|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Iniciatyvos
Prieš ketverius metus Vilkaviškio „Lions“ klubo pastatytas suolelis J. Basanavičiaus aikštėje – dovana visuomenei ir geradariams.Autorės nuotr. Dangyra APANAVIČIENĖ
Vardinių suolelių idėja Lietuvoje nėra naujovė. Kaip atminimo ir pagarbos ženklas jie statomi savo kraštui nusipelniusiems žmonėms atminti, įvairioms intencijoms, svarbiems įvykiams, datoms įamžinti. Antai kaimynai marijampoliečiai prie kultūros centro įrengę Lakštingalos suolelį – tai miesto padėka visame pasaulyje Lietuvą ir Suvalkiją garsinančiai operos žvaigždei Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai. Vilniuje stovi suolelis, skirtas maestro Vytautui Kernagiui, Kaune – mecenatui prancūzui Johnui Ruane atminti. Lygumų miestelio (Pakruojo r. sav.) bažnyčios šventoriuje pastatyti suolai su visų joje dirbusių klebonų pavardėmis. Kretingoje keletas ąžuolo ir metalo vardinių suoliukų dedikuoti žymiems to krašto kultūros puoselėtojams ir t. t. Tokių gražių pavyzdžių galima rasti kone kiekviename Lietuvos regione. Smagu, kad šia gražia iniciatyva po truputį užsikrečia ir mūsų krašto žmonės. Mielą dovaną – Gerumo suolelį – prieš ketverius metus mūsų miestui padovanojo Vilkaviškio „Lions“ klubas. Pačiame miesto centre, J. Basanavičiaus aikštėje, įruoštas meniškas mažosios architektūros elementas taip ir kviečia kiekvieną praeivį prisėsti. O štai Opšrūtų kaime atsiliepiant į LRT televizijos kvietimą prisijungti prie akcijos „Prisėsk su Kelmickaite“ kelių entuziastų iniciatyva rudenį buvo pastatytas suolelis, skirtas garsiai ir Lietuvos žmonių mylimai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Lentelėje iškalta kadaise būtent Opšrūtuose jos pasakyta frazė: „Aš suprantu suvalkiečio sielą.“ Šviesuolės atminimo suoleliai statomi visoje Lietuvoje, ir jie jau skaičiuojami dešimtimis. Pavasariui baigiantis rajone atsiras dar vienas atminimo suolelis. Jis bus skirtas kraštotyrinio darbo rajone pradininkei, muziejaus įkūrėjai, Vilkaviškio rajono garbės pilietei Gabrielei Karalienei (1932–2021) pagerbti. Tuo entuziastingai rūpinasi Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai. Jie renka aukas, derina būsimo suolelio projektą, Paežerių dvaro parke jau surado vietą jam pastatyti, planuoja ir atidengimo šventę. Kaip sakė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė, už krašto istorijos puoselėjimą ir meilę pamėgtam darbui G. Karalienę prisimena, gerbia daugybė žmonių. Daugelis turėję įvairių sąsajų su ja, todėl pakviesti mielai prisideda prie iniciatyvos prasmingai pagerbti pirmąją Vilkaviškio krašto muziejaus direktorę. O. Riklienė džiaugiasi, kad nemaža dalis lėšų, reikalingų G. Karalienės vardo atminimo suoleliui sukurti ir pagaminti, jau surinkta. Aukoja patys įstaigos darbuotojai, buvę kolegos, muziejaus bičiuliai, žmonės, kurie pažinojo Gabrielę, kartu dirbo ar kažkada su ja bendravo. Tačiau, pasak direktorės, laukiami ir visi kiti, kurie nori savo auka prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. Lėšų galima pervesti į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus sąskaitą LT 684010040100198509, paskirtyje nurodant „Parama G. Karalienės atminimo suoleliui“. Suolelį planuojama atidengti gegužės mėnesį, Muziejų nakties renginio metu, pakviečiant į šventę rėmėjus, muziejaus bičiulius, o taip pat visus prisimenančius kraštotyrininkę G. Karalienę ir gerbiančius jos atminimą. Ne pirmus metus ir Kybartuose sklando minčių apie buvusio vieno tituluočiausių mėgėjų pučiamųjų instrumentų orkestrų Lietuvoje „Kybartai“ meno vadovo ir dirigento, Vilkaviškio rajono garbės piliečio Antano Ziegoraičio (1948–2014) atminimo įamžinimą. Galbūt tai irgi galėtų būti aktyvių kybartiečių, orkestrantų, miesto kultūros žmonių iniciatyva pastatytas atminimo suolelis šiam iškiliam muzikui pagerbti? Lėšų galima pervesti į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus sąskaitą LT 684010040100198509, paskirtyje nurodant „Parama G. Karalienės atminimo suoleliui“. Atminimo suolelių statymo idėją palaiko ir kartu su bendraminčiais ją skleidžia prelatas Vytautas Gustaitis. Jis sako, kad meniškų, idėją atspindinčių ir mūsų krašto šviesuolius menančių suolelių galėtų būti visame rajone. Tik reikia visiems burtis ir imtis iniciatyvos. Juk suolelių įrengimas – tai palyginti nebrangus ir labai prasmingas būdas įamžinti nusipelniusių mūsų kraštiečių veiklą ir jų atminimą. Prelatas kviečia apie tai pagalvoti ir bendrai veiklai burtis visas bendruomenes – rajono pedagogus ar atskirų mokyklų kolektyvus, kurie galėtų inicijuoti atminimo suolelių pastatymą iškiliems mokytojams. Būtų gražu, jeigu šiais meniškais mažosios architektūros simboliais savo profesijų atstovus, palikusius ryškų pėdsaką rajono istorijoje, pagerbtų ir susivienijusios medikų, kultūros darbuotojų, savivaldos ir kitų sričių bendruomenės. – Tikrai esama žmonių, kurie yra daug nuveikę, kurie yra mylimi ir lig šiolei prisimenami. Kodėl nepasistengus dabar dėl jų? Simbolinio atminimo suoliuko pastatymas – puiki proga suburti bendraminčius, prisiminti mums brangius žmones, pasidžiaugti jų gerais darbais ir gražiomis, ateities kartas įkvėpusiomis idėjomis. O pajuokaudamas pasakysiu, kad pagaliau tai – puiki galimybė pasitikrinti, kiek turime draugų, – kaip visada pašmaikštaudamas kalbėjo prelatas V. Gustaitis. Tikėkimės, kad prelato raginimas prisiminti ir pagerbti gražiais, reikšmingais darbais savo kraštui, miestui, bendruomenei nusipelniusius žmones rajono visuomenėje sulauks ne vieno atgarsio. • Gabrielė Karalienė gimė 1932 m. Dzūkijoje. • Baigusi mokslus 1953 m. atvyko dirbti į Vilkaviškio rajoną. • Jos rūpesčiu surinkta gausybė muziejinės medžiagos. • 1963 m. atidaryta pirmoji ekspozicija. Ši diena tapo ir krašto muziejaus įkūrimo data. • 1990 m. rugpjūčio 29 d. kraštotyros muziejui suteiktas valstybinio muziejaus statusas ir nuo 1990 iki 2002 m. Gabrielė Karalienė buvo Vilkaviškio krašto muziejaus direktorė. • 1997 m. už kruopštų ir sąžiningą darbą ji buvo apdovanota DLK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, jai suteiktas Vilkaviškio rajono garbės pilietės vardas. • Net 39 metus lituanistė, nusipelniusi mokytoja skyrė kraštotyrai: vadovavo muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijoms, V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimui, dr. J. Basanavičiaus sodybos atkūrimui. • Mirė 2021 m. rugsėjo 19 d. Publikuota: 2024-03-20 08:11:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|