Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

---

Aplinkosaugininkai primena, kad žuvų neršto ir migracijos, paukščių perėjimo metu žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, šiuo metu turėtų palaukti.

Nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. draudžiama atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Pakrantes patariama tvarkyti vasaros pabaigoje, kol dar nėra prasidėjęs lašišinių žuvų nerštas ir migracija (tai vyksta nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.).

Draudimo laikotarpiu negalima pjauti ir šalinti vandens augalų, pilti mineralinio grunto (smėlio, žvyro ar pan.) į vandens telkinio dugną, įrenginėti dirbtinių nerštaviečių ir kt. Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti, nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše.

Svarbu ir atsakingai elgtis su tvarkymo metu susidariusiomis atliekomis. Nesurinkta augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik užteršia ir sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi.

Tam tikrais atvejais vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi: kai vyksta darbai miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms, vandens telkinių būklės ir žuvų migracijos sąlygų gerinimui, melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymui ne saugomose teritorijose.

Net jei darbai atliekami leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos.

Norint naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, reikia atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik mažiausią sunkiųjų metalo koncentraciją turinčios I kategorijos dugno nuosėdos.

Gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą neretai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą, tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme numatytais reikalavimais.

Želdinių tvarkymą prižiūri savivaldybių administracijos.

Tvarkydami vandens telkinių pakrantes, gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, ar tvarkoma teritorija yra vandens telkinys, ar ji patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ar juostą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išskirtos sąlygos, kurių privaloma paisyti tvarkant paviršinius vandens telkinius, jų apsaugos zonas ir juostas.

Kilus klausimų, su Aplinkos apsaugos departamento specialistais galima pasikonsultuoti telefonu +370 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.



Aplinkos apsaugos departamento inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---