|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-03-28 15:52
|
|
|
Bent kol kas neketinama keisti Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vardo.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pastaruoju metu vis garsiau diskutuojama atsisakyti poetės Salomėjos Nėries vardo gatvių, mokyklų bei kitų įvairių objektų pavadinimuose. Lygiai prieš 120 metų gimusios mūsų kraštietės rašytojos pėdsakų Vilkaviškio rajone yra itin daug, todėl valdžios atstovams išties sunku apsispręsti, ką daryti su visos šalies mastu keliama problema.
Patarė pakeisti
Kiek daugiau nei prieš mėnesį Seimo sudaryta vadinamoji desovietizacijos komisija pateikė išvadas, kad Lietuvos savivaldybėse esantys Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai pažeidžia draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuose objektuose, todėl turi būti pakeisti.
Tokios išvados paremtos archyvų tyrėjos Daivos Vilkelytės parengta istorine pažyma. Joje teigiama, kad S. Nėris veikė sovietų okupacinėse politinėse bei valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos Lietuvoje įtvirtinant sovietinę okupaciją.
Po šios išvados dalyje šalies savivaldybių buvo pradėti procesai dėl poetės vardu pavadintų gatvių ir kitų objektų pervardijimo. Tiesa, ne visur žmonės tam pritaria.
Prašė naujų išvadų
Mūsų rajono savivaldybėje kaip niekur kitur yra itin daug su poetės vardu susijusių objektų. Tai – ir gatvių pavadinimai Vilkaviškyje, Kybartuose bei Pilviškiuose, ir paminklai, atminimo ženklai, ir, be abejo, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.
Kaip žinome, dar 1972 m. buvo įsteigta rašytojos vardo literatūrinė premija, kurios nugalėtojus kasmet apdovanoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Iki šiol tokio įvertinimo sulaukė 45 kūrėjai.
Bent kol kas mūsų rajone nieko nežadama keisti ir planuojama laukti naujų desovietizacijos komisijos išvadų. O jų prireikė po to, kai grupė mokslininkų pasirašė kreipimąsi dėl naujos pažymos. Jų teigimu, pirminės išvados apie S. Nėrį grindžiamos vieninteliu D. Vilkelytės parengtu dokumentu, kuris, anot mokslininkų, yra tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.
Iš viso į desovietizacijos komisiją kreipėsi 12 mokslininkų, dirbančių Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutuose, Vilniaus ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetuose bei Vilniaus dailės akademijoje.
Žada laukti
Komentuodamas situaciją rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka pripažino, kad ji – ne iš lengvųjų.
„Mums, vilkaviškiečiams, yra ypač sunku. Juk Salomėja Nėris gimusi, augusi ir kūrusi būtent mūsų krašte. Kitų savivaldybių atstovams tikrai daug lengviau spręsti šią problemą. Norime sulaukti naujų išvadų, nes apie poetės asmenybę girdime įvairių interpretacijų. Tai – jautri tema. Žmonių nuomonės taip pat nevienareikšmės. Žinome, kad poetė padarė didelių klaidų, bet juk vėliau ji dėl to atsiprašė ir labai gailėjosi! Norėtųsi sulaukti konkrečių ekspertų išvadų, kuriose būtų įvardyta, ar išties jos padaryti nusižengimai buvo esminiai“, – kalbėjo A. Neiberka.
Meras tikino pasigendantis konkrečių aukščiausio lygio politikų sprendimų, kurie dėl S. Nėries vardo nepaliktų jokių galimybių interpretacijoms. Anot jo, Seimo nariai turėtų priimti įstatymą, kuriame būtų pateiktas aiškus sąrašas tų asmenybių, kurių vardų Lietuvoje privalėtų nelikti. Jeigu jame atsidurtų ir S. Nėris, klausimų, ką daryti su poetės vardo objektais, niekam nekiltų.
„Kol kas esame priversti laukti naujų desovietizacijos komisijos išvadų. Jei jos bus tik rekomendacinio pobūdžio, tuomet ir spręsime, kaip elgtis toliau. Bet kokiu atveju atsižvelgsime į rajono gyventojų nuomonę“, – teigė rajono meras.
Neketina atsisakyti
Pirminės desovietizacijos komisijos išvados palietė ir dvi šalyje veikusias poetės vardo mokyklas. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija pati kreipėsi į sostinės miesto tarybą, prašydama pakeisti įstaigos pavadinimą, tuo tarpu vilkaviškiečiai ėjo kitu keliu. Mūsų mokykloje buvo atlikta bendruomenės apklausa, kurioje dalyvavo 99 proc. mokinių, 87 proc. tėvų ir 96 proc. įstaigos darbuotojų.
Apklausos rezultatai – daugiau nei akivaizdūs. 85,7 proc. tėvų ir 84,7 proc. mokyklos darbuotojų nepritaria įstaigos pavadinimo keitimui. Kiek kitokia situacija su mokiniais, tačiau ir jų didžioji dalis – 64 proc. – siūlo palikti mokyklai 1954 m. suteiktą Salomėjos Nėries vardą. Keisti pavadinimą siūlo tik maždaug 7 proc. suaugusiųjų ir 27 proc. vaikų. Likusieji šiuo klausimu neturi nuomonės.
„Dar prieš porą metų iš Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos atstovų girdėjome apie jų užmačias keisti pavadinimą. Tai niekaip nesusiję su paskelbtomis desovietizacijos komisijos išvadomis. Mes tokios galimybės niekada nesvarstėme. Nesvarstome ir dabar. Mūsų bendruomenė šiuo klausimu išsakė tvirtą nuomonę. Be abejo, jei to bus pareikalauta iš aukščiau, privalėsime reaguoti, tačiau patys neinicijuosime pavadinimo keitimo procedūrų“, – pabrėžė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė.
Jos teigimu, daugybė kartų užaugo su poetės kūryba, kuri vis dar įtraukta į ugdymo programas. Įstaigos vadovė kraštiečiams siūlė atsižvelgti į tai, kad S. Nėries gyvenimo metai Vilkaviškyje niekaip nesusiję su jos politine bei visuomenine veikla.
„Prieš keičiant mokyklos pavadinimą reikėtų pagalvoti ir apie laukiančius finansinius iššūkius. Nekalbu vien apie juridinius dalykus. Yra ir kitų niuansų. Tarkime, mes turime savo uniformas, kurias taip pat tektų keisti. Ko gero, ne visi tėvai norėtų papildomų išlaidų“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Akivaizdu, kad S. Nėries vardas, ypač dabartiniame galimų grėsmių iš Rusijos kontekste, dar ilgai bus pakankamai jautrus klausimas ir tarp gyventojų susilauks įvairių vertinimų. Apmaudu tik viena, kad bandant iškelti kai kuriuos nusižengimus, puiki poetė žmonių akyse verčiama kenkėja.
Pastaruoju metu vis garsiau diskutuojama atsisakyti poetės Salomėjos Nėries vardo gatvių, mokyklų bei kitų įvairių objektų pavadinimuose. Lygiai prieš 120 metų gimusios mūsų kraštietės rašytojos pėdsakų Vilkaviškio rajone yra itin daug, todėl valdžios atstovams išties sunku apsispręsti, ką daryti su visos šalies mastu keliama problema. |
Kiek daugiau nei prieš mėnesį Seimo sudaryta vadinamoji desovietizacijos komisija pateikė išvadas, kad Lietuvos savivaldybėse esantys Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai pažeidžia draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuose objektuose, todėl turi būti pakeisti.
Tokios išvados paremtos archyvų tyrėjos Daivos Vilkelytės parengta istorine pažyma. Joje teigiama, kad S. Nėris veikė sovietų okupacinėse politinėse bei valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos Lietuvoje įtvirtinant sovietinę okupaciją.
Po šios išvados dalyje šalies savivaldybių buvo pradėti procesai dėl poetės vardu pavadintų gatvių ir kitų objektų pervardijimo. Tiesa, ne visur žmonės tam pritaria.
Mūsų rajono savivaldybėje kaip niekur kitur yra itin daug su poetės vardu susijusių objektų. Tai – ir gatvių pavadinimai Vilkaviškyje, Kybartuose bei Pilviškiuose, ir paminklai, atminimo ženklai, ir, be abejo, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.
Kaip žinome, dar 1972 m. buvo įsteigta rašytojos vardo literatūrinė premija, kurios nugalėtojus kasmet apdovanoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Iki šiol tokio įvertinimo sulaukė 45 kūrėjai.
Bent kol kas mūsų rajone nieko nežadama keisti ir planuojama laukti naujų desovietizacijos komisijos išvadų. O jų prireikė po to, kai grupė mokslininkų pasirašė kreipimąsi dėl naujos pažymos. Jų teigimu, pirminės išvados apie S. Nėrį grindžiamos vieninteliu D. Vilkelytės parengtu dokumentu, kuris, anot mokslininkų, yra tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.
Iš viso į desovietizacijos komisiją kreipėsi 12 mokslininkų, dirbančių Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutuose, Vilniaus ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetuose bei Vilniaus dailės akademijoje.
Komentuodamas situaciją rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka pripažino, kad ji – ne iš lengvųjų.
„Mums, vilkaviškiečiams, yra ypač sunku. Juk Salomėja Nėris gimusi, augusi ir kūrusi būtent mūsų krašte. Kitų savivaldybių atstovams tikrai daug lengviau spręsti šią problemą. Norime sulaukti naujų išvadų, nes apie poetės asmenybę girdime įvairių interpretacijų. Tai – jautri tema. Žmonių nuomonės taip pat nevienareikšmės. Žinome, kad poetė padarė didelių klaidų, bet juk vėliau ji dėl to atsiprašė ir labai gailėjosi! Norėtųsi sulaukti konkrečių ekspertų išvadų, kuriose būtų įvardyta, ar išties jos padaryti nusižengimai buvo esminiai“, – kalbėjo A. Neiberka.
Meras tikino pasigendantis konkrečių aukščiausio lygio politikų sprendimų, kurie dėl S. Nėries vardo nepaliktų jokių galimybių interpretacijoms. Anot jo, Seimo nariai turėtų priimti įstatymą, kuriame būtų pateiktas aiškus sąrašas tų asmenybių, kurių vardų Lietuvoje privalėtų nelikti. Jeigu jame atsidurtų ir S. Nėris, klausimų, ką daryti su poetės vardo objektais, niekam nekiltų.
„Kol kas esame priversti laukti naujų desovietizacijos komisijos išvadų. Jei jos bus tik rekomendacinio pobūdžio, tuomet ir spręsime, kaip elgtis toliau. Bet kokiu atveju atsižvelgsime į rajono gyventojų nuomonę“, – teigė rajono meras.
Pirminės desovietizacijos komisijos išvados palietė ir dvi šalyje veikusias poetės vardo mokyklas. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija pati kreipėsi į sostinės miesto tarybą, prašydama pakeisti įstaigos pavadinimą, tuo tarpu vilkaviškiečiai ėjo kitu keliu. Mūsų mokykloje buvo atlikta bendruomenės apklausa, kurioje dalyvavo 99 proc. mokinių, 87 proc. tėvų ir 96 proc. įstaigos darbuotojų.
Apklausos rezultatai – daugiau nei akivaizdūs. 85,7 proc. tėvų ir 84,7 proc. mokyklos darbuotojų nepritaria įstaigos pavadinimo keitimui. Kiek kitokia situacija su mokiniais, tačiau ir jų didžioji dalis – 64 proc. – siūlo palikti mokyklai 1954 m. suteiktą Salomėjos Nėries vardą. Keisti pavadinimą siūlo tik maždaug 7 proc. suaugusiųjų ir 27 proc. vaikų. Likusieji šiuo klausimu neturi nuomonės.
„Dar prieš porą metų iš Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos atstovų girdėjome apie jų užmačias keisti pavadinimą. Tai niekaip nesusiję su paskelbtomis desovietizacijos komisijos išvadomis. Mes tokios galimybės niekada nesvarstėme. Nesvarstome ir dabar. Mūsų bendruomenė šiuo klausimu išsakė tvirtą nuomonę. Be abejo, jei to bus pareikalauta iš aukščiau, privalėsime reaguoti, tačiau patys neinicijuosime pavadinimo keitimo procedūrų“, – pabrėžė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė.
Jos teigimu, daugybė kartų užaugo su poetės kūryba, kuri vis dar įtraukta į ugdymo programas. Įstaigos vadovė kraštiečiams siūlė atsižvelgti į tai, kad S. Nėries gyvenimo metai Vilkaviškyje niekaip nesusiję su jos politine bei visuomenine veikla.
„Prieš keičiant mokyklos pavadinimą reikėtų pagalvoti ir apie laukiančius finansinius iššūkius. Nekalbu vien apie juridinius dalykus. Yra ir kitų niuansų. Tarkime, mes turime savo uniformas, kurias taip pat tektų keisti. Ko gero, ne visi tėvai norėtų papildomų išlaidų“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Akivaizdu, kad S. Nėries vardas, ypač dabartiniame galimų grėsmių iš Rusijos kontekste, dar ilgai bus pakankamai jautrus klausimas ir tarp gyventojų susilauks įvairių vertinimų. Apmaudu tik viena, kad bandant iškelti kai kuriuos nusižengimus, puiki poetė žmonių akyse verčiama kenkėja.
Publikuota: 2024-03-28 15:52:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|