|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-03-21 17:07
|
|
|
Dvarininko Leono Geištaro finansais pastatyta Didvyžių bažnyčia.
Keletas kilometrų nuo Vilkaviškio miesto, senojo Didvyžių kaimo peizaže, raudonuoja vieno bokšto šventovė – po Pirmojo pasaulinio karo didiko pastatyta bažnyčia. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu Kudirkos Naumiesčio link.
Devynioliktame amžiuje vietovė vardą gavo nuo tų žemių savininko Leono Geištaro pavardės – visi tik Geištarais ir vadino. Kaime atsirado bažnyčia, dvaras.
Po Pirmojo pasaulinio karo magnatas, bažnyčios statytojas L. Geištaras į Vilkaviškio kraštą jau nebegrįžo. Geištaruose buvęs jo dvaras atiteko valstybei. Kaimui buvo suteiktas naujas vardas – Didvyžiai. Senajame didiko dvare prisiglaudė niekam nereikalingi seneliai ir vaikai. Čia buvo įkurta valstybės remiama prieglauda.
Pasak legendos, vienas iš Vilkaviškio apskrities viešpačių, gražiosios Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II bažnyčios statytojas, senojo klebono fundatorius L. Geištaras sakydavo: „Kiek tik akys užmato – viskas mano. Bet aš norėčiau, kad būtų mano ir kur akys nemato.“ Šypseną keliančia legenda galima tikėti, galima ir ne, bet tokias istorijas visada įdomu skaityti.
Senoji Didvyžių raudonų plytų bažnytėlė jaukiai įsipaišo į senojo kaimo peizažą. Šventoriuje būta nedidelio tvenkinio, šalia auga senas, daug matęs ir girdėjęs medis. Prie medinės tvorelės – puošnus istorinis antkapis. Lenkų ir lietuvių kalbomis prisimintas kunigo Juozo Josinsko gyvenimas, o išlikę žodžiai mums pasakoja: „Tejp gyveno, kajp mokino. Numirė kajp gyveno. Gyvena, kajp numirė. Ponuje ir su ponu.“
Lig šių dienų iš lūpų į lūpas perduodama liūdna legenda apie Geištarų šeimos tragediją, užrašytą senuose šaltiniuose, – apie nelaimingą jaunėlio L. Geištaro sūnaus meilę paprastai kaimo mergaitei. Šiame pasakojime minimas dvaras ir šalia jo tyvuliavęs tvenkinys. Geištarų laikais čia plaukiojo gulbės ir iš Japonijos atvežti dekoratyviniai vandens paukščiai.
Magnato rūmas, kuriame dabar yra socialinės globos namai, anuomet buvo dvaro puošmena. Žmonių pasakojimai liudija, kad po gulbių kojomis nardė auksinės žuvytės, o viduryje tvenkinio buvusioje saloje stovėjo vasarnamis.
Per Didvyžius einantis pagrindinis kelias skiria bažnyčią ir dar vieną seną, visai šalia plento stovintį paminklą katalikiškai „Pavasario“ draugijai atminti. „Prie Smetonos“ gyvenę vietiniai būrėsi į įvairias organizacijas ir draugijas, liudijo Dievo žodį ir statė paminklus.
Po karo tokių ženklų liko nedaug. Šalia kelio stovintis postamentas su iškaltais žodžiais „Dievui ir Tėvynei. Graži jaunystė mūsų žydi. Neboja vėtrų, nei audrų. Didvyžių pavasarininkų kuopa, 1934“ primena mums to laiko vertybes ir idealus.
Šiuo metu kaimo pavadinimas vėl pakeistas. Žemėlapiuose rasime Augalų kaimo vietovardį. Geištarai ir Didvyžiai liko istorijos puslapiuose.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Keletas kilometrų nuo Vilkaviškio miesto, senojo Didvyžių kaimo peizaže, raudonuoja vieno bokšto šventovė – po Pirmojo pasaulinio karo didiko pastatyta bažnyčia. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu Kudirkos Naumiesčio link. |
Devynioliktame amžiuje vietovė vardą gavo nuo tų žemių savininko Leono Geištaro pavardės – visi tik Geištarais ir vadino. Kaime atsirado bažnyčia, dvaras.
Po Pirmojo pasaulinio karo magnatas, bažnyčios statytojas L. Geištaras į Vilkaviškio kraštą jau nebegrįžo. Geištaruose buvęs jo dvaras atiteko valstybei. Kaimui buvo suteiktas naujas vardas – Didvyžiai. Senajame didiko dvare prisiglaudė niekam nereikalingi seneliai ir vaikai. Čia buvo įkurta valstybės remiama prieglauda.
Pasak legendos, vienas iš Vilkaviškio apskrities viešpačių, gražiosios Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II bažnyčios statytojas, senojo klebono fundatorius L. Geištaras sakydavo: „Kiek tik akys užmato – viskas mano. Bet aš norėčiau, kad būtų mano ir kur akys nemato.“ Šypseną keliančia legenda galima tikėti, galima ir ne, bet tokias istorijas visada įdomu skaityti.
Senoji Didvyžių raudonų plytų bažnytėlė jaukiai įsipaišo į senojo kaimo peizažą. Šventoriuje būta nedidelio tvenkinio, šalia auga senas, daug matęs ir girdėjęs medis. Prie medinės tvorelės – puošnus istorinis antkapis. Lenkų ir lietuvių kalbomis prisimintas kunigo Juozo Josinsko gyvenimas, o išlikę žodžiai mums pasakoja: „Tejp gyveno, kajp mokino. Numirė kajp gyveno. Gyvena, kajp numirė. Ponuje ir su ponu.“
Lig šių dienų iš lūpų į lūpas perduodama liūdna legenda apie Geištarų šeimos tragediją, užrašytą senuose šaltiniuose, – apie nelaimingą jaunėlio L. Geištaro sūnaus meilę paprastai kaimo mergaitei. Šiame pasakojime minimas dvaras ir šalia jo tyvuliavęs tvenkinys. Geištarų laikais čia plaukiojo gulbės ir iš Japonijos atvežti dekoratyviniai vandens paukščiai.
Magnato rūmas, kuriame dabar yra socialinės globos namai, anuomet buvo dvaro puošmena. Žmonių pasakojimai liudija, kad po gulbių kojomis nardė auksinės žuvytės, o viduryje tvenkinio buvusioje saloje stovėjo vasarnamis.
Per Didvyžius einantis pagrindinis kelias skiria bažnyčią ir dar vieną seną, visai šalia plento stovintį paminklą katalikiškai „Pavasario“ draugijai atminti. „Prie Smetonos“ gyvenę vietiniai būrėsi į įvairias organizacijas ir draugijas, liudijo Dievo žodį ir statė paminklus.
Po karo tokių ženklų liko nedaug. Šalia kelio stovintis postamentas su iškaltais žodžiais „Dievui ir Tėvynei. Graži jaunystė mūsų žydi. Neboja vėtrų, nei audrų. Didvyžių pavasarininkų kuopa, 1934“ primena mums to laiko vertybes ir idealus.
Šiuo metu kaimo pavadinimas vėl pakeistas. Žemėlapiuose rasime Augalų kaimo vietovardį. Geištarai ir Didvyžiai liko istorijos puslapiuose.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Galerija: paminklas
Publikuota: 2024-03-21 17:07:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|