|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-22 16:47
|
|
|
Gyvenamosios paskirties pastatuose dėl įvairių priežasčių pernai kilo 24 gaisrai.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2023-iaisiais per gaisrus žuvo du žmonės. Abu jie rūkė savo namuose.
Nusinešė dvi gyvybes
Pernai rajono gyventojai ir specialiosios tarnybos į pagalbą ugniagesius kvietėsi pusę tūkstančio kartų. Didžiąją iškvietimų dalį sudarė gelbėjimo darbai, gaisrai sukėlė šiek tiek daugiau nei penktadalį šių nelaimių.
Deja, ugnis nusinešė ir dviejų rajono gyventojų gyvybes. Vasarą Gražiškių ir Šeimenos seniūnijose žuvo du vyrai, abu pražudė neatsargus rūkymas. Statistika – nemaloni, ypač žinant, kad jau porą metų pagret rajone žūčių per gaisrus apskritai buvo išvengta.
Ugniagesiai liūdnai juokauja, kad tie, kurie geria ir rūko savo namuose, ypač gulėdami lovose – potencialūs jų „klientai“. Nors rūkančiųjų sukelti gaisrai sudaro palyginti nedidelę dalį visų tokių nelaimių, tačiau jie nusineša kone daugiausiai gyvybių.
Dažniausiai gaisrai kilo balandį, rugpjūtį ir gegužę, didelę jų dalį sudarė degančios pievos, ražienos, kitos atviros teritorijos.
Šildymo sezonu (nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos), kai dega suodžiai kaminuose ir pleška karštų pelenų padegtos atliekos konteineriuose, pernai kilo 30 gaisrų.
Evakavo gyventojus
Vienas iš didžiausią pavojų ir rezonansą sukėlusių gaisrų pernai įvyko lapkričio mėnesį viename Vilkaviškio daugiabutyje, S. Nėries gatvės bendrabučio tipo name. Gaisras daugiabučio koridoriuje kilo vėlai vakare. Teko evakuoti 23 gyventojus, tarp kurių buvo ir 6 mažamečiai vaikai. Dalį žmonių ugniagesiai gelbėtojai iškėlė per langus.
Į įvykio vietą suvažiavo po kelis greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažus, šeši priešgaisriniai automobiliai.
Gaisras kilo bendro naudojimo patalpose užsiliepsnojus foteliui. Išdegė koridoriaus lubos ir sienos, apdegė gyventojų butų durys.
Šis įvykis dar tiriamas. Pirminiais duomenimis, jį galėjo sukelti tyčinė žmogaus veika (padegimas).
„Lauke buvo šalta, kai kurie žmonės išbėgo su pižamomis. Su Savivaldybės atstovais, Ekstremalių situacijų operacijų centro nariais organizavome, kur, jei prireiks, per naktį apgyvendinsime žmones. Tam buvo paruoštos patalpos sporto ir pramogų centre. Juk niekas nežinojo, kiek laiko užtruks, kol žmonės galės grįžti į namus, nes buvo atjungta elektra, išdegusios butų durys. Bet išvėdinome patalpas, išvalėme iš koridoriaus sudegusius daiktus ir žmonės tą pačią naktį grįžo namo. Gerai, kad viskas baigėsi gerai, niekas nenukentėjo. Tik vieną gyventoją, kurį radome parkritusį ir prisikvėpavusį dūmų, o dar ir neblaivų, išsigabeno medikai, bet jis vėliau buvo išleistas“, – pasakojo Vilkaviškio PGT viršininkas Erlandas Armanavičius.
Pasiruošę padėti bet kokiu metu
Ugniagesiai savo tarnyboje budi visą parą, bet, anot Vilkaviškio PGT vadovo, tokiais atvejais, kai kyla pavojus didelei grupei žmonių, prireikia ne vienos institucijos pagalbos. Puiku, kai visų atsakingų tarnybų, specialistų pajėgos yra koordinuotos, kai visi žino, ką kuris turi daryti, kad laikinai namų netekę gyventojai neliktų su savo bėda gatvėje.
Pagal pernai lapkritį daugiabutyje nutikusį minėtą įvykį netrukus Vilkaviškyje buvo suorganizuotos savivaldybės lygio civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvavo visi Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai. Pratyboms pasirinktas Vilniaus gatvėje esantis bendrabučio tipo namas, o jų metu įvertintas visų svarbiausių institucijų pasirengimas veikti pagal priskirtas funkcijas ekstremalios situacijos metu, kai gresia pavojus gyventojų gyvybei ir sveikatai.
„Tokios nelaimės gali ištikti ir savaitgalį, per Kalėdas, Velykas – bet kada. Todėl atsakingi asmenys bet kokiu metu turi būti pasiekiami, pasirengę bendradarbiauti ir padaryti viską, kas nuo jų priklauso“, – kalbėjo Erlandas Armanavičius.
Trūksta gelbėtojų
Praėję metai šiek tiek nerimo sukėlė ir pačioje tarnyboje – nuo rudens čia sumažėjo darbuotojų. Dėl sveikatos problemų, amžiaus cenzo, kitų priežasčių išėjo 4 ugniagesiai gelbėtojai. Šios vietos kol kas dar tuščios.
„Parengtį užtikriname, bet išsiverčiame sunkiai. Labai laukiame naujų žmonių: tikiuosi, pavasarį ateis pastiprinimas iš ugniagesių gelbėtojų mokyklą baigusio jaunimo, – kalbėjo ugniagesių vadovas. – Be to, norėtume gauti dar bent 7 papildomus etatus, šį reikalą jau esame aptarę ir su savo vadovybe. Taigi dabar tarnyboje reikėtų 11 žmonių, kad sudarytume pamainas, visus galėtume tvarkingai išleisti atostogų. Mūsų tarnyba yra mažiausia pagal etatų skaičių visoje Lietuvoje.“
E. Armanavičius teigė, jog šiemet keičiasi darbo apmokėjimo tvarka, užmokesčio dydis, kyla koeficientas naujai ateinantiems darbuotojams, numatytas skatinimas atvykstantiems iš kitų rajonų, tad jaunimas baimintis neturėtų.
„Iš tiesų yra daug jaunų žmonių, kurie nori būti ugniagesiais. Konkursai dideli, kai kas bando stoti ir po antrą ar trečią kartą. Mokosi ir jaunimo iš mūsų rajono, bet daug jų išeina į Marijampolę, renkasi didmiesčius. Yra ir norinčiųjų ateiti dirbti iš kitų tarnybų, bet nė vieno žmogaus priimti negalime, kol jis nebaigė ugniagesių mokyklos“, – kalbėjo viršininkas.
Tačiau smagu tai, kad susiruošusių savo noru išeiti iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos beveik nepasitaiko. Anot E. Armanavičiaus, ugniagesiai yra visiškai savo darbui atsidavę žmonės ir tarnybą palieka tik labai retais atvejais arba suėjus pensiniam amžiui.
STATISTIKA
• Pernai ugniagesiai gelbėtojai į iškvietimus vyko 510 kartų, iš jų 118 kartų – gesinti gaisrų.
• 116 kartų važiuota padėti policijai, medikams, prie rastų sprogmenų budėta 69 kartus, transporto avarijose darbuotasi 34 kartus.
• Daugiausiai gaisrų 2023-iaisiais kilo Vilkaviškio (25), Šeimenos (17) ir Kybartų (16) seniūnijose. Mažiausiai, po 1 gaisrą, kilo Gižų ir Keturvalakių seniūnijose.
• Pavojingiausia diena buvo ketvirtadienis – rajone kilo 20 gaisrų.
• Daugiausiai pleškėjo atviros teritorijos (43 gaisrai). Gyvenamosios paskirties objektai degė 24 kartus.
• Nuo ugnies nukentėjo 8 transporto priemonės.
• Pagrindinė nelaimių priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Dėl to kilo 45 gaisrai.
• Krosnių, dūmtraukių, židinių eksploatavimo pažeidimai sukėlė 13 gaisrų.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2023-iaisiais per gaisrus žuvo du žmonės. Abu jie rūkė savo namuose. |
Pernai rajono gyventojai ir specialiosios tarnybos į pagalbą ugniagesius kvietėsi pusę tūkstančio kartų. Didžiąją iškvietimų dalį sudarė gelbėjimo darbai, gaisrai sukėlė šiek tiek daugiau nei penktadalį šių nelaimių.
Deja, ugnis nusinešė ir dviejų rajono gyventojų gyvybes. Vasarą Gražiškių ir Šeimenos seniūnijose žuvo du vyrai, abu pražudė neatsargus rūkymas. Statistika – nemaloni, ypač žinant, kad jau porą metų pagret rajone žūčių per gaisrus apskritai buvo išvengta.
Ugniagesiai liūdnai juokauja, kad tie, kurie geria ir rūko savo namuose, ypač gulėdami lovose – potencialūs jų „klientai“. Nors rūkančiųjų sukelti gaisrai sudaro palyginti nedidelę dalį visų tokių nelaimių, tačiau jie nusineša kone daugiausiai gyvybių.
Dažniausiai gaisrai kilo balandį, rugpjūtį ir gegužę, didelę jų dalį sudarė degančios pievos, ražienos, kitos atviros teritorijos.
Šildymo sezonu (nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos), kai dega suodžiai kaminuose ir pleška karštų pelenų padegtos atliekos konteineriuose, pernai kilo 30 gaisrų.
Vienas iš didžiausią pavojų ir rezonansą sukėlusių gaisrų pernai įvyko lapkričio mėnesį viename Vilkaviškio daugiabutyje, S. Nėries gatvės bendrabučio tipo name. Gaisras daugiabučio koridoriuje kilo vėlai vakare. Teko evakuoti 23 gyventojus, tarp kurių buvo ir 6 mažamečiai vaikai. Dalį žmonių ugniagesiai gelbėtojai iškėlė per langus.
Į įvykio vietą suvažiavo po kelis greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažus, šeši priešgaisriniai automobiliai.
Gaisras kilo bendro naudojimo patalpose užsiliepsnojus foteliui. Išdegė koridoriaus lubos ir sienos, apdegė gyventojų butų durys.
Šis įvykis dar tiriamas. Pirminiais duomenimis, jį galėjo sukelti tyčinė žmogaus veika (padegimas).
„Lauke buvo šalta, kai kurie žmonės išbėgo su pižamomis. Su Savivaldybės atstovais, Ekstremalių situacijų operacijų centro nariais organizavome, kur, jei prireiks, per naktį apgyvendinsime žmones. Tam buvo paruoštos patalpos sporto ir pramogų centre. Juk niekas nežinojo, kiek laiko užtruks, kol žmonės galės grįžti į namus, nes buvo atjungta elektra, išdegusios butų durys. Bet išvėdinome patalpas, išvalėme iš koridoriaus sudegusius daiktus ir žmonės tą pačią naktį grįžo namo. Gerai, kad viskas baigėsi gerai, niekas nenukentėjo. Tik vieną gyventoją, kurį radome parkritusį ir prisikvėpavusį dūmų, o dar ir neblaivų, išsigabeno medikai, bet jis vėliau buvo išleistas“, – pasakojo Vilkaviškio PGT viršininkas Erlandas Armanavičius.
Ugniagesiai savo tarnyboje budi visą parą, bet, anot Vilkaviškio PGT vadovo, tokiais atvejais, kai kyla pavojus didelei grupei žmonių, prireikia ne vienos institucijos pagalbos. Puiku, kai visų atsakingų tarnybų, specialistų pajėgos yra koordinuotos, kai visi žino, ką kuris turi daryti, kad laikinai namų netekę gyventojai neliktų su savo bėda gatvėje.
Pagal pernai lapkritį daugiabutyje nutikusį minėtą įvykį netrukus Vilkaviškyje buvo suorganizuotos savivaldybės lygio civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvavo visi Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai. Pratyboms pasirinktas Vilniaus gatvėje esantis bendrabučio tipo namas, o jų metu įvertintas visų svarbiausių institucijų pasirengimas veikti pagal priskirtas funkcijas ekstremalios situacijos metu, kai gresia pavojus gyventojų gyvybei ir sveikatai.
„Tokios nelaimės gali ištikti ir savaitgalį, per Kalėdas, Velykas – bet kada. Todėl atsakingi asmenys bet kokiu metu turi būti pasiekiami, pasirengę bendradarbiauti ir padaryti viską, kas nuo jų priklauso“, – kalbėjo Erlandas Armanavičius.
Praėję metai šiek tiek nerimo sukėlė ir pačioje tarnyboje – nuo rudens čia sumažėjo darbuotojų. Dėl sveikatos problemų, amžiaus cenzo, kitų priežasčių išėjo 4 ugniagesiai gelbėtojai. Šios vietos kol kas dar tuščios.
„Parengtį užtikriname, bet išsiverčiame sunkiai. Labai laukiame naujų žmonių: tikiuosi, pavasarį ateis pastiprinimas iš ugniagesių gelbėtojų mokyklą baigusio jaunimo, – kalbėjo ugniagesių vadovas. – Be to, norėtume gauti dar bent 7 papildomus etatus, šį reikalą jau esame aptarę ir su savo vadovybe. Taigi dabar tarnyboje reikėtų 11 žmonių, kad sudarytume pamainas, visus galėtume tvarkingai išleisti atostogų. Mūsų tarnyba yra mažiausia pagal etatų skaičių visoje Lietuvoje.“
E. Armanavičius teigė, jog šiemet keičiasi darbo apmokėjimo tvarka, užmokesčio dydis, kyla koeficientas naujai ateinantiems darbuotojams, numatytas skatinimas atvykstantiems iš kitų rajonų, tad jaunimas baimintis neturėtų.
„Iš tiesų yra daug jaunų žmonių, kurie nori būti ugniagesiais. Konkursai dideli, kai kas bando stoti ir po antrą ar trečią kartą. Mokosi ir jaunimo iš mūsų rajono, bet daug jų išeina į Marijampolę, renkasi didmiesčius. Yra ir norinčiųjų ateiti dirbti iš kitų tarnybų, bet nė vieno žmogaus priimti negalime, kol jis nebaigė ugniagesių mokyklos“, – kalbėjo viršininkas.
Tačiau smagu tai, kad susiruošusių savo noru išeiti iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos beveik nepasitaiko. Anot E. Armanavičiaus, ugniagesiai yra visiškai savo darbui atsidavę žmonės ir tarnybą palieka tik labai retais atvejais arba suėjus pensiniam amžiui.
• Pernai ugniagesiai gelbėtojai į iškvietimus vyko 510 kartų, iš jų 118 kartų – gesinti gaisrų.
• 116 kartų važiuota padėti policijai, medikams, prie rastų sprogmenų budėta 69 kartus, transporto avarijose darbuotasi 34 kartus.
• Daugiausiai gaisrų 2023-iaisiais kilo Vilkaviškio (25), Šeimenos (17) ir Kybartų (16) seniūnijose. Mažiausiai, po 1 gaisrą, kilo Gižų ir Keturvalakių seniūnijose.
• Pavojingiausia diena buvo ketvirtadienis – rajone kilo 20 gaisrų.
• Daugiausiai pleškėjo atviros teritorijos (43 gaisrai). Gyvenamosios paskirties objektai degė 24 kartus.
• Nuo ugnies nukentėjo 8 transporto priemonės.
• Pagrindinė nelaimių priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Dėl to kilo 45 gaisrai.
• Krosnių, dūmtraukių, židinių eksploatavimo pažeidimai sukėlė 13 gaisrų.
Galerija: ugniagesių metai
Publikuota: 2024-01-22 16:47:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|