|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-04 17:05
|
|
|
Renginyje, kurį vedė (iš dešinės) seniūnas Romas Šunokas ir klebonas Jonas Cikana, netrūko nei muzikos, nei įkvepiančių istorijų.
Andrius GRYGELAITIS
Anksčiau kybartiečiams buvo įprasta šventiniu laikotarpiu susitikti bažnyčioje vykdavusiose netradicinėse popietėse ir visiems kartu gvildenti vis kitas temas. Pasaulį sukausčius pandemijai ši graži tradicija buvo nutrūkusi. Praėjusių metų pabaigoje ji vėl atgaivinta.
Skirtingos temos
Po kelerių metų pertraukos Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje vėl įvyko netradicinis, jaukus ir atviras renginys, kurio metu savo gyvenimo istorijas pasakojo neįgalų vaiką auginanti mama, dvasininkai, valdininkai bei politikai. Pranešėjai gausiai susirinkusiems kybartiečiams atskleidė, su kokiais sunkumais jiems iki šiol teko susidurti, o kiekvieną besiklausiusįjį privertė susimąstyti apie savo gyvenimo siekius bei tikslus.
„Visi mes einame tam tikru pažinimo keliu. Vieni žygiuoja su Dievu, kiti – su savo tikėjimu. Svarbu – gerai jaustis ir savo veiksmuose matyti prasmę“, – kalbėjo kartu su Kybartų klebonu kunigu Jonu Cikana šventinį renginį vedęs seniūnas Romas Šunokas.
Būtent bažnyčia, seniūnija ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė yra šio tradicinio renginio sumanytojos bei organizatorės. Kaip pasakojo gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, anksčiau per šias popietes daugiausiai dėmesio būdavo skiriama mokinių pasirodymams, tačiau vėliau nuspręsta įtraukti ir kitus bendruomenės narius bei kaskart pasirinkti vis kitą susibūrimo temą. Šiemet renginys buvo pavadintas „Kaip mes einame drauge“, todėl ir diskutuota daugiausiai apie tai, kokius pasirinkimus gyvenime tenka atlikti.
Susirinkusieji išgirdo ne tik įdomius pranešėjų pasakojimus, bet ir turėjo galimybę pasiklausyti Vilkaviškio muzikos mokyklos pedagogės Liucijos Bindokienės vadovaujamo akordeonų orkestro atliekamos muzikos.
Skirtinga pagalba
Renginyje netrūko atvirų prisipažinimų bei niekur negirdėtų istorijų. Štai kunigas J. Cikana susirinkusiesiems atskleidė, kad apie tarnystę Dievui pats pradėjo galvoti toli gražu ne iš karto baigęs mokyklą. Jis spėjo įgyti net keturias specialybes, viena iš jų – suvirintojo. Būtent dirbdamas suvirintoju J. Cikana įstojo į kunigų seminariją.
„Tais laikais, 1996-aisiais, Lietuvoje vyko daug negerų dalykų. Savo aplinkoje mačiau nemažai sukčiavimo atvejų, apgavysčių ir kitų blogio apraiškų. Norėjau kažkaip su tuo kovoti. Pagalvojau, kad galėčiau vesti žmones pas Dievą. Taip ir nusprendžiau tapti kunigu“, – pasakojo klebonas J. Cikana.
Renginyje buvo paviešintos ir dar dviejų iš Kybartų kilusių katalikų istorijos – praėjusiais metais pirmuosius jėzuito įžadus davusio Gabrieliaus Zavecko bei jau seniau kunigystės keliu žengiančio Arvydo Jakušovo.
Tam tikrų sąsajų su Bažnyčios atstovais bandė ieškoti ir Kybartų seniūnas R. Šunokas. Jo teigimu, kunigai bei vienuoliai žmonėms padeda dvasiškai, o valdininkai – fiziškai.
Prireikė laiko susitaikyti
Savo patirtimi su susirinkusiaisiais dalijosi ir septynerių metų autistą berniuką auginanti mama. Ji neslėpė, kad aplinkoje vis dar yra nemažai priešpriešos, nukreiptos į sutrikusios raidos žmones.
„Mes visi iš pažiūros esame panašūs, tačiau ne visi vienodai mokame reikšti savo jausmus, emocijas. Visgi tai nereiškia, kad tie, kam sunkiau sekasi tai daryti, yra kuo nors blogesni. Juk jie taip pat yra žmonės! Mes turime nuostabų sūnų. Neneigsiu, mūsų šeimoje buvo visko – neigimo, susitaikymo, pagalbos prašymų ir tam tikrų lūžio taškų. Gyvenimas pasikeitė, kai supratome, jog nereikia stengtis, kad vaikas būtų toks pat, kaip kiti. Reikia atrasti stipriąsias jo savybes, autentiškumą ir ugdyti individualią asmenybę“, – kalbėjo autisto berniuko mama.
Ji pripažino, kad sūnui buvo sunku pritapti visuomenėje, ne visi norėjo su juo bendrauti, buvo netgi tokių, kurie tiesiai šviesiai rėžė, jog tokiems vaikams ne vieta tarp įprastos raidos bendraamžių.
„Iš tikrųjų autistai yra geri, nuoširdūs, draugiški žmonės. Jie neapsimetinėja, nieko nuo aplinkinių neslepia, tad gal tai, kad jiems sunkiai sekasi pritapti įprastoje aplinkoje, yra ne jų, o sveikų žmonių problema?“ – svarstė berniuko mama.
Ji susirinkusiesiems linkėjo dažniau vertinti tai, ką turi, ir negalvoti, jog daroma veikla yra beviltiška ar beprasmiška. Moteris siūlė visiems dažniau didžiuotis savimi.
Užrietė nosį
Apie iki šiol nueitą gyvenimo kelią papasakojo ir Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis prisiminė, kaip anksti neteko tėčio, o beveik visą vaikystę jam teko praleisti pas tetą Vilkaviškio rajone. Būtent dėl to jis teigė visada kartojęs, jog turi dvi mamas.
Politikas pasakojo, kad nuo mažens jį domino matematika, todėl vėliau ir pasirinko ekonomisto kelią. Tiesa, tapęs Lietuvos moksleivių laisvųjų imtynių spartakiados čempionu jis rimtai buvo pradėjęs galvoti apie studijas, susijusias su sportu.
„Iš tikrųjų tuo metu šiek tiek užriečiau nosį. Juk buvau Lietuvos čempionas! Tai turėjo neigiamos įtakos mokslams – suprastėjo pažymiai, dėl to man laikinai buvo uždrausta sportuoti“, – prisipažino A. Butkevičius.
Jis tikino, jog tapti politiku niekada neplanavo, tiesiog taip susiklostė likimas. Seimo narys pasakojo, jog per karjerą jam teko dirbti ir vairuotoju, ir statybos darbų vykdytoju.
Nėjo su visais
Politiko keliu prieš keletą metų pasuko ir Savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas. Jis teigė, jog kito pasirinkimo nelabai ir turėjo, nes šeimoje visuomet buvo daug dėmesio skiriama diskusijoms apie valstybės reikalus, visuomet buvo akcentuojama patriotiškumo svarba.
„Žinau, kad mano tėtis dar sovietiniais laikais nevengdavo viešai giedoti nepriklausomos Lietuvos himną. Augdamas tokioje aplinkoje buvau tarsi įpareigotas formuoti atitinkamas savo vertybes“, – pasakojo J. Juškauskas.
Nors pasirinko politiko kelią, pats vicemeras vengia šio žodžio. Jam politika – galimybė padėti žmonėms.
„Kalbame apie tai, kaip einame kartu. Visgi tam tikrame gyvenimo etape aš atsiskyriau nuo visų ir pasirinkau kitą kelią. Didžioji dalis mano bendraamžių lieka didmiesčiuose ar išvyksta į užsienį, o aš nusprendžiau grįžti į gimtinę ir pabandyti čia sukurti ką nors gero. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu“, – prisipažino J. Juškauskas.
Anksčiau kybartiečiams buvo įprasta šventiniu laikotarpiu susitikti bažnyčioje vykdavusiose netradicinėse popietėse ir visiems kartu gvildenti vis kitas temas. Pasaulį sukausčius pandemijai ši graži tradicija buvo nutrūkusi. Praėjusių metų pabaigoje ji vėl atgaivinta. |
Po kelerių metų pertraukos Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje vėl įvyko netradicinis, jaukus ir atviras renginys, kurio metu savo gyvenimo istorijas pasakojo neįgalų vaiką auginanti mama, dvasininkai, valdininkai bei politikai. Pranešėjai gausiai susirinkusiems kybartiečiams atskleidė, su kokiais sunkumais jiems iki šiol teko susidurti, o kiekvieną besiklausiusįjį privertė susimąstyti apie savo gyvenimo siekius bei tikslus.
„Visi mes einame tam tikru pažinimo keliu. Vieni žygiuoja su Dievu, kiti – su savo tikėjimu. Svarbu – gerai jaustis ir savo veiksmuose matyti prasmę“, – kalbėjo kartu su Kybartų klebonu kunigu Jonu Cikana šventinį renginį vedęs seniūnas Romas Šunokas.
Būtent bažnyčia, seniūnija ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė yra šio tradicinio renginio sumanytojos bei organizatorės. Kaip pasakojo gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, anksčiau per šias popietes daugiausiai dėmesio būdavo skiriama mokinių pasirodymams, tačiau vėliau nuspręsta įtraukti ir kitus bendruomenės narius bei kaskart pasirinkti vis kitą susibūrimo temą. Šiemet renginys buvo pavadintas „Kaip mes einame drauge“, todėl ir diskutuota daugiausiai apie tai, kokius pasirinkimus gyvenime tenka atlikti.
Susirinkusieji išgirdo ne tik įdomius pranešėjų pasakojimus, bet ir turėjo galimybę pasiklausyti Vilkaviškio muzikos mokyklos pedagogės Liucijos Bindokienės vadovaujamo akordeonų orkestro atliekamos muzikos.
Renginyje netrūko atvirų prisipažinimų bei niekur negirdėtų istorijų. Štai kunigas J. Cikana susirinkusiesiems atskleidė, kad apie tarnystę Dievui pats pradėjo galvoti toli gražu ne iš karto baigęs mokyklą. Jis spėjo įgyti net keturias specialybes, viena iš jų – suvirintojo. Būtent dirbdamas suvirintoju J. Cikana įstojo į kunigų seminariją.
„Tais laikais, 1996-aisiais, Lietuvoje vyko daug negerų dalykų. Savo aplinkoje mačiau nemažai sukčiavimo atvejų, apgavysčių ir kitų blogio apraiškų. Norėjau kažkaip su tuo kovoti. Pagalvojau, kad galėčiau vesti žmones pas Dievą. Taip ir nusprendžiau tapti kunigu“, – pasakojo klebonas J. Cikana.
Renginyje buvo paviešintos ir dar dviejų iš Kybartų kilusių katalikų istorijos – praėjusiais metais pirmuosius jėzuito įžadus davusio Gabrieliaus Zavecko bei jau seniau kunigystės keliu žengiančio Arvydo Jakušovo.
Tam tikrų sąsajų su Bažnyčios atstovais bandė ieškoti ir Kybartų seniūnas R. Šunokas. Jo teigimu, kunigai bei vienuoliai žmonėms padeda dvasiškai, o valdininkai – fiziškai.
Savo patirtimi su susirinkusiaisiais dalijosi ir septynerių metų autistą berniuką auginanti mama. Ji neslėpė, kad aplinkoje vis dar yra nemažai priešpriešos, nukreiptos į sutrikusios raidos žmones.
„Mes visi iš pažiūros esame panašūs, tačiau ne visi vienodai mokame reikšti savo jausmus, emocijas. Visgi tai nereiškia, kad tie, kam sunkiau sekasi tai daryti, yra kuo nors blogesni. Juk jie taip pat yra žmonės! Mes turime nuostabų sūnų. Neneigsiu, mūsų šeimoje buvo visko – neigimo, susitaikymo, pagalbos prašymų ir tam tikrų lūžio taškų. Gyvenimas pasikeitė, kai supratome, jog nereikia stengtis, kad vaikas būtų toks pat, kaip kiti. Reikia atrasti stipriąsias jo savybes, autentiškumą ir ugdyti individualią asmenybę“, – kalbėjo autisto berniuko mama.
Ji pripažino, kad sūnui buvo sunku pritapti visuomenėje, ne visi norėjo su juo bendrauti, buvo netgi tokių, kurie tiesiai šviesiai rėžė, jog tokiems vaikams ne vieta tarp įprastos raidos bendraamžių.
„Iš tikrųjų autistai yra geri, nuoširdūs, draugiški žmonės. Jie neapsimetinėja, nieko nuo aplinkinių neslepia, tad gal tai, kad jiems sunkiai sekasi pritapti įprastoje aplinkoje, yra ne jų, o sveikų žmonių problema?“ – svarstė berniuko mama.
Ji susirinkusiesiems linkėjo dažniau vertinti tai, ką turi, ir negalvoti, jog daroma veikla yra beviltiška ar beprasmiška. Moteris siūlė visiems dažniau didžiuotis savimi.
Apie iki šiol nueitą gyvenimo kelią papasakojo ir Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis prisiminė, kaip anksti neteko tėčio, o beveik visą vaikystę jam teko praleisti pas tetą Vilkaviškio rajone. Būtent dėl to jis teigė visada kartojęs, jog turi dvi mamas.
Politikas pasakojo, kad nuo mažens jį domino matematika, todėl vėliau ir pasirinko ekonomisto kelią. Tiesa, tapęs Lietuvos moksleivių laisvųjų imtynių spartakiados čempionu jis rimtai buvo pradėjęs galvoti apie studijas, susijusias su sportu.
„Iš tikrųjų tuo metu šiek tiek užriečiau nosį. Juk buvau Lietuvos čempionas! Tai turėjo neigiamos įtakos mokslams – suprastėjo pažymiai, dėl to man laikinai buvo uždrausta sportuoti“, – prisipažino A. Butkevičius.
Jis tikino, jog tapti politiku niekada neplanavo, tiesiog taip susiklostė likimas. Seimo narys pasakojo, jog per karjerą jam teko dirbti ir vairuotoju, ir statybos darbų vykdytoju.
Politiko keliu prieš keletą metų pasuko ir Savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas. Jis teigė, jog kito pasirinkimo nelabai ir turėjo, nes šeimoje visuomet buvo daug dėmesio skiriama diskusijoms apie valstybės reikalus, visuomet buvo akcentuojama patriotiškumo svarba.
„Žinau, kad mano tėtis dar sovietiniais laikais nevengdavo viešai giedoti nepriklausomos Lietuvos himną. Augdamas tokioje aplinkoje buvau tarsi įpareigotas formuoti atitinkamas savo vertybes“, – pasakojo J. Juškauskas.
Nors pasirinko politiko kelią, pats vicemeras vengia šio žodžio. Jam politika – galimybė padėti žmonėms.
„Kalbame apie tai, kaip einame kartu. Visgi tam tikrame gyvenimo etape aš atsiskyriau nuo visų ir pasirinkau kitą kelią. Didžioji dalis mano bendraamžių lieka didmiesčiuose ar išvyksta į užsienį, o aš nusprendžiau grįžti į gimtinę ir pabandyti čia sukurti ką nors gero. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu“, – prisipažino J. Juškauskas.
Galerija: popietė
Publikuota: 2024-01-04 17:05:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|