|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Konkursas
Basanavičynės kaštonas.Leonardo Skirpsto nuotr.
Šiemet konkurse, be Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Jono Basanavičiaus gimtinėje – augančio kaštono, varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Kaip pabrėžė Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio konkursas: „Konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.“ Konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis, jį saugoti. Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojus pasitinkantis kaštonas išties įspūdingas: jo aukštis siekia 19 metrų, o lajos skersmuo plačiausioje vietoje yra 21 metras. Kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija 3 metrus. Spėjama, kad kaštonui gali būti apie 200 metų. Sodybos senolis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo toje vietoje laikus. Amžininkai liudija, jog po medžiu žmonės burdavosi net ir sovietmečiu, kai sodyba visiškai sunyko ir tapo negyvenama. Taip jie norėdavo pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą, nors tuomet už tai buvo baudžiama. „Jei šis kaštonas prabiltų, papasakotų, kaip ant jo šakų buvo kabinamos trispalvės, tautinės juostos, po juo degamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Nors sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet išlikęs kaštonas mena senuosius laikus. Taigi Basanavičynės kaštonas – tai ne tik medis. Tai ir mūsų istorija, mūsų praeities liudininkas, tai ir kultūros paveldas, menantis svarbius tautos gyvavimo tarpsnius“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė. Basanavičynės paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) išvysti gali kiekvienas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Jono Basanavičiaus gimtinės – lankytojas. Balsavimas vyks iki vasario 22 d. Europos medžio konkurso interneto svetainėje www.treeoftheyear.org/vote . Vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Tarpiniai balsavimo rezultatai bus paskelbti vasario 8 ir 15 dienomis. Europos 2024 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 20-ąją konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje. Informaciją apie konkursą galima sekti Lietuvos arboristikos centro puslapyje www.arboristai.lt , Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Jono Basanavičiaus gimtinės svetainėse www.lnm.lt ir https://www.facebook.com/basanaviciausgimtine bei konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvos.metu.medis . Europos metų medžio konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės asociacija, ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Organizatoriai siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema. Europos metų medis renkamas nuo 2011-ųjų. Konkurse dalyvauja nacionalinius konkursus laimėję medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų. Jų aktyvumas lemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šį konkursą įsitraukė 2017-aisiais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą. Živilė STADALYTĖ Publikuota: 2024-02-02 09:52:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus * Poliklinikoje – nauji medikai ir dienos stacionaras * Ūkininkė negalėjo gyventi be karvių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|