|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-02-19 17:11
|
|
|
„Auksinio proto“ žaidime Regimantas Valaitis be klaidų atsakė į visus pirmojo turo klausimus ir pelnė auksinį tašką. Toks žaidėjas per visą šį sezoną pasitaikė tik antrą kartą.
Eglė MIČIULIENĖ
Prieš porą savaičių intelektiniame žaidime „Auksinis protas“ pasirodęs miškininkas Regimantas Valaitis vilkaviškiečius pradžiugino puikiomis žiniomis. Per visą žaidimo sezoną jis buvo dar tik antras žaidėjas, pelnęs auksinį tašką, nes atsakė į visus pirmojo etapo klausimus.
Laimės dalykas
„Ką gersite – kavos ar arbatos?“ – išgirdęs tokį paprastą klausimą 59-erių metų R. Valaitis šypteli. Mat puikiai „Auksiniame prote“ žaidusiam mūsų kraštiečiui kaip tik ši tema pakišo koją: jam teko atsakinėti, kuriose šalyse labiau mėgstama arbata, o kuriose – kava. Buvo apmaudu ne tik pačiam žaidėjui, bet ir visiems už jį sirgusiems žiūrovams, nes pirmųjų dalyvių pasirinktos užduotys atrodė gerokai paprastesnės.
„Šis žaidimo etapas – laimės dalykas. Į klausimus, kurie teko kitiems žaidėjams, būčiau atsakęs kur kas geriau. Bet dėl to visai nesijaudinu ir esu patenkintas tuo, kaip sekėsi. Juo labiau kad šiame televizijos žaidime dalyvavau pirmą kartą. O įdomiausias man visada – „Auksinio proto“ finalas, kur reikia ir žinoti, ir išmąstyti. Spėliojimas čia nepadės“, – kalbėjo gražiškietis.
Visgi tai, kad pirmąjį turą įveikė be jokių klaidų, nustebino patį R. Valaitį. Puikiu jo pasirodymu džiaugėsi ir artimieji bei draugai, kai kas net juokais davė pylos už tą vakarą dėl Regimanto žaidimo „paaukotas“ įdomias krepšinio varžybas.
Kiekvieną antradienį
Protmūšių „užkratą“ R. Valaitis pasigavo dar studijų metais, kai vykdavo žaidimas „10x10“. Tais laikais buvo sudarytos aukštųjų mokyklų komandos. Regimantas žaidė už Žemės ūkio akademiją ir dalyvavo keturiuose filmavimuose 1986–1987 m. Tik klausimai, anot jo, tada būdavo daug lengvesni nei šių dienų protų kovose.
„Gerokai vėliau, maždaug prieš penkiolika metų, pradėjau dalyvauti žaidime „Europrotai“. Pats į jį nesisiūliau, mane pakvietė tuometinės urėdijos kadrų inžinierė, komandos kapitonė Daiva Misiukevičienė. Paskui, kai atsirado „Auksinio proto“ turnyrai, persikėlėme į juos“, – pasakojo pašnekovas.
Nuo tada kiekvieną antradienį R. Valaitis iš namų Gražiškiuose važiuoja 50 km į Marijampolę, kur žaidžia „Girios vilkų“ komandoje. Iš pradžių beveik visi jos nariai buvo Marijampolės urėdijos darbuotojai. Šią instituciją panaikinus, pasikeitė ir komandos sudėtis. Jos gretas papildė kiti žaidėjai, tarp jų – ir puikiai protmūšių fanams žinomi marijampoliečiai istorikas Benjaminas Mašalaitis, gydytojas Vladislovas Greičius. Kartu su R. Valaičiu iš Gražiškių žaisti atvažiuoja ir jo dukra Rasa.
„Girios vilkų“ komandos rezultatai – įspūdingi. Tarp marijampoliečių ji pirmauja, o tarp visų 485 Lietuvos komandų šiuo metu yra 38-ta.
Kas ta girnovė?
Į žaidimą televizijos studijoje „Girios vilkai“ gavo tris pakvietimus. Kaip ir visur kitur, taip ir į televiziją R. Valaitis nesiveržė, bet, anot pašnekovo, kažkam reikėjo važiuoti, tad į vieną žaidimą komanda nusprendė deleguoti jį.
Kaip nors specialiai prieš vykdamas žaisti vyras nesiruošė. Pasak jo, kai nuolat dalyvauji protmūšiuose, padeda įdirbis ir patirtis, o kažko naujo taip greitai ir neišmoksi.
Silpniau Regimantas Valaitis sakė besijaučiantis fantastinės literatūros, sporto srityse, ypač kai klausimai – labai specifiniai. O štai gamtos temos miškininkui – vienas malonumas. Dėl to ir į klausimą, kas yra girnovė, vyras atsakė net negalvodamas, nors kiti žaidimo dalyviai tokio paukščio net nebuvo girdėję.
„Tai buvo pats lengviausias klausimas, – juokėsi R. Valaitis. – Kai gamta domiesi, tokios temos lengvesnės. Nors aš daug kuo domiuosi. Mėgstu žiūrėti televizijos laidas „Kas ir kodėl“, „Istorijos detektyvus“, „Daiktų istorijas“ ir kitas istorines, dokumentines laidas. Anksčiau labai daug skaitydavau, dabar ir laiko nelieka, ir akys apsilpo. Žinių gaunu iš visagalio interneto. Sprendžiu kryžiažodžius, o tuos, kuriuos spausdinate „Santakoje“, įveikiu per kelias minutes...“
Kai balsas stiprus
R. Valaičio gyvenime veiklos netrūksta. Ir televizijos žaidime didelio jaudulio jis nejautė, nes prie žiūrovų auditorijos yra pripratęs. Gražiškietis priklauso Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblio „Šilojai“ kolektyvui, yra Vištyčio kultūros namų kapelos narys. R. Valaitis ne tik dainuoja, šoka, bet ir veda renginius.
„Ne visi drįsta tokį darbą daryti, o man tai – nesunku, jaučiuosi gana laisvai. Teksto neužmirštu, nes atmintis visada buvo nebloga“, – šypsojosi pašnekovas.
Į visuomeninę veiklą, kaip ir į protmūšius, R. Valaitis įsitraukė studijų laikais. Žemės ūkio akademijoje miškininkystę studijavęs Regimantas lankė studentų folkloro ansamblį.
„Ir ten ne savo iniciatyva atėjau – mane pasikvietė. Buvau aktyvus turizmo sekcijos narys, daug keliavau, o tarp tų turistų buvo daug folkloro ansamblio narių. Padainuodavome prie laužo vakarais, tai jie mane ir pakvietė. Mano balsas stiprus, bet neturėjau jokio supratimo apie muziką. Tačiau labai trūko dainuojančių vyrų, todėl buvau priimtas be konkurencijos. Žinoma, reikėjo daug vargti, kol pramokau valdyti balsą, bet vėliau labiau „pasinešiau“ į kitą sritį – ėmiau ansamblyje vesti liaudiškus žaidimus. Juk ten reikia gerokai parėkauti, tai mano balsas labai tiko“, – juokėsi R. Valaitis.
Gražiškietis yra dalyvavęs ir Lietuvos pasakotojų konkurse. Bet, anot jo, pasakoriumi reikia gimti, turėti aktoriaus sugebėjimų, charizmos, – o Regimantas ginasi tokių dalykų neturintis. Dėl šito galima ginčytis: prieš pusketvirtų metų restauruoto Vištyčio malūno atidaryme dalyvavę žmonės puikiai prisimena, kaip visus nustebino ir pradžiugino laiptais žemyn nubildėjęs bei smagiais šūksniais pasitikęs iki ausų miltuotas malūnininkas: šį vaidmenį puikiausiai atliko R. Valaitis. Ne kas kitas, o Regimantas regioninio parko lankytojams vedė ir teatralizuotą ekskursiją, kai buvo atidarytas Vištyčio pažintinis takas.
Veikla veiklą veja
Be proto mankštų ir veiklų kultūros srityje, gražiškietis dar yra ir medžiotojas. Tie, kas lankosi kas antri metai rengiamoje rajono medžiotojų šventėje, žino, kad R. Valaitis visuomet būna varžybų vyriausiasis teisėjas. Vyras juokiasi: kai neatsiranda norinčiųjų, tenka sutikti. O kartą „įsikinkęs“, vežimą jau veži kasmet.
Neseniai R. Valaitis buvo išrinktas ir „Vištyčio“ medžioklės būrelio pirmininku.
„Nenorėjau šių pareigų, nes atsiranda daug visokių reikalų, reikia spręsti įvairias situacijas. O kartais dar ir namuose norisi pabūti, ne tik visuomenine veikla užsiiminėti. Štai antradienį važiuosiu į protmūšį Marijampolėje, trečiadienį bus kapelos ir folkloro kolektyvo repeticijos, o jei dar kokį vakarą į medžioklę... Tiesa, jose jau beveik nedalyvauju – reikia lėtinti tempą“, – pasakojo gražiškietis.
O namuose laukia daugybė darbų, ypač orams atšilus. Vien sutvarkyti dviejų hektarų teritoriją aplink sodybą, nupjauti žolę reikia geros savaitės.
Bet su gerais orais prasidės koncertų sezonas. O žinant, kad per metus abu Vištyčio kolektyvai surengia ir po 30 koncertų, akivaizdu, kad sulėtinti tempą Regimantui pavyks dar negreit...
Prieš porą savaičių intelektiniame žaidime „Auksinis protas“ pasirodęs miškininkas Regimantas Valaitis vilkaviškiečius pradžiugino puikiomis žiniomis. Per visą žaidimo sezoną jis buvo dar tik antras žaidėjas, pelnęs auksinį tašką, nes atsakė į visus pirmojo etapo klausimus. |
„Ką gersite – kavos ar arbatos?“ – išgirdęs tokį paprastą klausimą 59-erių metų R. Valaitis šypteli. Mat puikiai „Auksiniame prote“ žaidusiam mūsų kraštiečiui kaip tik ši tema pakišo koją: jam teko atsakinėti, kuriose šalyse labiau mėgstama arbata, o kuriose – kava. Buvo apmaudu ne tik pačiam žaidėjui, bet ir visiems už jį sirgusiems žiūrovams, nes pirmųjų dalyvių pasirinktos užduotys atrodė gerokai paprastesnės.
„Šis žaidimo etapas – laimės dalykas. Į klausimus, kurie teko kitiems žaidėjams, būčiau atsakęs kur kas geriau. Bet dėl to visai nesijaudinu ir esu patenkintas tuo, kaip sekėsi. Juo labiau kad šiame televizijos žaidime dalyvavau pirmą kartą. O įdomiausias man visada – „Auksinio proto“ finalas, kur reikia ir žinoti, ir išmąstyti. Spėliojimas čia nepadės“, – kalbėjo gražiškietis.
Visgi tai, kad pirmąjį turą įveikė be jokių klaidų, nustebino patį R. Valaitį. Puikiu jo pasirodymu džiaugėsi ir artimieji bei draugai, kai kas net juokais davė pylos už tą vakarą dėl Regimanto žaidimo „paaukotas“ įdomias krepšinio varžybas.
Protmūšių „užkratą“ R. Valaitis pasigavo dar studijų metais, kai vykdavo žaidimas „10x10“. Tais laikais buvo sudarytos aukštųjų mokyklų komandos. Regimantas žaidė už Žemės ūkio akademiją ir dalyvavo keturiuose filmavimuose 1986–1987 m. Tik klausimai, anot jo, tada būdavo daug lengvesni nei šių dienų protų kovose.
„Gerokai vėliau, maždaug prieš penkiolika metų, pradėjau dalyvauti žaidime „Europrotai“. Pats į jį nesisiūliau, mane pakvietė tuometinės urėdijos kadrų inžinierė, komandos kapitonė Daiva Misiukevičienė. Paskui, kai atsirado „Auksinio proto“ turnyrai, persikėlėme į juos“, – pasakojo pašnekovas.
Nuo tada kiekvieną antradienį R. Valaitis iš namų Gražiškiuose važiuoja 50 km į Marijampolę, kur žaidžia „Girios vilkų“ komandoje. Iš pradžių beveik visi jos nariai buvo Marijampolės urėdijos darbuotojai. Šią instituciją panaikinus, pasikeitė ir komandos sudėtis. Jos gretas papildė kiti žaidėjai, tarp jų – ir puikiai protmūšių fanams žinomi marijampoliečiai istorikas Benjaminas Mašalaitis, gydytojas Vladislovas Greičius. Kartu su R. Valaičiu iš Gražiškių žaisti atvažiuoja ir jo dukra Rasa.
„Girios vilkų“ komandos rezultatai – įspūdingi. Tarp marijampoliečių ji pirmauja, o tarp visų 485 Lietuvos komandų šiuo metu yra 38-ta.
Į žaidimą televizijos studijoje „Girios vilkai“ gavo tris pakvietimus. Kaip ir visur kitur, taip ir į televiziją R. Valaitis nesiveržė, bet, anot pašnekovo, kažkam reikėjo važiuoti, tad į vieną žaidimą komanda nusprendė deleguoti jį.
Kaip nors specialiai prieš vykdamas žaisti vyras nesiruošė. Pasak jo, kai nuolat dalyvauji protmūšiuose, padeda įdirbis ir patirtis, o kažko naujo taip greitai ir neišmoksi.
Silpniau Regimantas Valaitis sakė besijaučiantis fantastinės literatūros, sporto srityse, ypač kai klausimai – labai specifiniai. O štai gamtos temos miškininkui – vienas malonumas. Dėl to ir į klausimą, kas yra girnovė, vyras atsakė net negalvodamas, nors kiti žaidimo dalyviai tokio paukščio net nebuvo girdėję.
„Tai buvo pats lengviausias klausimas, – juokėsi R. Valaitis. – Kai gamta domiesi, tokios temos lengvesnės. Nors aš daug kuo domiuosi. Mėgstu žiūrėti televizijos laidas „Kas ir kodėl“, „Istorijos detektyvus“, „Daiktų istorijas“ ir kitas istorines, dokumentines laidas. Anksčiau labai daug skaitydavau, dabar ir laiko nelieka, ir akys apsilpo. Žinių gaunu iš visagalio interneto. Sprendžiu kryžiažodžius, o tuos, kuriuos spausdinate „Santakoje“, įveikiu per kelias minutes...“
R. Valaičio gyvenime veiklos netrūksta. Ir televizijos žaidime didelio jaudulio jis nejautė, nes prie žiūrovų auditorijos yra pripratęs. Gražiškietis priklauso Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblio „Šilojai“ kolektyvui, yra Vištyčio kultūros namų kapelos narys. R. Valaitis ne tik dainuoja, šoka, bet ir veda renginius.
„Ne visi drįsta tokį darbą daryti, o man tai – nesunku, jaučiuosi gana laisvai. Teksto neužmirštu, nes atmintis visada buvo nebloga“, – šypsojosi pašnekovas.
Į visuomeninę veiklą, kaip ir į protmūšius, R. Valaitis įsitraukė studijų laikais. Žemės ūkio akademijoje miškininkystę studijavęs Regimantas lankė studentų folkloro ansamblį.
„Ir ten ne savo iniciatyva atėjau – mane pasikvietė. Buvau aktyvus turizmo sekcijos narys, daug keliavau, o tarp tų turistų buvo daug folkloro ansamblio narių. Padainuodavome prie laužo vakarais, tai jie mane ir pakvietė. Mano balsas stiprus, bet neturėjau jokio supratimo apie muziką. Tačiau labai trūko dainuojančių vyrų, todėl buvau priimtas be konkurencijos. Žinoma, reikėjo daug vargti, kol pramokau valdyti balsą, bet vėliau labiau „pasinešiau“ į kitą sritį – ėmiau ansamblyje vesti liaudiškus žaidimus. Juk ten reikia gerokai parėkauti, tai mano balsas labai tiko“, – juokėsi R. Valaitis.
Gražiškietis yra dalyvavęs ir Lietuvos pasakotojų konkurse. Bet, anot jo, pasakoriumi reikia gimti, turėti aktoriaus sugebėjimų, charizmos, – o Regimantas ginasi tokių dalykų neturintis. Dėl šito galima ginčytis: prieš pusketvirtų metų restauruoto Vištyčio malūno atidaryme dalyvavę žmonės puikiai prisimena, kaip visus nustebino ir pradžiugino laiptais žemyn nubildėjęs bei smagiais šūksniais pasitikęs iki ausų miltuotas malūnininkas: šį vaidmenį puikiausiai atliko R. Valaitis. Ne kas kitas, o Regimantas regioninio parko lankytojams vedė ir teatralizuotą ekskursiją, kai buvo atidarytas Vištyčio pažintinis takas.
Be proto mankštų ir veiklų kultūros srityje, gražiškietis dar yra ir medžiotojas. Tie, kas lankosi kas antri metai rengiamoje rajono medžiotojų šventėje, žino, kad R. Valaitis visuomet būna varžybų vyriausiasis teisėjas. Vyras juokiasi: kai neatsiranda norinčiųjų, tenka sutikti. O kartą „įsikinkęs“, vežimą jau veži kasmet.
Neseniai R. Valaitis buvo išrinktas ir „Vištyčio“ medžioklės būrelio pirmininku.
„Nenorėjau šių pareigų, nes atsiranda daug visokių reikalų, reikia spręsti įvairias situacijas. O kartais dar ir namuose norisi pabūti, ne tik visuomenine veikla užsiiminėti. Štai antradienį važiuosiu į protmūšį Marijampolėje, trečiadienį bus kapelos ir folkloro kolektyvo repeticijos, o jei dar kokį vakarą į medžioklę... Tiesa, jose jau beveik nedalyvauju – reikia lėtinti tempą“, – pasakojo gražiškietis.
O namuose laukia daugybė darbų, ypač orams atšilus. Vien sutvarkyti dviejų hektarų teritoriją aplink sodybą, nupjauti žolę reikia geros savaitės.
Bet su gerais orais prasidės koncertų sezonas. O žinant, kad per metus abu Vištyčio kolektyvai surengia ir po 30 koncertų, akivaizdu, kad sulėtinti tempą Regimantui pavyks dar negreit...
Galerija: Vištyčio malūnas
Publikuota: 2024-02-19 17:11:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Penkių vaikų mama valstybės vardu įvertinta medaliu* Kokius tiltus jaunimui tiesia darbdaviai?
* Šimtametė gerai mena susitikimą su prezidentu Antanu Smetona
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|