|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-04-11 17:19
|
|
|
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas yra kultūros paminklas ir istorinės atminties vieta.
Leonardo SKRIPSTO nuotr.
Šalia mūsų tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos Ožkabaliuose jau 35-ąjį pavasarį besiskleidžiančiais pumpurais pasitinka išskirtinis gamtos ir kultūros kūrinys – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Jį lankyti galima visuomet, o su ąžuolyno kūrimosi istorija supažindina naujai sukurtos muziejaus vidaus ekspozicijos ir muziejininkų vedamos edukacijos.
Gegužės 18 d., kuomet ąžuolynas jau bus nubudęs iš žiemos miego, visus pakviesime į Ožkabalius smagiai ir turiningai atšvęsti jo 35-ąjį gimtadienį. Tądien planuojama iki vėlaus vakaro nusitęsianti šventiška renginio programa, kurioje įdomių veiklų ras kiekvienas: bus galima pasiklausyti žymių muzikantų koncertų, kartu su mokslininkais padiskutuoti apie ąžuolų ateitį Ožkabaliuose ir Lietuvoje, pažiūrėti dokumentinį filmą „Ožkabalių ąžuolynas“ ir susitikti su jo kūrėjais, sudalyvauti stalo žaidimo turnyre, muziejininkų naujai parengtose edukacijose, gilių kavos degustacijoje. Jaunuosius renginio lankytojus tikrai sudomins nauja paroda sodybos sode, o geriau pažinti ąžuolyną pakvies šiuo metu kuriamas interaktyvus „Gilinukų žemėlapis“.
Na, o kol vyksta intensyvūs pasirengimo šventei darbai, prisiminkime, kaip ąžuolynas buvo pasodintas.
Pasak etnologo prof. Liberto Klimkos, „šis ąžuolynas – tikras mūsų laikų stebuklas, gražiausia patriotiškumo raiška, nes radosi tik dėl pilietinės iniciatyvos, Sąjūdžio dvasios įkvėpimo. 1989-ųjų balandžio 1-oji diena: šlapdribai krintant, vėjui blaškant tautines vėliavas, klampojant išartą molynę, čia tuomet buvo sodinami pirmieji medeliai. Ir dar porą pavasario savaitgalių žmonės iš visų Lietuvos kampelių važiavo čia niekieno neraginami, su didžiausiu entuziazmu, pakiliu nusiteikimu: šeimomis, giminėmis, kolektyvais. Tokia buvo ąžuolyno pradžia... Ir vėliau Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne sodinti medeliai nuglostyti nuoširdžiausiais jausmais.“
Ąžuolynas jo sumanytojų ir sodinimo iniciatorių – inžinieriaus Vitaliaus Stepulio, pedagogo Algimanto Kepežėno, ekonomisto Vygando Čapliko, geografo Rimanto Krupicko, parkotyrininko Kęstučio Labanausko, žemėtvarkininko Romualdo Survilos ir Bartninkų kolūkio pirmininko Vlado Markausko – dėka radosi iš didelio noro įprasminti atgimimo, laisvės ir bendrystės jausmą. Jis sodintas kaip Lietuvos giria – nuolat žaliuojanti krašto puošmena, kultūros paminklas ir istorinės atminties vieta. Šią nuostatą puoselėja ir tęsia Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinės muziejininkai, kurių globai jau beveik du dešimtmečius yra patikėta ąžuolyno priežiūra.
Šiandien 40 ha plote, kurį sudaro 14 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, auga beveik 7 tūkst. ąžuoliukų. Nemaža dalis jų – vardiniai. O lankytojus pasitinka simboliniai ąžuolyno vartai, kuriuos 1995 m. pastatė skulptorius Daumantas Kučas. Visai šalia į dangų stiebiasi ąžuolai trims laisvoms Baltijos valstybėms – Latvijai, Lietuvai ir Estijai.
Aukščiausia ąžuolyno vieta – Aukuro kalva – jau tapo tradicine atmintinų tautos datų pagerbimo vieta. 1997 m. čia buvo atgabentas didžiulis riedulys ir pagal etnologo L. Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą sukurtas aukuras. Greta įrengta laužavietė, kurioje per šventes užkuriamas laužas.
Ant kalvos pasodintoje Tautos atminties giraitėje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms mūsų tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui bei kitiems žymiems žmonėms. Nuo 1998 m. čia yra sodinami Lietuvos Respublikos Prezidentų ąžuoliukai. Čia auga ir Stelmužės ąžuolo vaikaitis.
Tautos atminties giraitė susijungia su Kovo 11-osios akto signatarų giraite, kuri pradėta sodinti tų pačių metų balandžio 25 d. signatarų Jono Mačio ir Birutės Valionytės iniciatyva. Joje auga 1990 m. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų medeliai. Per tą pačią talką buvo pasodinta Vasario 16-osios Akto signatarų giraitė – 20 ąžuoliukų, skirtų 1918 m. Valstybės Atkūrimo Akto signatarams atminti. Vėliau giraitė buvo persodinta arčiau sodybos.
Represijų aukų giraitė pasodinta Lietuvos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą. Joje auga vardiniai ąžuoliukai lietuviams emigrantams, nuo represijų pasitraukusiems į kitas šalis. Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių čia pasodinta liepaitė ir 13 ąžuoliukų primena Vilniuje prie televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto pastato žuvusius laisvės gynėjus. Šalia auga ąžuoliukai Lietuvos pasienyje nužudytiems muitininkams ir pasieniečiams bei penki ąžuoliukai Latvijos kovotojams, 1991 m. sausio 20 d. žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę. Šioje giraitėje galima pamatyti ir vieną storiausių ąžuolų.
Šiaurinė Represijų aukų giraitės pusė ribojasi su 1995 m. pradėta sodinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraite. Čia savo ąžuoliukus tebesodina šios premijos laureatai, apdovanoti už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose. Kiek šiauriau nuo premijos laureatų giraitės, žemiausioje ąžuolyno vietoje, tų pačių metų pavasarį Vilkaviškio melioratoriai iškasė kūdrą pagal Ąžuolyno draugijos parengtą projektą, vėliau Bartninkų seniūnijos iniciatyva ji buvo padidinta.
Per pirmąsias talkas buvo pasodintos Tautos vienybės, Baltų, Vilkaviškiečių, Pasaulio lietuvių, Jaunimo, Knygnešių giraitės. Pastarojoje augantys ąžuolai įprasmina pagarbą mūsų protėviams, rūsčiais lietuviškos spaudos draudimo laikais pasiaukojusiems dėl galimybės mums šviestis ir eiti tautinio atgimimo keliu. Knygnešiai, 1864–1904 m. gabenę lietuviškus spaudinius iš Prūsijos, padėjo išsaugoti gimtąją lietuvių kalbą. Giraitėje auga apie 150 ąžuoliukų, 115 iš jų – vardiniai, o viduryje – 2 ąžuoliukai visiems nežinomiems ir žuvusiems knygnešiams atminti.
Kovo 11-osios giraitė primena, kad 50 metų trukusi Lietuvos okupacija baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo aktu, paskelbtu 1990 metų kovo 11 dieną. Tų pačių metų balandžio mėnesį ji buvo pasodinta ant Kušliakalnio – aukščiausios Ožkabalių kalvos, esančios už pusės kilometro į pietvakarius nuo Basanavičių sodybos. Nuo čia po apylinkes mėgo pasidairyti Jonas Basanavičius.
Ąžuolynas nuolatos buvo papildomas kitų rūšių medžiais ir krūmais: liepomis, uosiais, šermukšniais, eglėmis, gudobelėmis, putinais. 1991-ųjų pavasarį pietinėje ąžuolyno pusėje 35 metrų skersmens apskritimu pasodinti berželiai – tai Sąjūdžio Seimo žiedas, skirtas 1988 m. spalio 22–23 dienomis vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.
2014 m. balandžio 26 d. šiaurinėje ąžuolyno dalyje, už Represijų aukų giraitės, 1,5 ha plote buvo pradėta sodinti Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Per ketverius metus pasodinti penki ąžuolų guotai visiems Lietuvos regionams: Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai. 2017 m. pasodinus paskutinį giraitės guotą buvo atidengtas paminklinis akmuo Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui atminti.
2018 m. sutarta, jog Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, užimantis 40 ha plotą, yra baigtas formuoti.
Jis sukurtas savanoriškai ir neatlygintinai. Visa tai buvo daroma Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos, įvairių organizacijų, urėdijų iniciatyva, nes, pasak draugijos pirmininko V. Stepulio, „ąžuolynas yra kiekvieno iš mūsų ir visų. <...> Daug ąžuolų svarbioms Lietuvai datoms priminti ir iškiliems žmonėms pagerbti pasodinta iškilmingai; ne mažiau jų paprasti Lietuvos žmonės pasodino tyliai. Visų bendru darbu ir rūpesčiu jis suaugo ir sutvirtėjo, žalia siena nuo audrų ir vėjų užstodamas atstatytą Jono Basanavičiaus gimtinę, kurioje verda gyvenimas, lankosi tūkstančiai žmonių, vyksta prasmingi renginiai. Tautos patriarcho gimtoji sodyba ir Tautos atgimimo ąžuolynas jau tapo neatskiriama vienove, kuri traukia žmones atvykti, apsivalyti širdis nuo kasdienybės rūpesčių ir pasisemti stiprybės vėl pajutus Laisvės gėrį.
Ąžuolynas yra mūsų visų, nes visus atvažiavusius vienodai apsupa savo ypatinga aura. Iš nuoširdžiausių jausmų Tėvynei proveržio gimęs jis auga ir stiprėja, vis aukščiau keldamas šakas į saulę, vis tvirčiau šaknimis kibdamas į gimtą žemę. Kai žmogus paliečia savo pasodintą medį, jo mintys pakyla kamienu į šviesą, o medžio ramybė apgaubia širdį.“
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas savo jaunatvišką jubiliejų sutiks tinkamai pasiruošęs: balandžio viduryje ąžuolyne vyks tvarkymo talkos, bus parengta lauko ekspozicijos koncepcija ir šio medyno priežiūros projektas. Bus nuveikta daug gražių ir prasmingų drabų. Primename, jog lauksime visų: ir norinčių kartu pasidžiaugti bei pasidalinti savo mintimis ar pastabomis, ir tų, kurie galės pasiraitoti rankoves ir padirbėti kartu su muziejaus darbuotojais. Juk ąžuolynas – mums visiems iš kartos į kartą perduodama dovana.
Rūta VASILIAUSKIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja
Šalia mūsų tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos Ožkabaliuose jau 35-ąjį pavasarį besiskleidžiančiais pumpurais pasitinka išskirtinis gamtos ir kultūros kūrinys – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Jį lankyti galima visuomet, o su ąžuolyno kūrimosi istorija supažindina naujai sukurtos muziejaus vidaus ekspozicijos ir muziejininkų vedamos edukacijos. |
Gegužės 18 d., kuomet ąžuolynas jau bus nubudęs iš žiemos miego, visus pakviesime į Ožkabalius smagiai ir turiningai atšvęsti jo 35-ąjį gimtadienį. Tądien planuojama iki vėlaus vakaro nusitęsianti šventiška renginio programa, kurioje įdomių veiklų ras kiekvienas: bus galima pasiklausyti žymių muzikantų koncertų, kartu su mokslininkais padiskutuoti apie ąžuolų ateitį Ožkabaliuose ir Lietuvoje, pažiūrėti dokumentinį filmą „Ožkabalių ąžuolynas“ ir susitikti su jo kūrėjais, sudalyvauti stalo žaidimo turnyre, muziejininkų naujai parengtose edukacijose, gilių kavos degustacijoje. Jaunuosius renginio lankytojus tikrai sudomins nauja paroda sodybos sode, o geriau pažinti ąžuolyną pakvies šiuo metu kuriamas interaktyvus „Gilinukų žemėlapis“.
Na, o kol vyksta intensyvūs pasirengimo šventei darbai, prisiminkime, kaip ąžuolynas buvo pasodintas.
Pasak etnologo prof. Liberto Klimkos, „šis ąžuolynas – tikras mūsų laikų stebuklas, gražiausia patriotiškumo raiška, nes radosi tik dėl pilietinės iniciatyvos, Sąjūdžio dvasios įkvėpimo. 1989-ųjų balandžio 1-oji diena: šlapdribai krintant, vėjui blaškant tautines vėliavas, klampojant išartą molynę, čia tuomet buvo sodinami pirmieji medeliai. Ir dar porą pavasario savaitgalių žmonės iš visų Lietuvos kampelių važiavo čia niekieno neraginami, su didžiausiu entuziazmu, pakiliu nusiteikimu: šeimomis, giminėmis, kolektyvais. Tokia buvo ąžuolyno pradžia... Ir vėliau Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne sodinti medeliai nuglostyti nuoširdžiausiais jausmais.“
Ąžuolynas jo sumanytojų ir sodinimo iniciatorių – inžinieriaus Vitaliaus Stepulio, pedagogo Algimanto Kepežėno, ekonomisto Vygando Čapliko, geografo Rimanto Krupicko, parkotyrininko Kęstučio Labanausko, žemėtvarkininko Romualdo Survilos ir Bartninkų kolūkio pirmininko Vlado Markausko – dėka radosi iš didelio noro įprasminti atgimimo, laisvės ir bendrystės jausmą. Jis sodintas kaip Lietuvos giria – nuolat žaliuojanti krašto puošmena, kultūros paminklas ir istorinės atminties vieta. Šią nuostatą puoselėja ir tęsia Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinės muziejininkai, kurių globai jau beveik du dešimtmečius yra patikėta ąžuolyno priežiūra.
Šiandien 40 ha plote, kurį sudaro 14 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, auga beveik 7 tūkst. ąžuoliukų. Nemaža dalis jų – vardiniai. O lankytojus pasitinka simboliniai ąžuolyno vartai, kuriuos 1995 m. pastatė skulptorius Daumantas Kučas. Visai šalia į dangų stiebiasi ąžuolai trims laisvoms Baltijos valstybėms – Latvijai, Lietuvai ir Estijai.
Aukščiausia ąžuolyno vieta – Aukuro kalva – jau tapo tradicine atmintinų tautos datų pagerbimo vieta. 1997 m. čia buvo atgabentas didžiulis riedulys ir pagal etnologo L. Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą sukurtas aukuras. Greta įrengta laužavietė, kurioje per šventes užkuriamas laužas.
Ant kalvos pasodintoje Tautos atminties giraitėje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms mūsų tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui bei kitiems žymiems žmonėms. Nuo 1998 m. čia yra sodinami Lietuvos Respublikos Prezidentų ąžuoliukai. Čia auga ir Stelmužės ąžuolo vaikaitis.
Tautos atminties giraitė susijungia su Kovo 11-osios akto signatarų giraite, kuri pradėta sodinti tų pačių metų balandžio 25 d. signatarų Jono Mačio ir Birutės Valionytės iniciatyva. Joje auga 1990 m. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų medeliai. Per tą pačią talką buvo pasodinta Vasario 16-osios Akto signatarų giraitė – 20 ąžuoliukų, skirtų 1918 m. Valstybės Atkūrimo Akto signatarams atminti. Vėliau giraitė buvo persodinta arčiau sodybos.
Represijų aukų giraitė pasodinta Lietuvos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą. Joje auga vardiniai ąžuoliukai lietuviams emigrantams, nuo represijų pasitraukusiems į kitas šalis. Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių čia pasodinta liepaitė ir 13 ąžuoliukų primena Vilniuje prie televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto pastato žuvusius laisvės gynėjus. Šalia auga ąžuoliukai Lietuvos pasienyje nužudytiems muitininkams ir pasieniečiams bei penki ąžuoliukai Latvijos kovotojams, 1991 m. sausio 20 d. žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę. Šioje giraitėje galima pamatyti ir vieną storiausių ąžuolų.
Šiaurinė Represijų aukų giraitės pusė ribojasi su 1995 m. pradėta sodinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraite. Čia savo ąžuoliukus tebesodina šios premijos laureatai, apdovanoti už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose. Kiek šiauriau nuo premijos laureatų giraitės, žemiausioje ąžuolyno vietoje, tų pačių metų pavasarį Vilkaviškio melioratoriai iškasė kūdrą pagal Ąžuolyno draugijos parengtą projektą, vėliau Bartninkų seniūnijos iniciatyva ji buvo padidinta.
Per pirmąsias talkas buvo pasodintos Tautos vienybės, Baltų, Vilkaviškiečių, Pasaulio lietuvių, Jaunimo, Knygnešių giraitės. Pastarojoje augantys ąžuolai įprasmina pagarbą mūsų protėviams, rūsčiais lietuviškos spaudos draudimo laikais pasiaukojusiems dėl galimybės mums šviestis ir eiti tautinio atgimimo keliu. Knygnešiai, 1864–1904 m. gabenę lietuviškus spaudinius iš Prūsijos, padėjo išsaugoti gimtąją lietuvių kalbą. Giraitėje auga apie 150 ąžuoliukų, 115 iš jų – vardiniai, o viduryje – 2 ąžuoliukai visiems nežinomiems ir žuvusiems knygnešiams atminti.
Kovo 11-osios giraitė primena, kad 50 metų trukusi Lietuvos okupacija baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo aktu, paskelbtu 1990 metų kovo 11 dieną. Tų pačių metų balandžio mėnesį ji buvo pasodinta ant Kušliakalnio – aukščiausios Ožkabalių kalvos, esančios už pusės kilometro į pietvakarius nuo Basanavičių sodybos. Nuo čia po apylinkes mėgo pasidairyti Jonas Basanavičius.
Ąžuolynas nuolatos buvo papildomas kitų rūšių medžiais ir krūmais: liepomis, uosiais, šermukšniais, eglėmis, gudobelėmis, putinais. 1991-ųjų pavasarį pietinėje ąžuolyno pusėje 35 metrų skersmens apskritimu pasodinti berželiai – tai Sąjūdžio Seimo žiedas, skirtas 1988 m. spalio 22–23 dienomis vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.
2014 m. balandžio 26 d. šiaurinėje ąžuolyno dalyje, už Represijų aukų giraitės, 1,5 ha plote buvo pradėta sodinti Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Per ketverius metus pasodinti penki ąžuolų guotai visiems Lietuvos regionams: Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai. 2017 m. pasodinus paskutinį giraitės guotą buvo atidengtas paminklinis akmuo Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui atminti.
2018 m. sutarta, jog Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, užimantis 40 ha plotą, yra baigtas formuoti.
Jis sukurtas savanoriškai ir neatlygintinai. Visa tai buvo daroma Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos, įvairių organizacijų, urėdijų iniciatyva, nes, pasak draugijos pirmininko V. Stepulio, „ąžuolynas yra kiekvieno iš mūsų ir visų. <...> Daug ąžuolų svarbioms Lietuvai datoms priminti ir iškiliems žmonėms pagerbti pasodinta iškilmingai; ne mažiau jų paprasti Lietuvos žmonės pasodino tyliai. Visų bendru darbu ir rūpesčiu jis suaugo ir sutvirtėjo, žalia siena nuo audrų ir vėjų užstodamas atstatytą Jono Basanavičiaus gimtinę, kurioje verda gyvenimas, lankosi tūkstančiai žmonių, vyksta prasmingi renginiai. Tautos patriarcho gimtoji sodyba ir Tautos atgimimo ąžuolynas jau tapo neatskiriama vienove, kuri traukia žmones atvykti, apsivalyti širdis nuo kasdienybės rūpesčių ir pasisemti stiprybės vėl pajutus Laisvės gėrį.
Ąžuolynas yra mūsų visų, nes visus atvažiavusius vienodai apsupa savo ypatinga aura. Iš nuoširdžiausių jausmų Tėvynei proveržio gimęs jis auga ir stiprėja, vis aukščiau keldamas šakas į saulę, vis tvirčiau šaknimis kibdamas į gimtą žemę. Kai žmogus paliečia savo pasodintą medį, jo mintys pakyla kamienu į šviesą, o medžio ramybė apgaubia širdį.“
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas savo jaunatvišką jubiliejų sutiks tinkamai pasiruošęs: balandžio viduryje ąžuolyne vyks tvarkymo talkos, bus parengta lauko ekspozicijos koncepcija ir šio medyno priežiūros projektas. Bus nuveikta daug gražių ir prasmingų drabų. Primename, jog lauksime visų: ir norinčių kartu pasidžiaugti bei pasidalinti savo mintimis ar pastabomis, ir tų, kurie galės pasiraitoti rankoves ir padirbėti kartu su muziejaus darbuotojais. Juk ąžuolynas – mums visiems iš kartos į kartą perduodama dovana.
Rūta VASILIAUSKIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja
Galerija: Ąžuolynas
Publikuota: 2024-04-11 17:19:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|