|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-04 17:14
|
|
|
Kukliai papuošta pagrindinė Kyjivo eglė šventiniu laikotarpiu buvo pastatyta nebe Soboro aikštės viduryje, o kiek nuošaliau.
Autoriaus nuotr.
Po sėkmingo kontrpuolimo, kurį 2022-ųjų lapkričio mėnesį vainikavo Chersono išlaisvinimas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos, tais metais Kalėdas jie pasitiko daug džiugiau ir su viltimi. Per 2023-iųjų žiemos šventes nuotaikos šalyje buvo visai kitokios.
Taikos balandžiais eglės nebepuošė
2022-ųjų gruodį teko stebėti Kalėdų Senelio sutiktuvių šventę Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime. Ties minėta gyvenviete karo pradžioje ėjo fronto linija, todėl 90 proc. pastatų buvo sugriauti arba apgriauti. Nepaisant to, šventė buvo surengta specialiai tam, kad padrąsintų išsibėgiojusius gyventojus sugrįžti, nes buvo tikima artėjančia pergale.
2023-iųjų gruodį šventė Cirkūnuose buvo atšaukta, nes okupantai suaktyvėjo, ėmė dažniau bombarduoti apylinkę ir buvo baiminamasi galimų aukų.
Pirmąsias Kalėdas per karą ukrainiečiai pasitiko kur kas džiugiau ir viltingiau nusiteikę. O per pastarąsias šventes tvyrojo niūrios nuotaikos. Tai buvo labai akivaizdu tiek Kyjive, tiek Charkive, tiek kitose šalies vietovėse.
Pagrindinę Kyjivo eglę puošia vien įprasti žaisliukai, ir ji stovi nebe Soboro aikštės viduryje, o šone. Ant eglės šakų nebeliko metais anksčiau kabojusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Ukrainą kare remiančių šalių vėliavėlės, tarp jų – ir Lietuvos.
Kalbinti praeiviai tiek Charkive, tiek Kyjive sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų. Vienas aukštas pareigas einantis karininkas sakė, jog 2022-aisiais, po Chersono išvadavimo, jis su kolegomis svajojo, kad 2023-ųjų Kalėdas sutiks išvaduotame Kryme, tačiau vietoje naujų pergalių dabar vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o kai kuriose vietose Ukrainos kariams netgi tenka trauktis.
Vietoj ryžtingų savanorių – vos apmokyti šauktiniai
Per šventes 2022-aisiais gatvėse nesimatė ir tiek daug sužeistų karių, o pastaruoju metu jų tenka sutikti visur. Prie Charkivo karo ligoninės užkalbinti kariai pasakojo, kad gydymo įstaiga yra perpildyta, todėl sužeistieji pervežami kitur. Sužeisti kariai neslėpė pykčio, jog privalo patys susimokėti už lašines ir dalį vaistų, nes ligoninėje trūksta ne tik medikamentų, bet ir apatinių baltinių. Jie peikė ir prastą maistą. Kalbėjo, kad kariai taip pat yra priversti patys savo lėšomis pirktis karinę aprangą, mat valdiška, gaunama iš ministerijos, – prasta, nekokybiška.
Šiaip kariškiai nenori bendrauti su žurnalistais, tvirtina, kad jiems tai uždrausta. Tačiau rimtai sužeisti vyrai – tie, kurie po kojų ar rankų amputavimo jau yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai viską pasakojo ir neslėpė, jog fronte situacija šiuo metu yra bloga. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių ir šaudmenų, bet ir dėl to, kad Ukrainos kariuomenei ima trūkti karių savanorių.
Mat tie, kurie kovojo nuo 2014 m. ir buvo patyrę, žuvo arba yra sužeisti. Naujai į kariuomenę šaukiami jaunuoliai mokyti trumpai, o dalis jų net netinka kariauti, nes per bombardavimus išgyvena stresą, nerodo iniciatyvos ir net atsisako eiti į puolimą.
Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų ir ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, jog savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar reikia tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas gerokai mažesnis.
Prezidento ir kariuomenės vado konfliktas
Šį karininką liūdino ir visuomenėje sklandantys gandai, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis nori nušalinti nuo pareigų Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Mat esą pavydi, kad šis tapo daug populiaresnis ir gali laimėti šalies prezidento rinkimus, kurie pagal Ukrainos Konstituciją turi įvykti 2024 m. kovo 31 d. Tačiau V. Zelenskis neva delsia juos skelbti, motyvuodamas tuo, kad šalyje vyksta karas. Opozicija, be abejo, vis primena, jog karas šalyje vyksta nuo 2014-ųjų, bet prezidento rinkimai buvo surengti ir tuo metu.
Apie prezidento ir kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kyjivo, tiek Vakarų žiniasklaida. Laikraščio „Ukrainska Pravda“ teigimu, karo ministro atleidimas būtų milžiniška klaida. Primenamas ir Londono žurnalo „The Ekonomist“ tvirtinimas, jog prezidentas idealizuoja Ukrainos armijos galimybes ir nesugeba kritiškai vertinti padėties fronte, o ji yra prasta. Be to, pastarasis kontrpuolimas visiškai nenusisekė.
Vienintelis apie tai viešai pasakyti išdrįso V. Zalužnas. Už tai jis sulaukė prezidento kritikos, o gynybos ministras prasitarė apie ketinimą armijos vadą atleisti.
Vietos kariškiai mano, jog prezidentas per daug kišasi į kariuomenės veiklą, ir neslepia neketinantys už jį balsuoti artėjančiuose rinkimuose. Spėjama, jog Vakarų valstybės savo ruožtu pagrasė V. Zelenskiui, jog jei neįvyks prezidento rinkimai, bus pristabdyta finansinė parama.
Visgi kariškiai viliasi, jog pavasarį prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą. V. Zelenskio reputacijai pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, ir į aferas įsivėlę prezidento aplinkos žmonės.
Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas ir sunkėjanti ekonominė bei finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, V. Zelenskio ir V. Zalužno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV apie tai, kad kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi teikti Ukrainai finansinę paramą.
Nerimą didina ir sociologinės apklausos Vašingtone, liudijančios, kad šiemet vyksiančius prezidento rinkimus Amerikoje gali laimėti Kyjivui kritiškas Donaldas Trampas, o be JAV paramos Ukrainos padėtis fronte taptų dar blogesnė.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
Po sėkmingo kontrpuolimo, kurį 2022-ųjų lapkričio mėnesį vainikavo Chersono išlaisvinimas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos, tais metais Kalėdas jie pasitiko daug džiugiau ir su viltimi. Per 2023-iųjų žiemos šventes nuotaikos šalyje buvo visai kitokios. |
2022-ųjų gruodį teko stebėti Kalėdų Senelio sutiktuvių šventę Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime. Ties minėta gyvenviete karo pradžioje ėjo fronto linija, todėl 90 proc. pastatų buvo sugriauti arba apgriauti. Nepaisant to, šventė buvo surengta specialiai tam, kad padrąsintų išsibėgiojusius gyventojus sugrįžti, nes buvo tikima artėjančia pergale.
2023-iųjų gruodį šventė Cirkūnuose buvo atšaukta, nes okupantai suaktyvėjo, ėmė dažniau bombarduoti apylinkę ir buvo baiminamasi galimų aukų.
Pirmąsias Kalėdas per karą ukrainiečiai pasitiko kur kas džiugiau ir viltingiau nusiteikę. O per pastarąsias šventes tvyrojo niūrios nuotaikos. Tai buvo labai akivaizdu tiek Kyjive, tiek Charkive, tiek kitose šalies vietovėse.
Pagrindinę Kyjivo eglę puošia vien įprasti žaisliukai, ir ji stovi nebe Soboro aikštės viduryje, o šone. Ant eglės šakų nebeliko metais anksčiau kabojusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Ukrainą kare remiančių šalių vėliavėlės, tarp jų – ir Lietuvos.
Kalbinti praeiviai tiek Charkive, tiek Kyjive sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų. Vienas aukštas pareigas einantis karininkas sakė, jog 2022-aisiais, po Chersono išvadavimo, jis su kolegomis svajojo, kad 2023-ųjų Kalėdas sutiks išvaduotame Kryme, tačiau vietoje naujų pergalių dabar vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o kai kuriose vietose Ukrainos kariams netgi tenka trauktis.
Per šventes 2022-aisiais gatvėse nesimatė ir tiek daug sužeistų karių, o pastaruoju metu jų tenka sutikti visur. Prie Charkivo karo ligoninės užkalbinti kariai pasakojo, kad gydymo įstaiga yra perpildyta, todėl sužeistieji pervežami kitur. Sužeisti kariai neslėpė pykčio, jog privalo patys susimokėti už lašines ir dalį vaistų, nes ligoninėje trūksta ne tik medikamentų, bet ir apatinių baltinių. Jie peikė ir prastą maistą. Kalbėjo, kad kariai taip pat yra priversti patys savo lėšomis pirktis karinę aprangą, mat valdiška, gaunama iš ministerijos, – prasta, nekokybiška.
Šiaip kariškiai nenori bendrauti su žurnalistais, tvirtina, kad jiems tai uždrausta. Tačiau rimtai sužeisti vyrai – tie, kurie po kojų ar rankų amputavimo jau yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai viską pasakojo ir neslėpė, jog fronte situacija šiuo metu yra bloga. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių ir šaudmenų, bet ir dėl to, kad Ukrainos kariuomenei ima trūkti karių savanorių.
Mat tie, kurie kovojo nuo 2014 m. ir buvo patyrę, žuvo arba yra sužeisti. Naujai į kariuomenę šaukiami jaunuoliai mokyti trumpai, o dalis jų net netinka kariauti, nes per bombardavimus išgyvena stresą, nerodo iniciatyvos ir net atsisako eiti į puolimą.
Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų ir ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, jog savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar reikia tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas gerokai mažesnis.
Šį karininką liūdino ir visuomenėje sklandantys gandai, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis nori nušalinti nuo pareigų Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Mat esą pavydi, kad šis tapo daug populiaresnis ir gali laimėti šalies prezidento rinkimus, kurie pagal Ukrainos Konstituciją turi įvykti 2024 m. kovo 31 d. Tačiau V. Zelenskis neva delsia juos skelbti, motyvuodamas tuo, kad šalyje vyksta karas. Opozicija, be abejo, vis primena, jog karas šalyje vyksta nuo 2014-ųjų, bet prezidento rinkimai buvo surengti ir tuo metu.
Apie prezidento ir kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kyjivo, tiek Vakarų žiniasklaida. Laikraščio „Ukrainska Pravda“ teigimu, karo ministro atleidimas būtų milžiniška klaida. Primenamas ir Londono žurnalo „The Ekonomist“ tvirtinimas, jog prezidentas idealizuoja Ukrainos armijos galimybes ir nesugeba kritiškai vertinti padėties fronte, o ji yra prasta. Be to, pastarasis kontrpuolimas visiškai nenusisekė.
Vienintelis apie tai viešai pasakyti išdrįso V. Zalužnas. Už tai jis sulaukė prezidento kritikos, o gynybos ministras prasitarė apie ketinimą armijos vadą atleisti.
Vietos kariškiai mano, jog prezidentas per daug kišasi į kariuomenės veiklą, ir neslepia neketinantys už jį balsuoti artėjančiuose rinkimuose. Spėjama, jog Vakarų valstybės savo ruožtu pagrasė V. Zelenskiui, jog jei neįvyks prezidento rinkimai, bus pristabdyta finansinė parama.
Visgi kariškiai viliasi, jog pavasarį prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą. V. Zelenskio reputacijai pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, ir į aferas įsivėlę prezidento aplinkos žmonės.
Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas ir sunkėjanti ekonominė bei finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, V. Zelenskio ir V. Zalužno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV apie tai, kad kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi teikti Ukrainai finansinę paramą.
Nerimą didina ir sociologinės apklausos Vašingtone, liudijančios, kad šiemet vyksiančius prezidento rinkimus Amerikoje gali laimėti Kyjivui kritiškas Donaldas Trampas, o be JAV paramos Ukrainos padėtis fronte taptų dar blogesnė.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
Galerija: UKRAINOS REPORTAŽAI
Publikuota: 2024-01-04 17:14:59
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|