Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-12-28 17:56

---

Neseniai Emilija Finagėjevaitė koncertavo Paežerių dvare vykusiame muzikos festivalyje „Viva la musica“.

Kęstučio INKRATOS nuotr.

Vilkaviškietė Emilija Finagėjevaitė iki šiol su šypsena prisimena, kai pirmoje klasėje pasijuokė iš draugės noro dainuoti operoje. Šiandien ji pati – operos solistės karjerą pradedanti atlikėja.

Malonus nuovargis

„Aida“, „Traviata“, „Figaro vedybos“ – tai tik keletas garsiausių operų, kuriose vienokį ar kitokį vaidmenį yra atlikusi Emilija. Išvysti ją scenoje galima itin dažnai, o šventiniu laikotarpiu pasirodymai apskritai veja vienas kitą. Vilkaviškietė scenoje suksis ir šiandien, ir Naujųjų Metų išvakarėse.

„Šis laikas – gana įtemptas. Nuolatinės repeticijos bei spektakliai atima labai daug jėgų. Neretai vakare grįžusi namo jau nieko nenoriu veikti. Bet toks nuovargis – malonus. Jis kaip tik įkvepia dar daugiau dirbti ir eiti į priekį“, – pasakojo E. Finagėjevaitė.

Vaikystėje kraštietei atrodė, kad operos solistais gali būti tik nuobodūs žmonės, tačiau vėliau suvokimas apie šią profesiją ėmė keistis.

Galima sakyti, kad dainininkės karjerą Emilija pradėjo būdama penkerių. Būtent tada ji ėmė lankyti pamokas pas dainavimo mokytoją Ritą Štrimaitienę. Tuo metu vilkaviškietė savo talentą demonstravo įvairiuose koncertuose, o antroje klasėje jau pasirodė „Dainų dainelės“ scenoje. Dar labiau merginos potencialas išryškėjo pradėjus lankyti Editos Linkevičienės vadovaujamą vokalinę studiją „Akimirka“. Šios pedagogės iniciatyva vilkaviškietė vis dažniau ėmė keliauti į įvairius koncertus, konkursus bei festivalius, o iš jų grįždavo kaip laureatė.

Netrūksta iššūkių

Vyresnėse klasėse E. Finagėjevaitė jau ėmė svajoti apie operos solistės karjerą. Baigusi mokyklą ji įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje įgijo operinio dainavimo bakalauro ir magistro laipsnius. Dabar atlikėja dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

„Dar tik pradedu savo karjerą. Džiaugiuosi, kad darau tai, apie ką svajojau, tačiau mano darbe iššūkių netrūksta. Iš šalies gali pasirodyti, kad dainuoti scenoje labai lengva, tačiau iš tikrųjų šis procesas reikalauja daug emocinių jėgų. Kartais man sunku susikoncentruoti. Tarkime, pasitaiko situacijų, kai esu vienoje repeticijoje, o mintys – jau kitoje. Taip būna, kai susikaupia daug darbų“, – prisipažino Emilija.

Ji teigė, kad tarp dainininkų tvyro ir tam tikra konkurencija, apie kurią pasirodymus stebintys žiūrovai dažniausiai net nenutuokia. Vilkaviškietės teigimu, būtent dėl to atlikėjai privalo būti visada pasiruošę ir geriausios savo formos. Pašnekovė akcentavo, kad dainininkai turi nuolat lavinti savo balsą. Šį procesą ji palygino su sportu, kuriame, norint pasiekti aukštų rezultatų, būtina reguliariai treniruotis.

„Anksčiau niekada nepagalvodavau, kad dainininkai privalo būti geros fizinės formos. Atsimenu, kai ruošiausi pirmajam savo spektakliui, turėjau bėgioti aplink scenoje stovinčią smėlio dėžę. Jau po pirmos repeticijos buvau tiek pavargusi, kad negalėjau nė žodžio pratarti, o ką kalbėti apie dainavimą?“ – juokėsi E. Finagėjevaitė.

Atvyks į Vilkaviškį

Jau dabar suplanuota nemažai ateinančių metų pasirodymų, kuriuose vaidmenis atliks ir vilkaviškietė. Ją bus galima išvysti ispaniškoje operetėje „Sarsuela“ bei vaikiškoje operoje „Alisa stebuklų šalyje“. Sausio 27 d. Emilija atvyks ir į Vilkaviškio kultūros centrą, kur per „Rotary“ klubo organizuojamą paramos renginį „Padėkime augti“ žiūrovams surengs teatralizuotą koncertą „Figaro vedybos“. Jame kartu pasirodys ir Emilijos kolegos atlikėjai Jonas Sakalauskas, Julija Karaliūnaitė bei Alisa Raminta Lampsatytė.

Susitikimo su savo krašto žiūrovais E. Finagėjevaitė visuomet laukia labiau, nei kitų. Be abejo, jaudulys per tokius pasirodymus taip pat būna didesnis negu įprastai.

„Kuo arčiau namų dainuoju, tuo labiau bijau. Visgi grįžtamasis ryšys iš kraštiečių publikos taip pat būna visai kitoks. Dainuoti namuose man labai gera“, – prisipažino atlikėja.

Idėja surengti „Figaro vedybų“ koncertą, kurį jau netrukus išvys vilkaviškiečiai, gimė dar šią vasarą Šiaurės Makedonijoje. Kaip tik tuo metu šios šalies sostinės Skopjės Nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengtas operos „Figaro vedybos“ pastatymas. Čia Emilijai atiteko viena iš pagrindinių – Suzanos rolė.

„Šis pasirodymas iš dalies pakeitė mane kaip atlikėją. Tai – linksma opera, kuri trunka apie 4 valandas. Aišku, į Vilkaviškį atvešime trumpesnę versiją. Šios operos metu man praktiškai visą laiką tenka būti scenoje ir dainuoti. Tam reikia daug fizinių ir psichologinių jėgų. Iki tol būdavo nelengva vienu metu kontroliuoti ir balsą, ir kūną, tačiau po šios operos pastatymo tarsi įvyko kažkoks lūžis. Dabar scenoje jaučiuosi daug geriau, lengviau susikoncentruoju“, – džiaugėsi pašnekovė.



Mėgsta neskubėti

Įprastai koncertų dieną Emilija į Operos ir baleto teatrą stengiasi atvykti labai anksti. Iki pasirodymų likus 1,5–2 val. prasideda atlikėjų grimavimai, šukavimai, tačiau E. Finagėjevaitė į darbo vietą atkeliauja dar iki šių „procedūrų“.

„Pasirodymų dienomis mėgstu niekur neskubėti, stengiuosi gerai išsimiegoti. Į koncertų vietas atvykstu anksčiau, kad pabūčiau su savimi, susikaupčiau, apšildyčiau balsą“, – pasakojo atlikėja.

Emilija Finagėjevaitė teigė, kad kiekvieną kartą lipdama į sceną jaučia šiokį tokį jauduliuką. Anksčiau jis būdavo daug didesnis, tačiau dabar vilkaviškietė jau yra išmokusi su tuo kovoti. Aišku, pavyksta toli gražu ne visada.

„Šiais metais Operos ir baleto teatras sezoną atidarė su Džiuzepės Verdžio opera „Aida“, kurioje atlikau nedidelį, tačiau svarbų vaidmenį. Nežinau, kas man buvo nutikę, tačiau per premjerą paniškai jaudinausi. Tie, kurie manęs nepažįsta, galbūt ir nepastebėjo, kad mano balsas drebėjo, tačiau likusieji tikrai turėjo suprasti, kad kažkas negerai. Greičiausiai prie jaudulio prisidėjo aukščio baimė. Iki tol galvojau, kad jos neturiu, tačiau kai pasirodymo metu pasodino į saulės dekoraciją ir pakėlė aukštyn, supratau, kad visgi ta baimė egzistuoja“, – kalbėjo pašnekovė.



Mokyti nelengva

Kraštietė ne tik dainuoja Nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet dar dirba ir pedagoginį darbą. Vienoje Vilniaus mokykloje dainavimo paslapčių ji moko vaikus, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – studentus. Darbas su motyvuotais studentais Emilijai labai patinka, jį norėtų tęsti ir ateityje. Visgi su vaikais situacija yra kiek kitokia.

„Kartais man labai sunku prisibelsti iki jų širdžių, suprasti, ko jiems reikia. Aišku, būna daug šiltų, jautrių, nesuvaidintų akimirkų. Pedagogų darbas išties labai sunkus. Ateityje save įsivaizduoju scenoje, o ar toliau norėčiau mokyti vaikus – dar nežinau“, – prisipažino E. Finagėjevaitė.

Anksčiau ji svajojo tapti laisvai samdoma atlikėja, daug keliauti po pasaulį, tačiau dabar vilkaviškietė teigė norinti daugiau laiko dainuoti Lietuvos publikai.

„Pastebėjau, kad į teatrą ateina vis daugiau jaunų žmonių. Pastaruosius sezonus bilietai į pasirodymus išperkami prieš 3–4 mėnesius. Lietuviai noriai eina į operas, mūsų žmonės išsiilgę kultūros. Manau, žengiame geru keliu. Švenčių proga norėtųsi visiems palinkėti nenustoti ieškoti kokybiškos kultūros. Išlaikykime smalsumą, nepraraskime noro išgirsti ar pamatyti kažką naujo, ir viskas bus gerai“, – „Santakos“ laikraščio skaitytojams linkėjo Emilija.

Galerija: talentai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---