|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-15 16:39
|
|
|
Anksčiau NŽT dirbusios Daiva Sakatauskienė (kairėje) bei Gitana Skominaitė dabar klientus aptarnauja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pastate.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Įsigaliojo svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai: dalį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdytų funkcijų perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), o valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Atvykę į NŽT padalinį buvusiame Vilkaviškio pašto pastate gyventojai randa užrakintas duris, negali pasikonsultuoti gyvai, o prašymus dėl valstybinės žemės kaime turi teikti internetu. Tai kelia sumaištį ir pykdo žmones.
Perdavė funkcijas
Nuo šių metų pradžios VTPSI iš NŽT perėmė žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros funkcijas. Tuo tarpu savivaldybėms perduotos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.
„Nuo šiol gyventojai, įvairių institucijų ar įstaigų atstovai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti ne NŽT, o Savivaldybei. Į mus reikės kreiptis ir dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų suderinimo, dėl teisės suteikimo valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose naudoti žvejybos plotus“, – naujovę pakomentavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Šaučiūnas.
Būtent jo vadovaujamam skyriui nuo šių metų pradžios perduota dalis buvusių NŽT funkcijų. Visiškai jas perimti šalies savivaldybės įpareigotos iki vasario 1 d.
Nesidubliuos
Neseniai įsigaliojusi reforma palietė maždaug 800 mūsų rajone esančių valstybinės žemės sklypų. Nuo šiol Savivaldybė administruos sklypus, esančius Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestuose, taip pat Pilviškių, Keturvalakių, Bartninkų, Gražiškių ir Vištyčio miesteliuose.
Kaip pasakojo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, iš vienos pusės, pertvarka įnešė šiek tiek sumaišties, tačiau kai kuriuos sumanymus dabar bus galima įgyvendinti greičiau ir paprasčiau. Jis prisiminė, kad iki šiol buvo ne vienas atvejis, kai NŽT specialistai į Savivaldybės atstovus, kaip gretimų sklypų valdytojus, kreipdavosi su tam tikromis užklausomis, ar šie neprieštarauja būsimoms statyboms ir pan.
„Tam tikrais atvejais iki šiol vykdavo funkcijų dubliavimas. Dabar to neliks. Prisimenu, kaip formavome Vilkaviškio paupio tako sklypus. Vien dėl būtinybės gauti NŽT leidimus sugaišome nemažai laiko. Anksčiau NŽT valstybinę žemę mums perleisdavo panaudos būdu, o dabar patys būsime jos valdytojai. Kai žemė perimama panaudos būdu, joje net ne viską leidžiama daryti“, – teigė V. Gavėnas.
Rasti pavyko greitai
Šalies savivaldybėms perdavus nemažą dalį NŽT funkcijų, šiose pradėjo dirbti ir nauji specialistai, kurių išlaikymui būtinas lėšas skyrė Aplinkos ministerija. Mūsų rajono Savivaldybėje nuo metų pradžios dirba dvi anksčiau NŽT Vilkaviškio skyriuje dirbusios specialistės – Gitana Skominaitė bei Daiva Sakatauskienė. Dar vienas specialistas, kurio išlaikymui finansavimą taip pat skirs Aplinkos ministerija, turėtų prisijungti ateityje.
Šiuo metu interesantus aptarnaujančios darbuotojos žmones priima Savivaldybės administracijos pirmame aukšte, 107-ame kabinete.
Jau dabar jos gyventojams išduoda sutikimus miestų ir miestelių teritorijose statyti įvairius statinius valstybinėje žemėje ar sklypuose, besiribojančiuose su ja, taip pat susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų statyboms valstybinėje žemėje reikalingus leidimus ir kt.
„Smagu, kad abi specialistes pavyko gana greitai rasti, nereikėjo skelbti konkurso. Jei būtų tekę tai daryti, greičiausiai viskas būtų užtrukę ne vieną mėnesį. Abi specialistės anksčiau dirbo NŽT, jos ir iki šiol sėdėjo viename kabinete, tad puikiai viena kitą supranta. O žmogiškasis faktorius darbe – labai svarbus. Jei tarp kolegų vyrauja gera atmosfera, rezultatai paprastai taip pat būna geri“, – mintimis dalijosi V. Gavėnas.
Tiek G. Skominaitė, tiek D. Sakatauskienė prisipažino, kad po NŽT reformos joms ir pačioms dar yra nemažai neaiškumų, todėl nuolat tenka dalyvauti įvairiuose mokymuose bei konsultacijose.
„Manau, jog prireiks bent trijų mėnesių, kol išsigryninsime visas savo funkcijas. Žmonėms taip pat dar toli gražu ne viskas aišku. Iš tikrųjų Savivaldybė perėmė ne visas su valstybine miestų ir miestelių žeme susijusias funkcijas. Dalis jų liko NŽT. Bet jei interesantai į mus kreipsis net ir tais klausimais, į kuriuos galės atsakyti tik NŽT atstovai, mes tikrai padėsime jiems susigaudyti, nukreipsime, kur reikia“, – pažadėjo G. Skominaitė.
Piktina pasikeitusi tvarka
Įvykusi NŽT reforma labiausiai papiktino šios tarnybos klientus. „Santakos“ redakciją pasiekė keletas nusiskundimų dėl pakeistos asmenų aptarnavimo tvarkos. Pasirodo, nuo šiol interesantai, pageidaujantys atvykti į gyvą konsultaciją, priimami tik Vilniuje, J. Lelevelio g. 6, esančiame centriniame tarnybos padalinyje bei Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje (L. Sapiegos g. 10, Kaunas). Tai reiškia, kad į buvusiame Vilkaviškio pašto pastate įsikūrusį NŽT Vilkaviškio padalinį atvykę žmonės jau neaptarnaujami.
Ir iš tikrųjų Vilkaviškio padalinio durys šiuo metu užrakintos, o ant jų tik pakabinta instrukcija, kur galima kreiptis, kilus įvairiems klausimams. Ten dirbti likę du specialistai žmonių į savo kabinetus neįsileidžia. Iš 11 NŽT specialistų, iki Naujųjų metų dirbusių Vilkaviškio padalinyje, šiuo metu likę tik 2. Kiti perėjo dirbti į Savivaldybę, VTPSI, išėjo į pensiją arba apskritai pakeitė darbo sritį.
„Jei atvirai, mūsų tarnyba kasdien sulaukia daugybės pasikeitusia tvarka pasipiktinusių žmonių skambučių. Bet reikia pabrėžti, kad ne mes inicijavome pokyčius. Maždaug prieš trejetą metų visų politinių partijų vadovai pasirašė susitarimą dėl savivaldybių stiprinimo. Nutarta į Vyriausybės programą įtraukti sprendimą, pagal kurį dalis NŽT funkcijų turėtų būti perduota Savivaldybėms. Šį susitarimą vėliau pasirašė didžioji dalis Seimo narių. Jie taip pat pritarė ir kitoms NŽT reformoms. Visą laiką mūsų pagrindinis darbas buvo neatsiejamas nuo tiesioginio bendravimo su žmonėmis, todėl dabar visiškai suprantame gyventojų nepasitenkinimą. Deja, esame priversti vykdyti įstatymus, kurių patys tikrai nekūrėme“, – situaciją pakomentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas, atliekantis vedėjo funkcijas, Audrius Gelžinis.
Siūlo nenuleisti rankų
NŽT reformą komentavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius tikino jos visiškai nepalaikantis. Anot parlamentaro, įvykę pokyčiai tik dar labiau nutolino tiesiogines paslaugas nuo gyventojų.
„Daugelyje kitų šalių, nepriklausomai nuo ekonominės naudos, įvairios paslaugos kaip tik artinamos net prie pačių mažiausių miestelių gyventojų. Deja, pas mus viskas vyksta priešingai. Abejoju, ar tie, kurie inicijavo šią reformą, apskritai yra kada nors buvę kaime. Jiems tikriausiai atrodo, kad šiais laikais visi žmonės nepriekaištingai moka naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir jokios pagalbos jiems nereikia. Vis tik realybė yra kitokia“, – mintimis dalijosi A. Butkevičius.
Jis neabejojo, kad NŽT pokyčiai ateityje sukels dar didesnį chaosą ir dėl jų visuomenėje kils dar daugiau nepasitenkinimo. Seimo narys ragino gyventojus netylėti ir raštiškai kreiptis tiek į jį, tiek į pačią NŽT, kuri, jo nuomone, dar gali atšaukti dalį reformų ir sugrąžinti bent jau gyvas konsultacijas. Parlamentaro mintims iš dalies antrino ir NŽT atstovas A. Gelžinis, kurio teigimu, jei regionų gyventojai ir toliau rodys nepasitenkinimą, Vyriausybė gali atšaukti bent dalį jau įvykusių pokyčių.
Įsigaliojo svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai: dalį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdytų funkcijų perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), o valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Atvykę į NŽT padalinį buvusiame Vilkaviškio pašto pastate gyventojai randa užrakintas duris, negali pasikonsultuoti gyvai, o prašymus dėl valstybinės žemės kaime turi teikti internetu. Tai kelia sumaištį ir pykdo žmones. |
Nuo šių metų pradžios VTPSI iš NŽT perėmė žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros funkcijas. Tuo tarpu savivaldybėms perduotos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.
„Nuo šiol gyventojai, įvairių institucijų ar įstaigų atstovai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti ne NŽT, o Savivaldybei. Į mus reikės kreiptis ir dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų suderinimo, dėl teisės suteikimo valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose naudoti žvejybos plotus“, – naujovę pakomentavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Šaučiūnas.
Būtent jo vadovaujamam skyriui nuo šių metų pradžios perduota dalis buvusių NŽT funkcijų. Visiškai jas perimti šalies savivaldybės įpareigotos iki vasario 1 d.
Neseniai įsigaliojusi reforma palietė maždaug 800 mūsų rajone esančių valstybinės žemės sklypų. Nuo šiol Savivaldybė administruos sklypus, esančius Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestuose, taip pat Pilviškių, Keturvalakių, Bartninkų, Gražiškių ir Vištyčio miesteliuose.
Kaip pasakojo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, iš vienos pusės, pertvarka įnešė šiek tiek sumaišties, tačiau kai kuriuos sumanymus dabar bus galima įgyvendinti greičiau ir paprasčiau. Jis prisiminė, kad iki šiol buvo ne vienas atvejis, kai NŽT specialistai į Savivaldybės atstovus, kaip gretimų sklypų valdytojus, kreipdavosi su tam tikromis užklausomis, ar šie neprieštarauja būsimoms statyboms ir pan.
„Tam tikrais atvejais iki šiol vykdavo funkcijų dubliavimas. Dabar to neliks. Prisimenu, kaip formavome Vilkaviškio paupio tako sklypus. Vien dėl būtinybės gauti NŽT leidimus sugaišome nemažai laiko. Anksčiau NŽT valstybinę žemę mums perleisdavo panaudos būdu, o dabar patys būsime jos valdytojai. Kai žemė perimama panaudos būdu, joje net ne viską leidžiama daryti“, – teigė V. Gavėnas.
Šalies savivaldybėms perdavus nemažą dalį NŽT funkcijų, šiose pradėjo dirbti ir nauji specialistai, kurių išlaikymui būtinas lėšas skyrė Aplinkos ministerija. Mūsų rajono Savivaldybėje nuo metų pradžios dirba dvi anksčiau NŽT Vilkaviškio skyriuje dirbusios specialistės – Gitana Skominaitė bei Daiva Sakatauskienė. Dar vienas specialistas, kurio išlaikymui finansavimą taip pat skirs Aplinkos ministerija, turėtų prisijungti ateityje.
Šiuo metu interesantus aptarnaujančios darbuotojos žmones priima Savivaldybės administracijos pirmame aukšte, 107-ame kabinete.
Jau dabar jos gyventojams išduoda sutikimus miestų ir miestelių teritorijose statyti įvairius statinius valstybinėje žemėje ar sklypuose, besiribojančiuose su ja, taip pat susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų statyboms valstybinėje žemėje reikalingus leidimus ir kt.
„Smagu, kad abi specialistes pavyko gana greitai rasti, nereikėjo skelbti konkurso. Jei būtų tekę tai daryti, greičiausiai viskas būtų užtrukę ne vieną mėnesį. Abi specialistės anksčiau dirbo NŽT, jos ir iki šiol sėdėjo viename kabinete, tad puikiai viena kitą supranta. O žmogiškasis faktorius darbe – labai svarbus. Jei tarp kolegų vyrauja gera atmosfera, rezultatai paprastai taip pat būna geri“, – mintimis dalijosi V. Gavėnas.
Tiek G. Skominaitė, tiek D. Sakatauskienė prisipažino, kad po NŽT reformos joms ir pačioms dar yra nemažai neaiškumų, todėl nuolat tenka dalyvauti įvairiuose mokymuose bei konsultacijose.
„Manau, jog prireiks bent trijų mėnesių, kol išsigryninsime visas savo funkcijas. Žmonėms taip pat dar toli gražu ne viskas aišku. Iš tikrųjų Savivaldybė perėmė ne visas su valstybine miestų ir miestelių žeme susijusias funkcijas. Dalis jų liko NŽT. Bet jei interesantai į mus kreipsis net ir tais klausimais, į kuriuos galės atsakyti tik NŽT atstovai, mes tikrai padėsime jiems susigaudyti, nukreipsime, kur reikia“, – pažadėjo G. Skominaitė.
Įvykusi NŽT reforma labiausiai papiktino šios tarnybos klientus. „Santakos“ redakciją pasiekė keletas nusiskundimų dėl pakeistos asmenų aptarnavimo tvarkos. Pasirodo, nuo šiol interesantai, pageidaujantys atvykti į gyvą konsultaciją, priimami tik Vilniuje, J. Lelevelio g. 6, esančiame centriniame tarnybos padalinyje bei Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje (L. Sapiegos g. 10, Kaunas). Tai reiškia, kad į buvusiame Vilkaviškio pašto pastate įsikūrusį NŽT Vilkaviškio padalinį atvykę žmonės jau neaptarnaujami.
Ir iš tikrųjų Vilkaviškio padalinio durys šiuo metu užrakintos, o ant jų tik pakabinta instrukcija, kur galima kreiptis, kilus įvairiems klausimams. Ten dirbti likę du specialistai žmonių į savo kabinetus neįsileidžia. Iš 11 NŽT specialistų, iki Naujųjų metų dirbusių Vilkaviškio padalinyje, šiuo metu likę tik 2. Kiti perėjo dirbti į Savivaldybę, VTPSI, išėjo į pensiją arba apskritai pakeitė darbo sritį.
„Jei atvirai, mūsų tarnyba kasdien sulaukia daugybės pasikeitusia tvarka pasipiktinusių žmonių skambučių. Bet reikia pabrėžti, kad ne mes inicijavome pokyčius. Maždaug prieš trejetą metų visų politinių partijų vadovai pasirašė susitarimą dėl savivaldybių stiprinimo. Nutarta į Vyriausybės programą įtraukti sprendimą, pagal kurį dalis NŽT funkcijų turėtų būti perduota Savivaldybėms. Šį susitarimą vėliau pasirašė didžioji dalis Seimo narių. Jie taip pat pritarė ir kitoms NŽT reformoms. Visą laiką mūsų pagrindinis darbas buvo neatsiejamas nuo tiesioginio bendravimo su žmonėmis, todėl dabar visiškai suprantame gyventojų nepasitenkinimą. Deja, esame priversti vykdyti įstatymus, kurių patys tikrai nekūrėme“, – situaciją pakomentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas, atliekantis vedėjo funkcijas, Audrius Gelžinis.
NŽT reformą komentavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius tikino jos visiškai nepalaikantis. Anot parlamentaro, įvykę pokyčiai tik dar labiau nutolino tiesiogines paslaugas nuo gyventojų.
„Daugelyje kitų šalių, nepriklausomai nuo ekonominės naudos, įvairios paslaugos kaip tik artinamos net prie pačių mažiausių miestelių gyventojų. Deja, pas mus viskas vyksta priešingai. Abejoju, ar tie, kurie inicijavo šią reformą, apskritai yra kada nors buvę kaime. Jiems tikriausiai atrodo, kad šiais laikais visi žmonės nepriekaištingai moka naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir jokios pagalbos jiems nereikia. Vis tik realybė yra kitokia“, – mintimis dalijosi A. Butkevičius.
Jis neabejojo, kad NŽT pokyčiai ateityje sukels dar didesnį chaosą ir dėl jų visuomenėje kils dar daugiau nepasitenkinimo. Seimo narys ragino gyventojus netylėti ir raštiškai kreiptis tiek į jį, tiek į pačią NŽT, kuri, jo nuomone, dar gali atšaukti dalį reformų ir sugrąžinti bent jau gyvas konsultacijas. Parlamentaro mintims iš dalies antrino ir NŽT atstovas A. Gelžinis, kurio teigimu, jei regionų gyventojai ir toliau rodys nepasitenkinimą, Vyriausybė gali atšaukti bent dalį jau įvykusių pokyčių.
Galerija: NŽT padalinys
Publikuota: 2024-01-15 16:39:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|