|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-01-25 17:00
|
|
|
Monika Žemaitaitienė patikino, kad įspūdingo dydžio žirgas Kvantas yra labai ramus.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Prieš pusmetį vilkaviškietė Monika Žemaitaitienė atidarė žirgyną „Kašmyras“. Ten šiuo metu laikomos dvi dešimtys ristūnų, tačiau savininkės ambicijos dar didesnės ir ties šituo skaičiumi moteris sustoti neketina.
Rūpi nuo vaikystės
Žirgais ir jodinėjimu Monika pradėjo domėtis nuo mažens. Sulaukusi devynerių ji ėmė lankyti jojimo pamokas pas Bronių Slavinską, kuris turėjo žirgyną Karalių kaime. Nors tėvai draudė šią veiklą, bet užsispyrusios dukters niekas neperkalbėjo.
Visgi dėl šeiminių aplinkybių Monika šį pomėgį kurį laiką buvo pristabdžiusi. O prieš ketverius metus moteris grįžo prie jodinėjimo bei varžybų. Laisvalaikiu M. Žemaitaitienė lankydavosi greta Vilkaviškio įsikūrusiame žirgyne „Uosijos žirgai“, kur laikė savo žirgą Kašmyrą. Vis dėlto pati visuomet svajojo apie nuosavas patalpas.
Po vyro mirties moteris išgyveno itin sunkų laikotarpį. Ji teigė, kad būtent žirgai padėjo atsistoti ant kojų ir grįžti į normalų gyvenimą.
Įrengė žirgyną
Nuo tada Monikos nepaleido mintys, jog reikia imtis darbų ir įgyvendinti savo svajonę įsirengti žirgyną. Vilkaviškietė įsigijo nemažą žemės sklypą ir apleistas fermas Viščiakaimio kaime (Šeimenos sen.). Prastos būklės pastatą, kuriame anksčiau buvo automobilių detalių laužynas, reikėjo remontuoti, sutvarkyti aplinką, iškasti tvenkinį, įrengti jojimo aikštelę.
M. Žemaitaitienė labai dėkinga savo draugams, kurie neskaičiuodami laiko talkino, dirbo ar kitaip prisidėjo prie to, kad žirgynas atsidarytų.
Ar savaitgalis, ar įprasta darbo diena, Moniką galima rasti žirgyne. Šiuo metu ten laikoma dvidešimt žirgų, kuriuos moteris nevengia ir vaikais pavadinti. Ne tik iš didelės meilės, bet ir todėl, kad šie, kaip ir vaikai, labai mėgsta išdaigas, žaidimus.
Apie savo ristūnus šeimininkė galėtų kalbėti ištisas valandas. Magnatas, Elijas, Slyva, Fryzė, Pipiras, Herodotė, Hera, Gala, Verdis – tai tik dalis žirgų. Čia galima pamatyti ponių, asilą ir net ožkų.
„Prieš įsigydama kokį nors daiktą aš apsvarstau kainą, bet žirgams pinigų neskaičiuoju. Prarandu saiką“, – juokėsi pašnekovė.
Keturkojės asmenybės
Žirgų augintoja pasakojo, kad ristūnai – labai protingi gyvūnai. Ne veltui jie dalyvauja taikant hipoterapiją. Tai vaikams ir suaugusiesiems skirtas gydymas, padedantis įveikti įvairaus pobūdžio fizinius bei psichologinius sutrikimus. Žirgai ypač padeda autizmo spektro sutrikimų, Dauno sindromą turintiems vaikams.
Monikos Žemaitaitienės laikomi žirgai – tikros individualybės. Pavyzdžiui, Kašmyras, pats pirmasis žirgas, yra pavydus. Jeigu šeimininkė glosto kitą gyvūną, jis pyksta, prunkščia, kojomis kasa žemę, o moteriai priėjus nusisuka ir ją ignoruoja.
Pipiras – pats mažiausias, bet daugiausiai išdaigų iškrėtęs augintinis. Savininkė jį net chuliganu vadina. Monika jau yra patyrusi, kad jei žirgas nuolaidaus charakterio, su tokiu susitarti paprasčiau. Kitu atveju teks gerokai paplušėti, kol pavyks prisijaukinti.
Aptvaruose vaikštinėja net žemaitukų – Lietuvoje ir Europoje vienos seniausių veislių žirgų, minimų istorijose apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Monika pasidžiaugė, kad vasarą žirgyne laukiama prieauglio – birželį turėtų gimti du kumeliukai.
Žirgyno išlaikymas atsieina nemažus pinigus. Reikia pašarų, kartais nepavyksta išvengti ligų. Pasak M. Žemaitaitienės, svarbiausia laikytis specialistų rekomendacijų, žirgams neduoti netinkamo pašaro, nes kitaip ristūnams prasideda diegliai, o laiku nesuteikus pagalbos jie gali nugaišti. Žirgus rekomenduojama šerti šienu, šienainiu, avižomis. Kartais galima palepinti obuoliais ar morkomis. Svarbu nepamiršti duoti daug vandens.
Ne tik jodinėja, bet ir prižiūri
Žirgyno teritorijoje galima ir papramogauti. Pastatytas kupolas, jis tinka švęsti gimtadienius. Su žirgais galima fotografuotis, organizuojami žygiai palei Paežerių ežerą, į miškus.
„Kašmyre“ organizuojamos ir mėgėjiško jojimo pamokos. Šį užsiėmimą lanko 11 vaikų. Žiemą pamokos nevyksta, bet pavasariui atėjus veikla vėl įsibėgės. Vaikai ne tik jodinėja – kiekvienas privalo maudyti, maitinti, šukuoti ir kitaip rūpintis žirgu.
Jojimas, pasak M. Žemaitaitienės, kasmet tampa vis populiaresnis. Tiesa, tai ne visiems įkandamas malonumas. Šis sportas – brangus. Vien geras jojiko balnas kainuoja kelis tūkstančius eurų, o kur dar kitas inventorius, išvykos į varžybas!
Pasak moters, jojimui reikia tinkamo fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Labai svarbu nebijoti kristi, nes traumų išvengti praktiškai neįmanoma.
Pati žirgyno savininkė ne kartą patyrė sumušimų ar kitų traumų. Rudenį buvo stipriai susižalojusi koją, teko ją gipsuoti, bet net tai neatbaidė Monikos nuo jodinėjimo. Pas savo numylėtinius ji skubėdavo su ramentais.
Vilkaviškietė užsiminė, jog norėtų žirgyne surengti varžybas, pastatyti maniežą. Moteris tiki, kad šiuos užmojus pavyks įgyvendinti netolimoje ateityje.
Prieš pusmetį vilkaviškietė Monika Žemaitaitienė atidarė žirgyną „Kašmyras“. Ten šiuo metu laikomos dvi dešimtys ristūnų, tačiau savininkės ambicijos dar didesnės ir ties šituo skaičiumi moteris sustoti neketina. |
Žirgais ir jodinėjimu Monika pradėjo domėtis nuo mažens. Sulaukusi devynerių ji ėmė lankyti jojimo pamokas pas Bronių Slavinską, kuris turėjo žirgyną Karalių kaime. Nors tėvai draudė šią veiklą, bet užsispyrusios dukters niekas neperkalbėjo.
Visgi dėl šeiminių aplinkybių Monika šį pomėgį kurį laiką buvo pristabdžiusi. O prieš ketverius metus moteris grįžo prie jodinėjimo bei varžybų. Laisvalaikiu M. Žemaitaitienė lankydavosi greta Vilkaviškio įsikūrusiame žirgyne „Uosijos žirgai“, kur laikė savo žirgą Kašmyrą. Vis dėlto pati visuomet svajojo apie nuosavas patalpas.
Po vyro mirties moteris išgyveno itin sunkų laikotarpį. Ji teigė, kad būtent žirgai padėjo atsistoti ant kojų ir grįžti į normalų gyvenimą.
Nuo tada Monikos nepaleido mintys, jog reikia imtis darbų ir įgyvendinti savo svajonę įsirengti žirgyną. Vilkaviškietė įsigijo nemažą žemės sklypą ir apleistas fermas Viščiakaimio kaime (Šeimenos sen.). Prastos būklės pastatą, kuriame anksčiau buvo automobilių detalių laužynas, reikėjo remontuoti, sutvarkyti aplinką, iškasti tvenkinį, įrengti jojimo aikštelę.
M. Žemaitaitienė labai dėkinga savo draugams, kurie neskaičiuodami laiko talkino, dirbo ar kitaip prisidėjo prie to, kad žirgynas atsidarytų.
Ar savaitgalis, ar įprasta darbo diena, Moniką galima rasti žirgyne. Šiuo metu ten laikoma dvidešimt žirgų, kuriuos moteris nevengia ir vaikais pavadinti. Ne tik iš didelės meilės, bet ir todėl, kad šie, kaip ir vaikai, labai mėgsta išdaigas, žaidimus.
Apie savo ristūnus šeimininkė galėtų kalbėti ištisas valandas. Magnatas, Elijas, Slyva, Fryzė, Pipiras, Herodotė, Hera, Gala, Verdis – tai tik dalis žirgų. Čia galima pamatyti ponių, asilą ir net ožkų.
„Prieš įsigydama kokį nors daiktą aš apsvarstau kainą, bet žirgams pinigų neskaičiuoju. Prarandu saiką“, – juokėsi pašnekovė.
Žirgų augintoja pasakojo, kad ristūnai – labai protingi gyvūnai. Ne veltui jie dalyvauja taikant hipoterapiją. Tai vaikams ir suaugusiesiems skirtas gydymas, padedantis įveikti įvairaus pobūdžio fizinius bei psichologinius sutrikimus. Žirgai ypač padeda autizmo spektro sutrikimų, Dauno sindromą turintiems vaikams.
Monikos Žemaitaitienės laikomi žirgai – tikros individualybės. Pavyzdžiui, Kašmyras, pats pirmasis žirgas, yra pavydus. Jeigu šeimininkė glosto kitą gyvūną, jis pyksta, prunkščia, kojomis kasa žemę, o moteriai priėjus nusisuka ir ją ignoruoja.
Pipiras – pats mažiausias, bet daugiausiai išdaigų iškrėtęs augintinis. Savininkė jį net chuliganu vadina. Monika jau yra patyrusi, kad jei žirgas nuolaidaus charakterio, su tokiu susitarti paprasčiau. Kitu atveju teks gerokai paplušėti, kol pavyks prisijaukinti.
Aptvaruose vaikštinėja net žemaitukų – Lietuvoje ir Europoje vienos seniausių veislių žirgų, minimų istorijose apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Monika pasidžiaugė, kad vasarą žirgyne laukiama prieauglio – birželį turėtų gimti du kumeliukai.
Žirgyno išlaikymas atsieina nemažus pinigus. Reikia pašarų, kartais nepavyksta išvengti ligų. Pasak M. Žemaitaitienės, svarbiausia laikytis specialistų rekomendacijų, žirgams neduoti netinkamo pašaro, nes kitaip ristūnams prasideda diegliai, o laiku nesuteikus pagalbos jie gali nugaišti. Žirgus rekomenduojama šerti šienu, šienainiu, avižomis. Kartais galima palepinti obuoliais ar morkomis. Svarbu nepamiršti duoti daug vandens.
Žirgyno teritorijoje galima ir papramogauti. Pastatytas kupolas, jis tinka švęsti gimtadienius. Su žirgais galima fotografuotis, organizuojami žygiai palei Paežerių ežerą, į miškus.
„Kašmyre“ organizuojamos ir mėgėjiško jojimo pamokos. Šį užsiėmimą lanko 11 vaikų. Žiemą pamokos nevyksta, bet pavasariui atėjus veikla vėl įsibėgės. Vaikai ne tik jodinėja – kiekvienas privalo maudyti, maitinti, šukuoti ir kitaip rūpintis žirgu.
Jojimas, pasak M. Žemaitaitienės, kasmet tampa vis populiaresnis. Tiesa, tai ne visiems įkandamas malonumas. Šis sportas – brangus. Vien geras jojiko balnas kainuoja kelis tūkstančius eurų, o kur dar kitas inventorius, išvykos į varžybas!
Pasak moters, jojimui reikia tinkamo fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Labai svarbu nebijoti kristi, nes traumų išvengti praktiškai neįmanoma.
Pati žirgyno savininkė ne kartą patyrė sumušimų ar kitų traumų. Rudenį buvo stipriai susižalojusi koją, teko ją gipsuoti, bet net tai neatbaidė Monikos nuo jodinėjimo. Pas savo numylėtinius ji skubėdavo su ramentais.
Vilkaviškietė užsiminė, jog norėtų žirgyne surengti varžybas, pastatyti maniežą. Moteris tiki, kad šiuos užmojus pavyks įgyvendinti netolimoje ateityje.
Galerija: žirgynas
Publikuota: 2024-01-25 17:00:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|