|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-22 16:57
|
|
|
Verslo idėją Lukui Marčiulioniui pamėtėjo sukaupta patirtis.
Andrius GRYGELAITIS
Maždaug prieš pusantrų metų vilkaviškietis Lukas Marčiulionis įregistravo įmonę „Biomeliora“, kuri užsiima Lietuvoje mažai kam dar žinomų biodujų jėgainių statybomis.
Nusprendė rizikuoti
Pastarąjį dešimtmetį, priėmus direktyvą dėl biokuro ir „žaliosios“ elektros energijos gamybos plėtros, iš įvairių organinių atliekų ir biomasės gaminamos biodujos ypač išpopuliarėjo dalyje Europos Sąjungos šalių. Tarsi grybai po lietaus ėmė dygti ir biodujų jėgainės. Tai – specialūs, maždaug 6 m aukščio ir iki 40 m pločio rezervuarai, kuriuose perdirbamos žemės ūkiuose, pramonės bei gyventojų namų ūkiuose surenkamos organinės atliekos. Iš jų vėliau gaminamos dujos ar net elektra.
Pirmą kartą su šiais Lietuvoje vis dar retai sutinkamais įrenginiais L. Marčiulionis susidūrė 2017 m. Būtent tada jis įsidarbino vienoje didžiausių Europoje biodujų jėgainių statybomis besiverčiančių įmonių, įsikūrusių Vokietijoje. Jam teko įrenginėti dešimtis biodujų jėgainių Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse.
Darbas nebuvo iš lengvųjų. Jo nepalengvino ir tai, kad nemaža dalis Luko kolegų nekalbėjo angliškai, tad pačiam vilkaviškiečiui teko pramokti vokiečių kalbos.
Per keletą metų jaunas vyras įsisavino visus specifinio darbo niuansus ir pamažu ėmė austi mintį apie pasitraukimo galimybę. Apie tai jis užsiminė ir savo vadovams. Būtent jie jaunam vyrui pasiūlė tapti partneriu bei įkurti savo įmonę.
„Neneigsiu, apie tai galvojau gana ilgai. Norėjosi pradėti savo verslą, tačiau buvo nemažai baimių. Tarkime, ši veikla reikalavo išties didelių pradinių investicijų. Svarsčiau, kas bus, jeigu nepasiseks. Galiausiai supratau, jog visgi tai puiki galimybė, kuria privalau pasinaudoti. Pagalvojau, kad net jeigu ir nepavyks, esu dar jaunas, tad bus laiko vėl „atsistoti ant kojų“ ir pradėti kažką kito“, – prisiminė L. Marčiulionis.
Būsimiems jauniems verslininkams jis linkėjo nebijoti rizikuoti, tačiau prieš ką nors pradedant patarė gerai įsigilinti į būsimą sritį. Anot jo, užsidegimas ir savo srities išmanymas – tiesiausi keliai į sėkmę.
Pagrindiniai klientai – ūkininkai
Po ilgų svarstymų apsisprendęs pradėti savo verslą L. Marčiulionis tai padarė 2022 m. antroje pusėje. Šiandien Kisiniškių kaime įregistruotoje įmonėje „Biomeliora“ dirba 5 specialistai. Visi jie – iš Suvalkijos regiono.
Įmonės darbuotojai biodujų jėgaines dažniausiai įrenginėja Prancūzijoje, kiek rečiau – Vokietijoje bei Belgijoje. Įprastai pastatyti vieną rezervuarą, priklausomai nuo dydžio, užtrunka 3–5 dienas, tačiau pasitaiko, kad specialistai iš Lietuvos viename objekte užsibūna daug ilgiau. Neretai tas pats užsakovas vieną šalia kitos stato net keletą biodujų jėgainių, tad tokiais atvejais viską įrengti gali prireikti ir mėnesio.
„Paprastai užsakymus gauname iš buvusios mano darbovietės. Esame jų subrangovai. Kol kas klientų netrūksta. Aš pats daugiau laiko praleidžiu Lietuvoje ir iš čia kuruoju visus reikalus. Tiesa, kai reikia, pats vykstu į objektus, padedu juos įrenginėti“, – pasakojo Lukas Marčiulionis.
Verslininkas teigė, kad pagrindiniai jo klientai – ūkininkai, kurie savo valdose statosi minėtas jėgaines, jose perdirba auginamą produkciją, iš kurios išgautą energiją naudoja dujų, elektros ar šilumos pavidalu.
„Žemdirbiai šias biojėgaines naudoja ne tik energijai išgauti, bet ir trąšoms gaminti. Įprastai dujas gamina didelėje temperatūroje gyvenantys mikrobai. Pagamintos dujos dažniausiai tiekiamos į variklį, kuris gamina elektrą. Jei dujų per daug, perteklių galima tiesiog sudeginti. Šiuolaikinės biojėgainės mažiau teršia aplinką ir dirvožemį, mažiau skleidžia nemalonių kvapų“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuvoje – daugiau kliūčių
Vilkaviškietis kol kas biodujų jėgaines stato tik užsienyje. Jis bandė domėtis galimybėmis šią veiklą vykdyti ir Lietuvoje, tačiau galiausiai suprato, kad kol kas tai būtų sunkiai įmanoma. Anot jo, mūsų šalyje vis dar yra pernelyg daug biurokratinių kliūčių ir atrodo, kad valdininkai labiau stabdo šių jėgainių plėtrą nei ją skatina.
„Lietuvoje yra vos kelios dešimtys biodujų jėgainių. Žinau, kad šiaurinėje šalies dalyje planuojama jų plėtra, tačiau kada tai įvyks, nežinia. Pastebėjau, kad ir eiliniai šalies gyventojai galimoms šių jėgainių statyboms vis dar priešinasi. Žmonės baiminasi, kad šie statiniai kelia pavojų aplinkai, teigia, kad iš jų sklinda nemalonus kvapas. Galiu visa tai paneigti. Taip, yra tam tikri reikalavimai jėgaines statyti užmiesčiuose, bet jos aplinkiniams nekelia jokio pavojaus“, – užtikrino pašnekovas.
Reikia specifinių žinių
Artimiausiu metu L. Marčiulionio valdoma įmonė „Biomeliora“ planuoja plėstis. Vilkaviškietis iš savo partnerių gauna vis daugiau užsakymų, tad vis dažniau ima galvoti apie dar vienos biodujų jėgaines statančios darbuotojų brigados suformavimą.
Tiesa, net ir suradus darbuotojų, juos visos specifikos greičiausiai vis tiek tektų mokyti nuo pagrindų.
„Žmogus gali būti dirbęs nors ir 20 metų statybose, tačiau įrenginėjant biodujų jėgaines reikia visai kitokių žinių. Patirtis statybų sektoriuje gali praversti nebent tuo, kad asmuo ten išmoksta naudotis įrankiais. Čia net darbas prie skirtingų objektų gali visiškai skirtis. Iš pradžių daugeliui biojėgainių statyba atrodo sunkiai suvokiama, tačiau, kai įsivažiuojama, paaiškėja, kad nėra viskas taip sunku“, – teigė vilkaviškietis.
Įprastai būtent jis arba kolegos apmoko naujokus visų specifinio amato paslapčių.
Kaip įmonės vadovas, Lukas kasmet privalo išklausyti net keletą dienų trunkančius kursus, kuriuose pateikiamos biodujų jėgainių statybų naujovės, tendencijos, besikeičiantys reikalavimai.
„Šis darbas tik iš pažiūros yra pavojingas. Dirbame su saugos įranga, kuri padeda išvengti galimų incidentų. Jei turime tiesioginį kontaktą su dujomis, naudojame specialias kaukes bei deguonį tiekiančius aparatus“, – vardijo pašnekovas.
Vyras teigė, kad didžiausia jo svajonė yra susijusi su biodujų jėgainių plėtra Lietuvoje. Vilkaviškietis viliasi, kad vieną dieną ir tautiečiai supras šių įrenginių naudą.
Skirtingi pomėgiai
Lukas žada ir toliau daugiausiai dėmesio koncentruoti į neseniai pradėtą verslą, tačiau nežada apleisti ir pomėgių. O jų jaunas vyras turi ne tiek ir mažai. Sporto gerbėjams L. Marčiulionis seniai žinomas kaip vienas geriausių rajono krepšininkų, nuolat dalyvaujantis Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti. Šiemet Lukas žaidžia „Karklinių“ komandoje ir yra vienas iš lyderių.
Jis taip pat yra didelis protmūšių gerbėjas. Praėjusiame sezone L. Marčiulionis netgi laimėjo vieną iš LRT televizijos projekto „Auksinis protas“ žaidimų.
Vilkaviškietis taip pat žaidžia pokerį, domisi kriptovaliutomis.
„Man patinka turėti skirtingų veiklų, kurios papildo viena kitą ir padaro gyvenimą įdomesnį“, – šypsojosi pašnekovas.
Maždaug prieš pusantrų metų vilkaviškietis Lukas Marčiulionis įregistravo įmonę „Biomeliora“, kuri užsiima Lietuvoje mažai kam dar žinomų biodujų jėgainių statybomis. |
Pastarąjį dešimtmetį, priėmus direktyvą dėl biokuro ir „žaliosios“ elektros energijos gamybos plėtros, iš įvairių organinių atliekų ir biomasės gaminamos biodujos ypač išpopuliarėjo dalyje Europos Sąjungos šalių. Tarsi grybai po lietaus ėmė dygti ir biodujų jėgainės. Tai – specialūs, maždaug 6 m aukščio ir iki 40 m pločio rezervuarai, kuriuose perdirbamos žemės ūkiuose, pramonės bei gyventojų namų ūkiuose surenkamos organinės atliekos. Iš jų vėliau gaminamos dujos ar net elektra.
Pirmą kartą su šiais Lietuvoje vis dar retai sutinkamais įrenginiais L. Marčiulionis susidūrė 2017 m. Būtent tada jis įsidarbino vienoje didžiausių Europoje biodujų jėgainių statybomis besiverčiančių įmonių, įsikūrusių Vokietijoje. Jam teko įrenginėti dešimtis biodujų jėgainių Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse.
Darbas nebuvo iš lengvųjų. Jo nepalengvino ir tai, kad nemaža dalis Luko kolegų nekalbėjo angliškai, tad pačiam vilkaviškiečiui teko pramokti vokiečių kalbos.
Per keletą metų jaunas vyras įsisavino visus specifinio darbo niuansus ir pamažu ėmė austi mintį apie pasitraukimo galimybę. Apie tai jis užsiminė ir savo vadovams. Būtent jie jaunam vyrui pasiūlė tapti partneriu bei įkurti savo įmonę.
„Neneigsiu, apie tai galvojau gana ilgai. Norėjosi pradėti savo verslą, tačiau buvo nemažai baimių. Tarkime, ši veikla reikalavo išties didelių pradinių investicijų. Svarsčiau, kas bus, jeigu nepasiseks. Galiausiai supratau, jog visgi tai puiki galimybė, kuria privalau pasinaudoti. Pagalvojau, kad net jeigu ir nepavyks, esu dar jaunas, tad bus laiko vėl „atsistoti ant kojų“ ir pradėti kažką kito“, – prisiminė L. Marčiulionis.
Būsimiems jauniems verslininkams jis linkėjo nebijoti rizikuoti, tačiau prieš ką nors pradedant patarė gerai įsigilinti į būsimą sritį. Anot jo, užsidegimas ir savo srities išmanymas – tiesiausi keliai į sėkmę.
Po ilgų svarstymų apsisprendęs pradėti savo verslą L. Marčiulionis tai padarė 2022 m. antroje pusėje. Šiandien Kisiniškių kaime įregistruotoje įmonėje „Biomeliora“ dirba 5 specialistai. Visi jie – iš Suvalkijos regiono.
Įmonės darbuotojai biodujų jėgaines dažniausiai įrenginėja Prancūzijoje, kiek rečiau – Vokietijoje bei Belgijoje. Įprastai pastatyti vieną rezervuarą, priklausomai nuo dydžio, užtrunka 3–5 dienas, tačiau pasitaiko, kad specialistai iš Lietuvos viename objekte užsibūna daug ilgiau. Neretai tas pats užsakovas vieną šalia kitos stato net keletą biodujų jėgainių, tad tokiais atvejais viską įrengti gali prireikti ir mėnesio.
„Paprastai užsakymus gauname iš buvusios mano darbovietės. Esame jų subrangovai. Kol kas klientų netrūksta. Aš pats daugiau laiko praleidžiu Lietuvoje ir iš čia kuruoju visus reikalus. Tiesa, kai reikia, pats vykstu į objektus, padedu juos įrenginėti“, – pasakojo Lukas Marčiulionis.
Verslininkas teigė, kad pagrindiniai jo klientai – ūkininkai, kurie savo valdose statosi minėtas jėgaines, jose perdirba auginamą produkciją, iš kurios išgautą energiją naudoja dujų, elektros ar šilumos pavidalu.
„Žemdirbiai šias biojėgaines naudoja ne tik energijai išgauti, bet ir trąšoms gaminti. Įprastai dujas gamina didelėje temperatūroje gyvenantys mikrobai. Pagamintos dujos dažniausiai tiekiamos į variklį, kuris gamina elektrą. Jei dujų per daug, perteklių galima tiesiog sudeginti. Šiuolaikinės biojėgainės mažiau teršia aplinką ir dirvožemį, mažiau skleidžia nemalonių kvapų“, – pasakojo pašnekovas.
Vilkaviškietis kol kas biodujų jėgaines stato tik užsienyje. Jis bandė domėtis galimybėmis šią veiklą vykdyti ir Lietuvoje, tačiau galiausiai suprato, kad kol kas tai būtų sunkiai įmanoma. Anot jo, mūsų šalyje vis dar yra pernelyg daug biurokratinių kliūčių ir atrodo, kad valdininkai labiau stabdo šių jėgainių plėtrą nei ją skatina.
„Lietuvoje yra vos kelios dešimtys biodujų jėgainių. Žinau, kad šiaurinėje šalies dalyje planuojama jų plėtra, tačiau kada tai įvyks, nežinia. Pastebėjau, kad ir eiliniai šalies gyventojai galimoms šių jėgainių statyboms vis dar priešinasi. Žmonės baiminasi, kad šie statiniai kelia pavojų aplinkai, teigia, kad iš jų sklinda nemalonus kvapas. Galiu visa tai paneigti. Taip, yra tam tikri reikalavimai jėgaines statyti užmiesčiuose, bet jos aplinkiniams nekelia jokio pavojaus“, – užtikrino pašnekovas.
Artimiausiu metu L. Marčiulionio valdoma įmonė „Biomeliora“ planuoja plėstis. Vilkaviškietis iš savo partnerių gauna vis daugiau užsakymų, tad vis dažniau ima galvoti apie dar vienos biodujų jėgaines statančios darbuotojų brigados suformavimą.
Tiesa, net ir suradus darbuotojų, juos visos specifikos greičiausiai vis tiek tektų mokyti nuo pagrindų.
„Žmogus gali būti dirbęs nors ir 20 metų statybose, tačiau įrenginėjant biodujų jėgaines reikia visai kitokių žinių. Patirtis statybų sektoriuje gali praversti nebent tuo, kad asmuo ten išmoksta naudotis įrankiais. Čia net darbas prie skirtingų objektų gali visiškai skirtis. Iš pradžių daugeliui biojėgainių statyba atrodo sunkiai suvokiama, tačiau, kai įsivažiuojama, paaiškėja, kad nėra viskas taip sunku“, – teigė vilkaviškietis.
Įprastai būtent jis arba kolegos apmoko naujokus visų specifinio amato paslapčių.
Kaip įmonės vadovas, Lukas kasmet privalo išklausyti net keletą dienų trunkančius kursus, kuriuose pateikiamos biodujų jėgainių statybų naujovės, tendencijos, besikeičiantys reikalavimai.
„Šis darbas tik iš pažiūros yra pavojingas. Dirbame su saugos įranga, kuri padeda išvengti galimų incidentų. Jei turime tiesioginį kontaktą su dujomis, naudojame specialias kaukes bei deguonį tiekiančius aparatus“, – vardijo pašnekovas.
Vyras teigė, kad didžiausia jo svajonė yra susijusi su biodujų jėgainių plėtra Lietuvoje. Vilkaviškietis viliasi, kad vieną dieną ir tautiečiai supras šių įrenginių naudą.
Lukas žada ir toliau daugiausiai dėmesio koncentruoti į neseniai pradėtą verslą, tačiau nežada apleisti ir pomėgių. O jų jaunas vyras turi ne tiek ir mažai. Sporto gerbėjams L. Marčiulionis seniai žinomas kaip vienas geriausių rajono krepšininkų, nuolat dalyvaujantis Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti. Šiemet Lukas žaidžia „Karklinių“ komandoje ir yra vienas iš lyderių.
Jis taip pat yra didelis protmūšių gerbėjas. Praėjusiame sezone L. Marčiulionis netgi laimėjo vieną iš LRT televizijos projekto „Auksinis protas“ žaidimų.
Vilkaviškietis taip pat žaidžia pokerį, domisi kriptovaliutomis.
„Man patinka turėti skirtingų veiklų, kurios papildo viena kitą ir padaro gyvenimą įdomesnį“, – šypsojosi pašnekovas.
Galerija: jėgainės
Publikuota: 2024-01-22 16:57:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|