|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-04-11 16:57
|
|
|
Bartninkų dvaro griuvėsius su komisija apžiūrėjusi Savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė (pirma iš kairės) pažadėjo imtis ryžtingų žingsnių, kad šis objektas būtų bent jau užkonservuotas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Tęsiasi rajono traukos objektų ir turizmo infrastruktūros patikra. Šįkart buvo apžiūrėtos Bartninkų, Pajevonio, Gražiškių ir Gižų seniūnijos.
Turistai iš visos Lietuvos
Neseniai rašėme apie tai, kaip Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriaus Vito Girdausko ir Savivaldybės vicemerės Daivos Riklienės iniciatyva buvo nuspręsta atlikti rajono turistinių objektų „inventorizaciją“. Iš pradžių apžiūrėtas bene gražiausias rajono kampelis – Vištytis, o šįsyk eilė atėjo kitoms seniūnijoms.
V. Girdauskas kartu su vicemere D. Rikliene bei kolege, TVIC turizmo vadybininke Inga Lazarenkiene antrąją kelionės dalį pradėjo viešnage Bartninkų seniūnijoje. Čia prie kompanijos prisijungė seniūnės pavaduotoja Rosita Karpavičienė.
Lankytinų objektų sąrašas Bartninkų krašte – išties nemažas. Juk čia stovi ir bažnyčios griuvėsiai, kuriuose kasmet vyksta šalies mastu žinomi „B’art“ festivalio koncertai, ir Jono Basanavičiaus gimtinė su Lietuvos metų medžiu išrinktu kaštonu, yra daugybė kitų lankytinų vietų.
Sugriuvęs dvaras ir neleistinas paminklas kariams
Važiuojant nuo Vilkaviškio link Bartninkų pakeliui galima apžiūrėti du objektus – Budavonės miško pakraštyje nukankintų Vilkaviškio vyskupijos kunigų kančią menantį trijų sujungtų kryžių paminklą bei kiek tolėliau esantį įspūdingo grožio Daukšaičių ąžuolą. Deja, nuvykti iki šio medžio gali būti labai sudėtinga. Ir visai ne dėl nuorodų trūkumo. Tiesiog kelias, vedantis link jo, – tragiškos būklės. Ši problema jau ne vienus metus keliama į viešumą, tačiau realiai jos niekas taip ir neapsiima spręsti.
Kaip sakė R. Karpavičienė, į Bartninkų seniūniją kasmet užklysta vis daugiau žmonių, ieškančių tokių objektų, kaip Daukšaičių ąžuolas. Tai dažniausiai vidutinio amžiaus turistai, nemėgstantys masiškai lankomų vietų.
Pačiame Bartninkų miestelyje, be jau minėtų užkonservuotų bažnyčios griuvėsių, pamatyti daugiau nelabai yra ką. Nebent dar vienus griuvėsius, į kuriuos saugiau žiūrėti iš tolo. Tai – ilgametis seniūnijos skaudulys, prie Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro stovintis Bartninkų dvaras. Arba tiksliau – tai, kas iš jo likę. Griuvėsius apžiūrėjusi Savivaldybės vicemerė D. Riklienė pažadėjo imtis ryžtingų žingsnių, kad šis privačiam asmeniui priklausantis objektas būtų bent jau užkonservuotas. Greičiausiai pastatas jau seniai būtų nugriautas ir pamirštas, tačiau bet kokius veiksmus čia apriboja Kultūros paveldo departamentas, į kurio sąrašus statinys yra įtrauktas.
Pačiuose Bartninkuose stovi ir dar vienas prieštaringai vertinamas objektas – paminklas, skirtas 1941–1945 m. žuvusiems tarybiniams kariams atminti. D. Riklienė teigė apie šį objektą anksčiau nieko negirdėjusi ir pripažino, kad nuo jo būtina kuo greičiau nuimti bent jau informacinę lentelę. Sovietinio palikimo objektus draudžia vadinamasis desovietizacijos įstatymas.
Paslaptingieji Grįžulo ratai
Toliau už Bartninkų, važiuojant link Vartų, stovi vienas garsiausių rajone Piliakalnių piliakalnis. Pasak R. Karpavičienės, objektas yra gausiai lankomas turistų.
Šalia piliakalnio – paslaptingas akmenų statinys „Didieji Grįžulo ratai“. Kaip teigiama šio objekto aprašyme, žmonės čia gali pasikrauti reikiamos energijos bei harmonijos.
Kiek tolėliau nuo Piliakalnių piliakalnio išlikusios Vinkšnupių totorių kapinaitės, o šalia jų stovi Vinkšnupių dvaras, kuris priklauso viešajai įstaigai „Klasikos projektai“. Šiai vadovaujanti Rita Bieliauskaitė neslėpė turinti ambicingų tikslų atkurti ir atgaivinti dvarą. Pasak jos, jau ir dabar turistai kartais užsuka pasižiūrėti, kaip kadaise gyveno totoriai, tačiau didesnių lankytojų srautų tikimasi tuomet, kai dvaras bus restauruotas.
Iš pradžių galvota buvusių rūmų viduje įrengti didžiulę vientisą erdvę, tačiau dabar linkstama link to, kad čia galėtų būti nedidelės patalpos, skirtos ramybės ieškantiems žmonėms.
Aplankyta ir Bartninkuose daugiau nei 3 ha plote įsikūrusi „Babeckynės“ kaimo turizmo sodyba. Ji yra viena iš didžiausių kaimo turizmo sodybų rajone.
Kur ta giraitė?
Keliaujant link Gražiškių pakeliui būtina užsukti į prie pat sienos su Lenkija esančią maumedžių giraitę, kurioje auga daugiau kaip 60 medžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tarp jų yra ir valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Vartelių miško maumedis.
Bėda tik viena: kaip surasti šią giraitę? Taip, navigacija gali padėti, tačiau jokių informacinių rodyklių, nurodančių kryptį link giraitės, nematyti.
Be to, net ir atvykus prie giraitės ją pastebėti sunku, nes auga miško apsuptyje. O apie tai informuojančio stendo taip pat nėra.
Kiek toliau nuo maumedžių giraitės auga į gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukta Vartelių liepa. Ją surasti ne ką lengviau nei maumedžius. TVIC vadovas V. Girdauskas pažadėjo išspręsti šias problemas.
Pačiuose Gražiškiuose lankytojai kviečiami apžiūrėti gimnazijos skverelyje iškilusią angelo skulptūrą, paminklinį akmenį rezistencijos kovų dalyviui Antanui Ambrulevičiui, atminimo lentas iš Gražiškių valsčiaus kilusiems krašto gynėjams savanoriams, 1918–1920 m. dalyvavusiems nepriklausomybės kovose, Gražiškių 400 metų proga pastatytą paminklą su šokdinamo šyvio atvaizdu ir dar keletą panašaus pobūdžio objektų.
Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės teigimu, gamtos mylėtojai, viešėdami seniūnijoje, mėgsta aplankyti Svirkalnio regyklą. Tai – aukščiausia apylinkės kalva, kurios papėdėje tyvuliuoja nedidelis ežeras. Tiesa, pasiekti regyklą taip pat nėra paprasta.
Gamta ir paminklai
Nuostabia gamta bei paminklais turistus vilioja Pajevonio seniūnija. Miestelio centre stovi neseniai karūna su Lietuvos herbu papuoštas postamentas, o netoli jo – maždaug 4 metrų aukščio betoninė Vytauto Didžiojo skulptūra bei paminklas žuvusiems partizanams atminti.
Čia pat matyti ir vienas naujausių Pajevonio objektų – 2019 m. pastatytas paminklas 1863–1864 m. sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią atminti.
Rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas miestelio centras ypač daug turistų sulaukia šiltuoju metų laiku. Juos vilioja galimybė pasivaikščioti po įdomių objektų kupiną mokyklos teritoriją, apžiūrėti ant kalno pastatytą vieną iš gražiausių krašto bažnyčių bei šalia miestelio esantį Kunigiškių piliakalnį. Seniūnijoje stūkso ir Dabravolės piliakalnis, pripažintas archeologiniu paminklu.
Pasak seniūnės Gintos Žaliniakienės, dar norima miestelyje įamžinti prieš trejetą metų mirusio vietinio poeto Justino Naujokaičio atminimą.
Norintieji ilgesniam laikui apsistoti seniūnijoje kviečiami užsukti į kaimo turizmo sodybą „Pas Karalių“.
Liepų kaimas
Daug lankytojų sulaukia ir Liepų kaimu vadinami Gižai. Turistams vedamos edukacijos, susijusios būtent su liepomis.
Keliaujant po Gižų seniūniją galima pamatyti ir istorinį amerikono namą, išlikusius dvaro statinius, ir garsaus italų architekto Henriko Markonio suprojektuotą Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, prof. Kazimiero Baršausko gimtąją sodybą, besiformuojantį istorinės atminties skverelį su Stelmužės ąžuolo „anūku“, ir daugybę kitų įdomių objektų.
Kaip sakė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas, kultūrinis turizmas mūsų rajone tikrai turi didelį potencialą. Belieka tik jį išnaudoti.
Tęsiasi rajono traukos objektų ir turizmo infrastruktūros patikra. Šįkart buvo apžiūrėtos Bartninkų, Pajevonio, Gražiškių ir Gižų seniūnijos. |
Neseniai rašėme apie tai, kaip Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriaus Vito Girdausko ir Savivaldybės vicemerės Daivos Riklienės iniciatyva buvo nuspręsta atlikti rajono turistinių objektų „inventorizaciją“. Iš pradžių apžiūrėtas bene gražiausias rajono kampelis – Vištytis, o šįsyk eilė atėjo kitoms seniūnijoms.
V. Girdauskas kartu su vicemere D. Rikliene bei kolege, TVIC turizmo vadybininke Inga Lazarenkiene antrąją kelionės dalį pradėjo viešnage Bartninkų seniūnijoje. Čia prie kompanijos prisijungė seniūnės pavaduotoja Rosita Karpavičienė.
Lankytinų objektų sąrašas Bartninkų krašte – išties nemažas. Juk čia stovi ir bažnyčios griuvėsiai, kuriuose kasmet vyksta šalies mastu žinomi „B’art“ festivalio koncertai, ir Jono Basanavičiaus gimtinė su Lietuvos metų medžiu išrinktu kaštonu, yra daugybė kitų lankytinų vietų.
Važiuojant nuo Vilkaviškio link Bartninkų pakeliui galima apžiūrėti du objektus – Budavonės miško pakraštyje nukankintų Vilkaviškio vyskupijos kunigų kančią menantį trijų sujungtų kryžių paminklą bei kiek tolėliau esantį įspūdingo grožio Daukšaičių ąžuolą. Deja, nuvykti iki šio medžio gali būti labai sudėtinga. Ir visai ne dėl nuorodų trūkumo. Tiesiog kelias, vedantis link jo, – tragiškos būklės. Ši problema jau ne vienus metus keliama į viešumą, tačiau realiai jos niekas taip ir neapsiima spręsti.
Kaip sakė R. Karpavičienė, į Bartninkų seniūniją kasmet užklysta vis daugiau žmonių, ieškančių tokių objektų, kaip Daukšaičių ąžuolas. Tai dažniausiai vidutinio amžiaus turistai, nemėgstantys masiškai lankomų vietų.
Pačiame Bartninkų miestelyje, be jau minėtų užkonservuotų bažnyčios griuvėsių, pamatyti daugiau nelabai yra ką. Nebent dar vienus griuvėsius, į kuriuos saugiau žiūrėti iš tolo. Tai – ilgametis seniūnijos skaudulys, prie Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro stovintis Bartninkų dvaras. Arba tiksliau – tai, kas iš jo likę. Griuvėsius apžiūrėjusi Savivaldybės vicemerė D. Riklienė pažadėjo imtis ryžtingų žingsnių, kad šis privačiam asmeniui priklausantis objektas būtų bent jau užkonservuotas. Greičiausiai pastatas jau seniai būtų nugriautas ir pamirštas, tačiau bet kokius veiksmus čia apriboja Kultūros paveldo departamentas, į kurio sąrašus statinys yra įtrauktas.
Pačiuose Bartninkuose stovi ir dar vienas prieštaringai vertinamas objektas – paminklas, skirtas 1941–1945 m. žuvusiems tarybiniams kariams atminti. D. Riklienė teigė apie šį objektą anksčiau nieko negirdėjusi ir pripažino, kad nuo jo būtina kuo greičiau nuimti bent jau informacinę lentelę. Sovietinio palikimo objektus draudžia vadinamasis desovietizacijos įstatymas.
Toliau už Bartninkų, važiuojant link Vartų, stovi vienas garsiausių rajone Piliakalnių piliakalnis. Pasak R. Karpavičienės, objektas yra gausiai lankomas turistų.
Šalia piliakalnio – paslaptingas akmenų statinys „Didieji Grįžulo ratai“. Kaip teigiama šio objekto aprašyme, žmonės čia gali pasikrauti reikiamos energijos bei harmonijos.
Kiek tolėliau nuo Piliakalnių piliakalnio išlikusios Vinkšnupių totorių kapinaitės, o šalia jų stovi Vinkšnupių dvaras, kuris priklauso viešajai įstaigai „Klasikos projektai“. Šiai vadovaujanti Rita Bieliauskaitė neslėpė turinti ambicingų tikslų atkurti ir atgaivinti dvarą. Pasak jos, jau ir dabar turistai kartais užsuka pasižiūrėti, kaip kadaise gyveno totoriai, tačiau didesnių lankytojų srautų tikimasi tuomet, kai dvaras bus restauruotas.
Iš pradžių galvota buvusių rūmų viduje įrengti didžiulę vientisą erdvę, tačiau dabar linkstama link to, kad čia galėtų būti nedidelės patalpos, skirtos ramybės ieškantiems žmonėms.
Aplankyta ir Bartninkuose daugiau nei 3 ha plote įsikūrusi „Babeckynės“ kaimo turizmo sodyba. Ji yra viena iš didžiausių kaimo turizmo sodybų rajone.
Keliaujant link Gražiškių pakeliui būtina užsukti į prie pat sienos su Lenkija esančią maumedžių giraitę, kurioje auga daugiau kaip 60 medžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tarp jų yra ir valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Vartelių miško maumedis.
Bėda tik viena: kaip surasti šią giraitę? Taip, navigacija gali padėti, tačiau jokių informacinių rodyklių, nurodančių kryptį link giraitės, nematyti.
Be to, net ir atvykus prie giraitės ją pastebėti sunku, nes auga miško apsuptyje. O apie tai informuojančio stendo taip pat nėra.
Kiek toliau nuo maumedžių giraitės auga į gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukta Vartelių liepa. Ją surasti ne ką lengviau nei maumedžius. TVIC vadovas V. Girdauskas pažadėjo išspręsti šias problemas.
Pačiuose Gražiškiuose lankytojai kviečiami apžiūrėti gimnazijos skverelyje iškilusią angelo skulptūrą, paminklinį akmenį rezistencijos kovų dalyviui Antanui Ambrulevičiui, atminimo lentas iš Gražiškių valsčiaus kilusiems krašto gynėjams savanoriams, 1918–1920 m. dalyvavusiems nepriklausomybės kovose, Gražiškių 400 metų proga pastatytą paminklą su šokdinamo šyvio atvaizdu ir dar keletą panašaus pobūdžio objektų.
Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės teigimu, gamtos mylėtojai, viešėdami seniūnijoje, mėgsta aplankyti Svirkalnio regyklą. Tai – aukščiausia apylinkės kalva, kurios papėdėje tyvuliuoja nedidelis ežeras. Tiesa, pasiekti regyklą taip pat nėra paprasta.
Nuostabia gamta bei paminklais turistus vilioja Pajevonio seniūnija. Miestelio centre stovi neseniai karūna su Lietuvos herbu papuoštas postamentas, o netoli jo – maždaug 4 metrų aukščio betoninė Vytauto Didžiojo skulptūra bei paminklas žuvusiems partizanams atminti.
Čia pat matyti ir vienas naujausių Pajevonio objektų – 2019 m. pastatytas paminklas 1863–1864 m. sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią atminti.
Rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas miestelio centras ypač daug turistų sulaukia šiltuoju metų laiku. Juos vilioja galimybė pasivaikščioti po įdomių objektų kupiną mokyklos teritoriją, apžiūrėti ant kalno pastatytą vieną iš gražiausių krašto bažnyčių bei šalia miestelio esantį Kunigiškių piliakalnį. Seniūnijoje stūkso ir Dabravolės piliakalnis, pripažintas archeologiniu paminklu.
Pasak seniūnės Gintos Žaliniakienės, dar norima miestelyje įamžinti prieš trejetą metų mirusio vietinio poeto Justino Naujokaičio atminimą.
Norintieji ilgesniam laikui apsistoti seniūnijoje kviečiami užsukti į kaimo turizmo sodybą „Pas Karalių“.
Daug lankytojų sulaukia ir Liepų kaimu vadinami Gižai. Turistams vedamos edukacijos, susijusios būtent su liepomis.
Keliaujant po Gižų seniūniją galima pamatyti ir istorinį amerikono namą, išlikusius dvaro statinius, ir garsaus italų architekto Henriko Markonio suprojektuotą Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, prof. Kazimiero Baršausko gimtąją sodybą, besiformuojantį istorinės atminties skverelį su Stelmužės ąžuolo „anūku“, ir daugybę kitų įdomių objektų.
Kaip sakė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas, kultūrinis turizmas mūsų rajone tikrai turi didelį potencialą. Belieka tik jį išnaudoti.
Galerija: turizmo objektai
Publikuota: 2024-04-11 16:57:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|