|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Suaugusieji kviečiami mokytis, tobulinti kompetencijas naujoje vieno langelio principu veikiančioje skaitmeninėje švietimo platformoje KURSUOK.lt. Tai pirma tokia suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje, kurioje galima rinktis norimus mokymus ir gauti valstybės finansavimą.
„Šiuolaikiniame pasaulyje turime nenustoti mokytis, tai geriausias būdas realizuoti savo potencialą tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie sėkmingą, visavertį įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Platforma KURSUOK.lt siekiame sudaryti kuo palankesnes, paprastesnes sąlygas profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, mokymuisi visą gyvenimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, atsižvelgus į sparčius technologinius pokyčius darbo rinkoje ir visuomenėje, viena prioritetinių sričių, kuriai valstybė skirs net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo, laikomi skaitmeniniai įgūdžiai.
„Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę – „Unicorns Lithuania“ inicijuotas tyrimas parodė, kad dar iki 2025 m. tik 124 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7, 6 tūkst. specialistų. Tai yra antra tiek, kiek apklaustose įmonėse dirba šiandien. Tačiau IRT specialistų reikia ne tik IRT įmonėms. Jie daro teigiamą įtaką aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalyje vystymui, kurdami ir augindami verslus, keliančius našumo ir konkurencingumo rodiklius daugelyje prioritetinių ekonomikos sektorių“, – sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
Galimybė tobulinti rinkoje paklausiausius įgūdžius
Platformoje besimokantieji gali turėti savo individualias paskyras, gauti finansavimą mokymuisi pagal valstybės prioritetines sritis.
Valstybės lėšomis bus finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, matematines ir gamtos mokslų, technologijų bei inžinerijos kompetencijas, asmenines, socialines ir mokymosi mokytis kompetencijas, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijas. Užbaigusieji mokymus gaus tai patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.
Šias prioritetines programas pasirinkusiems suaugusiesiems numatyta galimybė gauti mokymosi krepšelį, sieksiantį 500 eurų. Mokymosi krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 metų amžiaus dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.
„Gyventojai sistemoje turės pasirinkimo laisvę – bus galima rinktis programas, leisiančias tobulėti pagal kasdienio gyvenimo poreikius ir pomėgius, taip pat įgyti naujų žinių, reikalingų darbui“, – sako A. Kudarauskienė.
Skatinamas mokymasis visą gyvenimą
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, nauja mokymosi visą gyvenimą sistema Lietuvoje yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis įgalina žmones.
„Pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę išsikelti tikslai ir Lietuvai skiriamas finansavimas ne tik leido greitai priimti reikalingus sprendimus ir įdiegti sistemą, bet taip pat leis per artimiausius kelerius metus dešimtims tūkstančių žmonių įgyti kompetencijas, reikalingas aukštos pridėtinės vertės veikloms vykdyti. Sistema užtikrins, kad žmonės galėtų patys pasirinkti iš įvairių kompetencijų ugdymo pasiūlymų, įskaitant skaitmeninei pertvarkai reikalingas kompetencijas. Europos socialinis fondas prisidės prie šių investicijų ir ateityje dar labiau išplės besinaudojančiųjų mokymosi galimybėmis ratą“, – sako M. Vaščega.
Suaugusiųjų neformaliajam švietimui KURSUOK.lt platformoje iki 2030 m. bus skirta iš viso 66 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.
Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad mokymosi veikloje kasmet dalyvautų bent 54 proc. 25–64 metų amžiaus žmonių. Iki 2025 m. siekiama gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygį pakelti iki 67 proc. (2019 m. jis siekė 56 proc.).
Kuriant KURSUOK.lt remtasi kitų šalių patirtimis – Prancūzijos, Nyderlandų, Singapūro, kur jau keletą metų sėkmingai naudojamasi patogiomis, vieno langelio principu veikiančiomis suaugusiųjų mokymosi platformomis.
Suaugusieji kviečiami mokytis, tobulinti kompetencijas naujoje vieno langelio principu veikiančioje skaitmeninėje švietimo platformoje KURSUOK.lt. Tai pirma tokia suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje, kurioje galima rinktis norimus mokymus ir gauti valstybės finansavimą. |
„Šiuolaikiniame pasaulyje turime nenustoti mokytis, tai geriausias būdas realizuoti savo potencialą tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie sėkmingą, visavertį įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Platforma KURSUOK.lt siekiame sudaryti kuo palankesnes, paprastesnes sąlygas profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, mokymuisi visą gyvenimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, atsižvelgus į sparčius technologinius pokyčius darbo rinkoje ir visuomenėje, viena prioritetinių sričių, kuriai valstybė skirs net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo, laikomi skaitmeniniai įgūdžiai.
„Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę – „Unicorns Lithuania“ inicijuotas tyrimas parodė, kad dar iki 2025 m. tik 124 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7, 6 tūkst. specialistų. Tai yra antra tiek, kiek apklaustose įmonėse dirba šiandien. Tačiau IRT specialistų reikia ne tik IRT įmonėms. Jie daro teigiamą įtaką aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalyje vystymui, kurdami ir augindami verslus, keliančius našumo ir konkurencingumo rodiklius daugelyje prioritetinių ekonomikos sektorių“, – sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
Platformoje besimokantieji gali turėti savo individualias paskyras, gauti finansavimą mokymuisi pagal valstybės prioritetines sritis.
Valstybės lėšomis bus finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, matematines ir gamtos mokslų, technologijų bei inžinerijos kompetencijas, asmenines, socialines ir mokymosi mokytis kompetencijas, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijas. Užbaigusieji mokymus gaus tai patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.
Šias prioritetines programas pasirinkusiems suaugusiesiems numatyta galimybė gauti mokymosi krepšelį, sieksiantį 500 eurų. Mokymosi krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 metų amžiaus dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.
„Gyventojai sistemoje turės pasirinkimo laisvę – bus galima rinktis programas, leisiančias tobulėti pagal kasdienio gyvenimo poreikius ir pomėgius, taip pat įgyti naujų žinių, reikalingų darbui“, – sako A. Kudarauskienė.
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, nauja mokymosi visą gyvenimą sistema Lietuvoje yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis įgalina žmones.
„Pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę išsikelti tikslai ir Lietuvai skiriamas finansavimas ne tik leido greitai priimti reikalingus sprendimus ir įdiegti sistemą, bet taip pat leis per artimiausius kelerius metus dešimtims tūkstančių žmonių įgyti kompetencijas, reikalingas aukštos pridėtinės vertės veikloms vykdyti. Sistema užtikrins, kad žmonės galėtų patys pasirinkti iš įvairių kompetencijų ugdymo pasiūlymų, įskaitant skaitmeninei pertvarkai reikalingas kompetencijas. Europos socialinis fondas prisidės prie šių investicijų ir ateityje dar labiau išplės besinaudojančiųjų mokymosi galimybėmis ratą“, – sako M. Vaščega.
Suaugusiųjų neformaliajam švietimui KURSUOK.lt platformoje iki 2030 m. bus skirta iš viso 66 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.
Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad mokymosi veikloje kasmet dalyvautų bent 54 proc. 25–64 metų amžiaus žmonių. Iki 2025 m. siekiama gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygį pakelti iki 67 proc. (2019 m. jis siekė 56 proc.).
Kuriant KURSUOK.lt remtasi kitų šalių patirtimis – Prancūzijos, Nyderlandų, Singapūro, kur jau keletą metų sėkmingai naudojamasi patogiomis, vieno langelio principu veikiančiomis suaugusiųjų mokymosi platformomis.
Publikuota: 2024-01-23 12:05:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|