|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Rudenį lentelė pakabinta ant seno kolonomis papuošto Vilniaus gatvės pastato.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Prieš metus J. Basanavičiaus aikštėje buvo pastatytas senojo Vilkaviškio maketas su XVII–XIX a. miesto fragmentais, skirtingose miesto vietose yra nemažai čia gyvenusių žydų istoriją liudijančių elementų. Pastaruoju metu žmonės pastebėjo lenteles, atsiradusias ant senųjų Vilkaviškio pastatų. Tokių statinių išlikę labai mažai, todėl smagu, kad jie pradėti žymėti ir dabar traukia akį ne tik savo išvaizda, bet ir informacija, kurią suteikia pritvirtintos naujos informacinės lentelės. Jose surašytus duomenis surinko Vilkaviškio miesto istorijos, istorijos šaltinių ir kitos informacijos, susijusios su Vilkaviškio krašto istorija, rinkimo ir apibendrinimo darbo grupė. Ji buvo suburta 2020 m. liepą Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkiu. Grupę sudarė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė, to paties muziejaus gidas Antanas Žilinskas, Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Vadovauti grupei paskirta puiki istorijos žinovė, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Čepaitė. Pernai birželį ši grupė kreipėsi į Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorių Vitą Gavėną su prašymu pasirūpinti, kad ant išlikusių senųjų Vilkaviškio miesto pastatų būtų padarytos ir uždėtos informacinės lentelės. „Matėme prasmę, kad pro šalį einantis žmogus paskaitytų, sužinotų, ką dar turime iš likusio paveldo, kas buvo viename ar kitame sename pastate. Visi grupės nariai pasiskirstė objektus, rinko informaciją. Ne apie visus pastatus buvo lengva surinkti daug faktų, bet skaitėme, domėjomės, aiškinomės kuo tikslesnes datas. Smagu, kad bendru darbu buvo padaryta tai, ko ir siekėme“, – pasakojo E. Čepaitė. Savivaldybės administracija lenteles užsakė septyniems seniesiems Vilkaviškio pastatams. Žymenų gamyba pasirūpino Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Daiva Ambrasaitė. Matėme prasmę, kad pro šalį einantis žmogus sužinotų, ką dar turime iš mieste išlikusio paveldo. Ant renovuoto Vilkaviškio viešosios bibliotekos pastato visai neseniai atsiradusi lentelė liudija šį pastatą kadaise buvusį pilną jaunimo. Biblioteka šiame 1882–1884 m. statytame name įsikūrė tik nuo 1979 m., o anksčiau, nuo 1902 m., pastate įkurdintos pasieniečių kareivinės. 1907–1908 m. čia veikė rusiška berniukų gimnazija, 1918 m. – „Žiburio“ draugijos gimnazija. 1940 m. dabartinėje bibliotekoje buvo vidurinė mokykla, vaikų darželis ir mokykla-internatas. Moksleiviai zujo ir dabartiniame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pastate S. Nėries gatvėje. Ant namo pritvirtinta lentelė teigia 1930–1940 m. čia buvus žydų gimnaziją ir žydų amatų mokyklą. Nuo 1945 m. tai – savivaldos pastatas. Tuo tarpu dabartiniame Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro pastate (P. Jašinsko g. 2) kadaise galėjai sutikti vyresnio amžiaus žmones. 1909–1940 m. jame buvo žydų senelių prieglauda ir ligoninė. 1960-aisiais čia įsikūrė gydymo įstaiga. Architektūros paveldui priklausantys Vysk. A. Karoso g. 11 stovintys Vilkaviškio dvaro rūmai iš visų pažymėtų pastatų išsaugoję seniausius duomenis. Dvaras istoriniuose dokumentuose minimas nuo 1679 m., jo įkūrėjas – Kristupas Žygimantas Pacas. Pirmieji dvaro rūmai pastatyti dar 1744 m., vėliau buvo perstatyti. 1812 m. čia lankėsi Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, todėl pastatas neoficialiai dar vadinamas Napoleono rūmais. 1926–1940 m. šioje vietoje buvo Vilkaviškio vyskupijos kurija, o vykdant sovietinį žemės reformos įstatymą 1940 m. dvaras likviduotas. Dabar čia įrengti privatūs butai. Ant raudonų plytų pastato Vilkaviškio senamiestyje, Vilniaus gatvėje, visai priešais „Santakos“ redakciją, šį rudenį taip pat atsirado lentelė. Ji žymi, jog kadaise šiame name gyveno daktaras Juozas Kudirka. Statinys už poros metų minės šimtmetį – jis pastatytas 1926-aisiais. Vis dėlto namo sienos saugo ir labai skaudžius prisiminimus. 1945–1950 m. jame buvo NKVD ir milicijos būstinė, rūsiuose laikyti bei tardyti okupantų areštuoti žmonės. 1950 m. prievartos struktūros iškeltos, name įrengti butai. 1925 m. Didžiųjų Šelvių kaime (Šeimenos sen.) pastatytas Vilkaviškio geležinkelio stoties pastatas, kurį suprojektavo architektas Edmundas Alfonsas Frykas. Puošnus kultūros paveldo objektas su art deco elementais taip pat mena liūdną istorinės praeities faktą: 1941 m. iš čia traukiniais į tremtį buvo vežami Vilkaviškio ir Šakių apskričių gyventojai. Ne visi žino, kad Vytauto g. 4 stovintį statinį, kuriame buvo įsikūrusi Vilkaviškio kunigų seminarija, suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastatas statytas 1927–1930 m. Per II pasaulinį karą čia buvo laikomi žydai ir karo belaisviai, o 1955 m. įkurtas siuvimo fabrikas. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas sakė, jog istoriją liudijantys įrašai jau netrukus atsiras ir ant penkių Kybartų miesto paveldo pastatų.
Galerija: Lentelės
Publikuota: 2024-01-03 11:21:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|