Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-03-25 16:21

---

Į susirūpinusių ūkininkų klausimus atsakinėjo NŽT atstovės Vilma Tumosienė (kairėje) bei Audronė Gerasimovienė.

Autoriaus nuotr.

Savivaldybės posėdžių salėje vyko Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų bei krašto ūkininkų susitikimas, kuriame aptarti šiais metais įsigalioję svarbūs valstybinės žemės valdymo pokyčiai.

Jau esame rašę apie tai, kad po Naujų metų dalį NŽT vykdytų funkcijų perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), o valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Tuo tarpu kaimo vietovėse valstybinę žemę ir toliau administruoja NŽT, tačiau buvusiuose tarnybos padaliniuose žmonės nebekonsultuojami gyvai, o prašymus dėl valstybinės žemės kaime visi asmenys nuo šiol turi teikti internetu bent kol kas. Dabar interesantai, pageidaujantys atvykti į gyvą konsultaciją, priimami tik Vilniuje, J. Lelevelio g. 6, esančiame centriniame tarnybos padalinyje bei Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje (L. Sapiegos g. 10, Kaunas).

Ši reforma iki šiol kelia sumaištį ir pykdo žmones. Daugelis prisipažįsta, jog jiems dabar sunku susiorientuoti, kas už ką yra atsakingas, o bendrauti elektroninėmis priemonėmis sugeba tikrai dar ne visi.

Mėgindamos švelninti situaciją ir norėdamos plačiau papasakoti apie įvykusius pokyčius, į Vilkaviškį atvyko NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Vilma Tumosienė bei skyriaus vyresnioji patarėja Audronė Gerasimovienė. Akivaizdu, kad įvykusi reforma išties palietė daugybę žemdirbių, mat norintieji pasiklausyti specialisčių vos tilpo Savivaldybės posėdžių salėje.

NŽT atstovės pasakojo, kad nuo šių metų pradžios VTPSI iš jų atstovaujamos tarnybos perėmė žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros funkcijas. Tuo tarpu savivaldybėms perduotos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.

„Šia reforma buvo tikėtasi, kad Savivaldybės pačios geriau tvarkysis savo žemėse. Visoje Lietuvoje savivaldybėms buvo atiduota maždaug 45 tūkst. ha žemės ir apie 55 tūkst. sklypų. Taip pat buvo perduota ir dar nesuformuota žemė, kurios plotas visoje šalyje siekia maždaug 67 tūkst. ha“, – pasakojo V. Tumosienė.

Po įvykusios reformos iš 50 šalyje veikusių NŽT padalinių liko vos 5, kurių specialistai administruoja kaimuose esančius valstybinės žemės sklypus. NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja pripažino, kad pokyčiai buvo įvykdyti per greitai, nepagalvojant apie galimą sumaištį. Tiesa, ji pabrėžė, kad kaltinti reikėtų ne NŽT, o Vyriausybę, kuri ir inicijavo minėtą reformą.

V. Tumosienė teigė suprantanti gyventojų pasipiktinimą ir prašė kantrybės bei supratimo. Anot jos, po reformos susiorientuoti įvairiose situacijose sunku ne tik valstybinės žemės nuomotojams, bet ir specialistams. Didžiajai daliai jų pasikeitė darbo specifika, tad darbuotojai vis dar nėra iki galo įsigilinę į naujas savo funkcijas.

NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos Vilmos Tumosienės teigimu, jos atstovaujamai tarnybai vis dar trūksta tiek techninių priemonių, tiek žmogiškųjų resursų. Kaip pavyzdį ji pateikė buvusį Marijampolės padalinį.

„Anksčiau vien jame dirbo 19 specialistų. Dabar mūsų skyriuje, kuris aptarnauja Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio bei Lazdijų rajonų savivaldybes, dirba vos 8 žmonės. Kaip mes galime spėti laiku aptarnauti visus norinčiuosius? Dėl to neretai vėluoja ir elektroniniai atsakymai į įvairias užklausas“, – kalbėjo V. Tumosienė.

Susitikimo su rajono žemdirbiais metu specialistės atsakinėjo tiek į bendrus, tiek į asmeninius interesantų klausimus, susijusius su valstybine žeme kaimuose bei miestuose. Norimus atsakymus išgirdo dešimtys žemdirbių. Net ir tie, kurie tądien neturėjo galimybės užduoti klausimų, pasak V. Tumosienės, visada gali kreiptis telefonu. Tiesa, skambinančiųjų ji prašė iš anksto pasiruošti: žinoti tikslų klausimų keliančio valstybinio žemės sklypo adresą bei kadastro numerį.

Ieškoti tarnybos kontaktų bei kitos su valstybine žeme susijusios informacijos ji patarė internete adresu nzt.lrv.lt. Taip pat visa informacija, kur kreiptis su valstybine žeme susijusiais klausimais, nurodyta visų mūsų rajono seniūnijų skelbimų lentose.

V. Tumosienė teigė dar neprarandanti vilties, kad bent dalį NŽT reformų Vyriausybė vis dėlto atšauks, nes nepasitenkinimą išsako ne vien Vilkaviškio, bet visos šalies žemdirbiai.

Priminsime, kad neseniai įsigaliojusi reforma palietė maždaug 800 mūsų rajone esančių valstybinės žemės sklypų. Nuo šiol Savivaldybė administruoja sklypus, esančius Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestuose, taip pat Pilviškių, Keturvalakių, Bartninkų, Gražiškių ir Vištyčio miesteliuose. Dėl klausimų, susijusių su šiose vietovėse esančia valstybine žeme, nuo šiol reikia kreiptis ne į NŽT, o konsultuotis su Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Jie interesantus aptarnauja pirmame Savivaldybės aukšte, 107-ame kabinete.

Galerija: susitikimas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---