Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

---

Licėjuje ir Šaulių sąjungoje įgytos žinios padėjo kybartiečiui Augustinui Kazimierui Šulskiui suteikti nuo šalčio nukentėjusiai moteriai pirmąją pagalbą.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus nuotr.

Į redakciją atskriejo laiškas iš Kauno. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis pasidalijo gera žinia apie tai, kaip jų mokiniai – iš Kybartų kilęs Augustinas Kazimieras Šulskis ir Valentinas Kasperavičius iš gretimo Šakių rajono – suteikė pirmąją pagalbą nuo šalčio nukentėjusiai moteriai.

Licėjaus vadovas pasidžiaugė auklėtinių poelgiu ir dėkojo mokykloms, jų mokytojams bei tėvams, kurie užaugina tokius šaunius vaikus.

Įvykis Kaune, viename iš nedidelių prekybos centrų, nutiko sausio 9 d. Kadetai, kartu su daugybe kauniečių dalyvavę pagrobtos devynmetės paieškose, vakarop vyko į bendrabutį ilsėtis, o prieš tai užsuko į netoliese esančią parduotuvę kavos. Joje jaunuoliai išvydo ant suoliuko sėdinčią ir verkiančią moterį, kartojančią, jog jai labai skauda kojas. Greta nukentėjusiosios buvo keli praeiviai bei prekybos centro darbuotojos.

Situacijai neabejingi kadetai pasakojo išsyk supratę, jog skausmas kaunietei galėjo kilti nušalus pėdas.

„Nuaviau moteriai batus ir pamačiau, jog odos pažeidimai yra paviršiniai, bet pavojingi. Paprašiau parduotuvės darbuotojų, kad atneštų, kuo pridengti pėdas. Valentinas surado vienkartines pirštines. Tada ėmėme kojas šildyti rankomis“, – pasakojo A. K. Šulskis.

Pirmosios pagalbos procedūra truko apie 45 minutes. Tuomet moteris buvo perduota paramedikų globai.

Iš Kybartų kilęs dešimtokas A. K. Šulskis pasakojo kartą padėjęs vandenyje sušalusiam vyriškiui. Žinių, kaip elgtis netikėtose, gyvybei ir sveikatai pavojingose situacijose, jaunuolis yra įgijęs tiek Šaulių sąjungoje, tiek kadetų licėjuje.

„Neseniai aplankiau savo pradinių klasių mokytoją, kuri sakė prisimenanti, jog dar būdamas pirmokas svajojau tapti karo paramediku ar pasieniečiu. Tad visada tam ruošiausi. Žinau, kad sudėtingomis aplinkybėmis svarbu būti ramiam, nepanikuoti. Tai būtina norint sulaukti pasitikėjimo iš žmogaus, kuriam teikiama pagalba“, – sakė dešimtokas.

Kadetų licėjaus auklėtinis džiaugiasi savo kambarioko, iš kaimyninio Šakių rajono Pervazninkų kaimo kilusio V. Kasperavičiaus parama. Dvyliktokas taip pat pasakojo, jog draugui šildant nukentėjusiosios kojas jis prisiminė visą informaciją, iš mokytojų gautą licėjuje.

Sudėtingomis aplinkybėmis svarbu nepanikuoti. Tai būtina norint sulaukti pasitikėjimo iš žmogaus, kuriam teikiama pagalba.

Apie tai, kad kadetai neliko abejingi benamės moters pagalbos šauksmui, mokyklai pranešė įvykio liudininkė. Medicinos sesele daugybę metų dirbusi pensinio amžiaus kaunietė, nenorėjusi viešai skelbti savo pavardės, pasakojo, jog moksleiviai elgėsi ryžtingai ir žinojo, ką daryti.

„Skausmas buvo tikrai didelis, nes į parduotuvę atklydusi senolė šaukė balsu. Bandžiau ją kalbinti. Moteris vos pastovėjo ant kojų. Į verksmą sureagavo ir darbuotojos. Kartu nuvedėme nukentėjusiąją prie suoliuko. Tada ir pasirodė du moksleiviai, iškart ėmęsi veiksmų“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Kauno ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius patikino, jog į gydymo įstaigą kasmet pristatomi dešimtys kauniečių, nušalusių galūnes ar veido odą. Neretai tai – benamiai, bet yra ir miestiečių, nukenčiančių pasivaikščiojimų gamtoje metu.

Pasak gydytojo, nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui.

Požymiai gali būti paviršiniai, kai oda tampa pabalusi, minkšta, dilgčioja, sumažėja jautrumas. Taip pat nušalimai gali būti ir giluminiai – oda tampa sustingusi, kieta, balta, nejautri nušalusiose vietose, skausminga, atsiranda patinimas, pūslės. Jeigu nušalimas nepažeidė kraujagyslių, audinius įmanoma atkurti, bet jeigu paveiktos kraujagyslės, žala yra daug rimtesnė, gali atsirasti gangrena, dėl kurios pažeistas kūno dalis dažniausiai tenka amputuoti.

Pirmoji pagalba įtariant nušalimą yra įėjimas į šiltą patalpą.

„Jei drabužiai šlapi, juos būtina nusirengti, o sušalusias vietas pridengti. Pažeistos vietos atšildomos palaipsniui. Rekomenduojama gerti šiltus skysčius ir jokiu būdu nekaitinti galūnių prie radiatoriaus bei atviros ugnies, nekišti į karštą vandenį, netrinti šiukščiais audiniais, tokiais kaip vilna, ar sniegu. Nepatariama pažeistų vietų masažuoti“, – įspėjo medikas.

Šaltu oru einant į kiemą būtina tinkama apranga ir avalynė. Taip pat pravartu būti sočiai pavalgius, nevartoti alkoholio.

„Jei nušalimai yra giluminiai, į gydymo įstaigą būtina kreiptis kuo skubiau“, – patarė A. Šulnius.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---