių ir galima ramiai medituoti.
Daugiausia E. Jankauskas maudosi Podvarko arba Talaikės ežeruose. Miškais apaugę ežerai – nuostabi terpė atsipalaiduoti, pajusti savo ir gamtos harmoniją.
„Lediniame vandenyje išbūti iki minutės – gerai, iki 3 minučių – puiku. Ilgiau sėdėti jau ekstremalu ir ne visai protinga. Visiems, kas domisi, akcentuoju, kad niekam nieko nereikia įrodinėti. Jeigu perspausi – gali susirgti. Pats tiktai vieną kartą sėdėjau penkias minutes, kai norėjau pasigrožėti pro šalį plaukiančiomis gulbėmis“, – pasakojo Edgaras.
Vilkaviškietis Edgaras Jankauskas kiekvieną dieną pradeda lediniu vandeniu – lįsdamas į ežerą arba po šaltu dušu. Ne tik pats – jo pavyzdžiu ima sekti ir žmona, ir sporto klubo lankytojai. |
Sportu besidomintiems rajono gyventojams Edgaras Jankauskas žinomas kaip treneris, Vilkaviškyje įkūręs kikbokso klubą „Spartan fight team“. Tačiau 36-erių vyras turi ir su kovomis nesusijusį įdomų pomėgį: jau antri metai jis propaguoja kvėpavimo pratimus bei šaltas maudynes.
Ką reiškia lįsti į ledinį vandenį, E. Jankauskas išmėgino dar 2017 m.
„Tada siekiau karininko laipsnio ir turėjau garbės mokytis su Lietuvos karo akademijos specialiųjų pajėgų kariais. Jie kiekvieną mielą rytą eidavo į dušą ir ant galvos po minutę ar ilgiau pildavo šaltą vandenį. Suprasdavau, kad tai naudinga, bet aš visada buvau komforto žmogus. Pamėginau kartą, tai taip suspaudė galvą, kad moviau lauk!“ – juokėsi E. Jankauskas.
Kartu su kariais vilkaviškietis atlikdavo tik kvėpavimo pratimus, kuriuos šie darydavo kiekvieną rytą prieš šaltą dušą. Tačiau kas antrą savaitę būdavo praktika miškuose, o ten dušo nėra, tad tekdavo maudytis natūraliuose vandens telkiniuose.
„Net ir prasidėjus žiemai kariai lįsdavo maudytis į ežerą. Kažkaip reikėjo laikytis higienos, tai supratau, kad teks tokias maudynes išbandyti ir man“, – juokėsi Edgaras.
Įdomiausia, jog šaltame ežere, kitaip nei duše, vyrui patiko. Anot jo, svarbiausia suvaldyti kūną ir netirtėti: atsitūpus ir būnant ramiai kūną padengia oro burbuliukai, todėl atrodo šilčiau negu po dušu. Šalta, žinoma, bet jausmas jau kitoks.
Tiesa, tuomet, vilkaviškiečio teigimu, trumpalaikės žiemos maudynės buvo labiau noras išbandyti save, patenkinti ego, bet apie meditaciją vandenyje ar panašius dalykus nebuvo nė minties.
Visgi pernai rudenį E. Jankauskas nusprendė imtis rimtų permainų: pasižadėjo sau anksti keltis, kad spėtų įšokti į šaltą vandenį ir pasportuoti prieš visus dienos darbus. Kaip tyčia viename socialiniame tinkle vilkaviškietis pamatė Wimo Hofo metodo programėlės reklamą. Šia metodika, kuri paremta kvėpavimu, minčių koncentracija bei šalčio terapija, naudojosi ir E. Jankausko minėti specialiųjų pajėgų kariai.
Išgirdusi tokius planus Edgaro žmona Dovilė tik numojo ranka. „Nufilmuok, kai jau maudysiesi!“ – nusijuokė ji.
Nuo to viskas ir prasidėjo – ir maudynės, ir filmavimas. Kiekvieną mielą rytą, snigo ar lijo, E. Jankauskas keldavosi prieš 5 val., atlikdavo kvėpavimo pratimus, pasportuodavo ir lėkdavo į Paežerių ežerą maudynių, o nufilmuotą medžiagą keldavo į socialinį tinklą. Ilgainiui filmuoti nusibodo, bet maudytis šaltame vandenyje noras nepraėjo.
„Viskas tęsiasi iki šiol. Dabar kas rytą keliuosi 4.45 val., darau kvėpavimo pratimus, medituoju, kiek sugebu, nors į šią sritį dar noriu gilintis kur kas daugiau. Į ežerą dabar lekiu 3 kartus per savaitę (savaitgalį – būtiniausiai), o kitomis dienomis lendu į šaltą dušą. Šilto vandens nebenaudoju antri metai. Kai jau tikrai labai pasiilgstu, paguliu šiltoje vonioje...“ – pasakojo vyras.
Dabar E. Jankauskas jau perskaitęs W. Hofo knygą ir įsigilinęs į jo propaguojamą metodą, praktikuojamą milijonų žmonių. Ši metodika nuodugniai ištyrinėta mokslininkų, pats W. Hofas pasiekęs daugybę pasaulio rekordų, susijusių su šalčiu bei ištverme, ir, regis, viršijančių žmogaus galimybes.
„Prieš įlipdamas į šaltą vandenį turi tam nusiteikti. O svarbiausias dalykas – būnant eketėje suvaldyti savo kvėpavimą ir patirtą stresą. Tai padarai ramiai per nosį įkvėpdamas, per burną iškvėpdamas. Pirmuosius metus mokiausi taisyklingai kvėpuoti ir suvaldyti stresą. Vandenyje ilgai neišbūdavau, tik minutę – pusantros. Pajutęs, kad įtampą suvaldžiau ir kūnas atsipalaidavo, lipdavau lauk. O šiemet jau atsirado malonumas, nes dabar suvaldęs stresą lieku eketėje ir nurimęs dar pamedituoju“, – kalbėjo E. Jankauskas.
Po tokių maudynių vyras jaučiasi nuostabiai – rodos, galėtų nuversti kalnus.
Šio metodo instruktorių yra ir Lietuvoje, tačiau, anot Edgaro, pakankamai žinių galima gauti ir iš knygos bei programėlės. Pats E. Jankauskas buvo ir seminare, kuriame taip pat išgirdo įdomių dalykų.
„Pavyzdžiui, visi galvoja, kad prieš maudantis reikia būtinai apšilti, pasportuoti. Iš tikrųjų vos atėjus reikia nusirengti, susikaupti ir – į vandenį. Juk pasportavus kraujagyslės plečiasi, atsidaro visos poros ir šaltis labiau smelkiasi į kūną. Ir tik išlipus į krantą reikia daryti atšilimo pratimus“, – dėstė pašnekovas.
Kuo organizmui gerai šaltis? Panirę į šaltą vandenį mes kūnui sukeliame trumpalaikį šoką. Tai stiprina kraujo apytaką, širdį, plaučius, odą, imunitetą, degina riebalus, padeda numesti svorio ir įveikti depresiją. Taip kuriasi ir naudingi rudieji riebalai, kurie padeda apsaugoti nuo šalčio ir degina gautą energiją, o ne ją kaupia.
„Pirmykščiai žmonės tokioje būsenoje atsidurdavo dažnai ir natūraliai, o mes visko esame pertekę ir organizmui tai – ne į naudą, – aiškino E. Jankauskas. – Svarbu žinoti ir tai, kad pirmiausia ima šalti rankos ir kojos. Kūnui nerūpi galūnės – jam rūpi vidiniai gyvybiškai svarbūs organai, todėl jis visas pajėgas meta juos apšildyti.“
Kad nuo ledinio šalčio vandenyje apsaugotų rankas, Edgaras jas kiša į pažastis, o ant galvos užsimauna kepurę. Išlipęs daro atšilimo pratimus. „Kad būtų lengviau nusiteikti tokioms maudynėms, patartina prieš tai užvalgyti. Maistas ir virškinimo procesas sušildo organizmą“, – patarė vyras.
Savo patirtimi ir žiniomis E. Jankauskas mielai dalijasi su visais, kuriems tai įdomu, nors norintiems profesionalų pagalbos pataria kreiptis į instruktorius. Tiesa, pastarųjų kursai yra mokami.
Prie Edgaro kartais prisijungia ir žmona, kuri anksčiau buvo visiška šilumos gerbėja, ir kai kurie „Spartan fight team“ klubo sportininkai. Ką reiškia maudytis eketėje, išbandė net ir E. Jankausko aštuonerių metų dukra.
Vis dėlto masinių maudynių organizuoti vilkaviškietis nežada. Jis pripažįsta, kad maudynėmis smagiausia užsiimti vienam, visiškoje ramybėje, gamtoje, kai niekas neblaško minčių ir galima ramiai medituoti.
Daugiausia E. Jankauskas maudosi Podvarko arba Talaikės ežeruose. Miškais apaugę ežerai – nuostabi terpė atsipalaiduoti, pajusti savo ir gamtos harmoniją.
„Lediniame vandenyje išbūti iki minutės – gerai, iki 3 minučių – puiku. Ilgiau sėdėti jau ekstremalu ir ne visai protinga. Visiems, kas domisi, akcentuoju, kad niekam nieko nereikia įrodinėti. Jeigu perspausi – gali susirgti. Pats tiktai vieną kartą sėdėjau penkias minutes, kai norėjau pasigrožėti pro šalį plaukiančiomis gulbėmis“, – pasakojo Edgaras.
Galerija: maudynės
Publikuota: 2023-12-28 17:52:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|