|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-04-15 16:35
|
|
|
Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje, pastatytoje 19 a., būtų galima organizuoti koncertus ir kitus renginius.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia šiemet skaičiuoja 180-us metus. Senajam statiniui būtinai reikia remonto. Sutvarkius jo vidų čia galėtų vykti ne tik pamaldos, bet ir įvairūs renginiai.
Mena įvairius laikus
Vištytyje, viename seniausių mūsų miestelių, stovi ir vieni seniausių rajono maldos namų – evangelikų liuteronų bažnyčia. Pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.
Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 m., o 1844 m. iš akmenų buvo sumūryti maldos namai.
Bažnyčia išgyveno įvairius laikus: taikos ir karo metus, dienas, kai čia įvairiomis kalbomis skambėdavo pamaldos (pirmosios laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis), kolūkių laikus, kai buvo paversta sandėliu ir traktorių dirbtuvėmis.
1993 m. balandį Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu įregistruota Vištyčio evangelikų liuteronų bendruomenė, o 1994 m. liepą tuometinio viršaičio Bronislavo Politos potvarkiu jai perduotas bažnyčios pastatas. Po pasaulį pasklidę parapijos nariai ir jų artimieji ėmėsi rinkti aukas ir siųsti į Lietuvą, kad jų lankyta bažnyčia būtų prikelta naujam gyvenimui, ir jau 1998 m. rugpjūtį pašventinamas po sugriovimo atstatytas pastatas.
Tačiau laikas bėga, ir liuteronų bažnyčiai vėl reikia pagalbos.
Ieškojo netradicinės erdvės
Senasis pastatas rūpi ne tik liuteronų bendruomenės nariams. Graži mintis įveiklinti bažnyčią dar praėjusią vasarą kilo į gimtąjį Vištytį iš sostinės dažnai grįžtančiam saksofonistui Egidijui Politai, organizuojančiam puikius „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertus.
„Nenoriu, kad Vištytis nueitų užmarštin ir būtų Dievo pamirštas kraštas. Jis turi būti įdomus ir pritraukti žmones“, – apie tai, kodėl atokiame Lietuvos kampelyje organizuoja nemokamus renginius, kalbėjo E. Polita.
Vis dėlto muzikantams kildavo problema užklupus lietui, todėl imta dairytis nestandartinės, konceptualios ervdės, kurioje būtų galima koncertuoti blogu oru.
Iš pradžių ieškota kelių koncertus organizuoti Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje, bet katalikų maldos namuose jau kurį laiką kultūriniai renginiai ribojami, todėl iš vyskupo gautas neigiamas atsakymas.
Tad vieną dieną E. Polita įsisodino į mašiną savo vištytiškį uošvį ir kartu ėmė dairytis po apylinkes ieškodami tos netradicinės erdvės. Akys užkliuvo už liuteronų bažnyčios.
„Pirmą kartą toje bažnyčioje buvau dar vaikystėje, kolūkių laikais, kai ten buvo dirbtuvės. O maldos namų atstatymo iniciatorius buvo Edmundas Daneris, pats krikštytas šioje bažnyčioje. Jis daug bendravo su mano tėčiu, ne kartą pas mus buvo atvažiavęs. Ir bažnyčia buvo atstatyta! Tokią ją ir atsimenu – visą baltą, naują. Dabar jau viskas pasikeitę“, – kalbėjo vyras.
Beje, šią vasarą į Lietuvą rengiasi atvažiuoti E. Danerio anūkas Ralfas. Jis savo vaikams norėtų parodyti Vištyčio kraštą, bažnyčią, kurioje buvo krikštytas jo senelis.
Tikisi Savivaldybės dėmesio
Tad E. Polita susirado evangelikų liuteronų kunigą Vaidą Klesevičių, kuriam Vištyčio parapija priskirta nuo 2001 m., ir išdėstė savo idėją. Šis neprieštaravo, kad bažnyčioje vyktų renginiai, tačiau buvo akivaizdu, kad kol kas pastatas tam netinkamas: pavojų kelia vietomis išpuvusios lubos, sulūžusios grindys.
Bažnyčios stogas ne taip seniai, 2021 m., buvo perdengtas naujomis iš Vokietijos pargabentomis čerpėmis, tad dabar vanduo iš lauko į vidų nebepatenka. Tačiau būtina suremontuoti tai, ką laikas ir aplinkos poveikis jau spėjo sugadinti.
Nutarta ieškoti lėšų, teikti paraišką Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri skelbia kvietimus religinių bendruomenių rėmimo projektų finansavimui.
Idėja suremontuoti senuosius maldos namus pradžiugino ir veiklią Vištytyje esančios sodybos „Asterhouse“ savininkę Astą Rūškytę. Moteris kreipėsi į paveldosaugininkus, kad išsiaiškintų, ar remontuojant paveldo objektą nebus pateikta sunkiai įveikiamų reikalavimų. Tačiau bažnyčią apžiūrėję Kultūros paveldo departamento atstovai patikino, kad paveldo elementų likę tik pastato išorėje, o vidaus darbų galima imtis drąsiai – apribojimų nebus.
Bažnyčios sutvarkymo iniciatoriai nesitiki, kad iš Savivaldybės biudžeto bus skirta daug lėšų, tačiau gavus jų bent dalį vienais metais būtų sutvarkytos lubos, kitais – grindys, pastato prieigos.
Turi ne vieną prasmę
Pats E. Polita planuoja daryti labdaringus renginius, už kuriuos surinktos lėšos taip pat būtų skirtos liuteronų maldos namų remontui.
Senojo pastato atnaujinimas – nevienareikšmis. Visų pirma, atnaujintoje bažnyčioje galėtų dažniau vykti pamaldos. Tačiau tokie pastatai dažnai tarnauja ne vien sakralinėms apeigoms.
„Evangelikų liuteronų bažnyčios, ypač Klaipėdos krašte, įveiklinamos labai plačiai. Klaipėdos rajone yra Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia. Gyvenvietė nedidelė, bet ten yra labai stipri evangelikų liuteronų bendruomenė ir nuolat rengiami koncertai, parodos. Netradiciniai sprendimai, išskirtinės erdvės žmones traukia. „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertai vyksta vasarą, bet liuteronų bažnyčią įdomiais, nestandartiniais, aukštesnio lygio renginiais galėčiau įveiklinti ir pavasarį, rudenį. Man pinigų nereikia – teliks jie bažnyčios atnaujinimui“, – kalbėjo E. Polita.
Koncertai Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje svarbūs ne tik kaip kultūros sklaida – tai suteiktų žinomumo ir traukos pačiam miesteliui.
Galiausiai tai būtų ir dėmesio bei pagarbos išraiška kadaise čia gausiai gyvenusiai liuteronų bendruomenei.
„Vištyčio sodybos tuštėja, gyventojų mažėja. Gal žmonių nebeliks, bet liks paminklas evangelikų liuteronų bendruomenei, kuri savo laiku čia buvo pakankamai didelė, liks vokiečių kapinės ant kalnelio prie ežero“, – kalbėjo entuziastas.
Vykdavo ir anksčiau
Vištyčio parapijoje šiuo metu yra 30 evangelikų liuteronų bendruomenės narių. Kaip ir katalikų bažnyčioje, vieni jų – aktyvūs, kiti į maldos namus užsuka retai.
Kaip pasakojo kunigas V. Klesevičius, dabar bažnyčioje pamaldos rengiamos kartą per mėnesį, bet prieš tai su žmonėmis dar susiskambinama telefonu, kad nereikėtų apsisukus grįžti atgal. Tikinčiųjų atvyksta ir iš Vilkaviškio, Kybartų.
„Kol bažnyčia buvo tvarkinga, prie jos rengdavome vaikų ir jaunimo stovyklas, kurias lankė ir parapijai nepriklausantys vaikai. Vėliau su žmona supratome, kad vieni tiek jaunimo prižiūrėti negalime, tad paprašėme prisijungti tėvų – taip veikla peraugo į šeimų stovyklas. Vištytyje buvo organizuota kelių dienų bendra stovykla su danų jaunimu, o jos užbaigimą vainikavo koncertas bažnyčioje – taigi, socialinių, kultūrinių renginių idėja bažnyčioje nėra nauja. Čia koncertavo ir iš Vokietijos atvykęs pučiamųjų orkestras“, – pasakojo V. Klesevičius.
Net ir prastos būklės Vištyčio liuteronų bažnyčioje buvo surengtos iškilmės. Tuo metu, kai dar nebuvo pakeistas stogas, į ją atvyko žmonės iš JAV atnaujinti santuokos įžadus, nes Vištytyje buvo krikštyti ir sutuokti jų seneliai.
„Nuostabu, kad išeiviai savo istoriją žino geriau nei vietiniai. Jie domisi savo kilme, žino, kur palaidoti protėviai. Iš tiesų mūsų bažnyčia ir buvo atstatyta dėka tų, kurie kadaise iš čia buvo priversti išvykti ir išsiblaškė po pasaulį“, – kalbėjo kunigas.
Iš Vokietijos į bažnyčią atkeliavęs ir pagrindinis inventorius: puikūs suolai, altorius, sakykla, fisharmonija.
V. Klesevičius sakė, kad pagal sudarytą sąmatą darbai ir medžiagos bažnyčios remontui šiuo metu kainuotų kiek per 35 tūkst. Eur. Suma Savivaldybei, Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo projektų finansavimo konkursui, pateiktoje paraiškoje išskirta į dvi dalis: bažnyčios vidui (grindims ir luboms) atnaujinti reikėtų 27 tūkst. Eur., o zakristijos patalpoms ir pagrindinio įėjimo aikštelei sutvarkyti – virš 8 tūkst. Eur.
Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia šiemet skaičiuoja 180-us metus. Senajam statiniui būtinai reikia remonto. Sutvarkius jo vidų čia galėtų vykti ne tik pamaldos, bet ir įvairūs renginiai. |
Vištytyje, viename seniausių mūsų miestelių, stovi ir vieni seniausių rajono maldos namų – evangelikų liuteronų bažnyčia. Pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.
Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 m., o 1844 m. iš akmenų buvo sumūryti maldos namai.
Bažnyčia išgyveno įvairius laikus: taikos ir karo metus, dienas, kai čia įvairiomis kalbomis skambėdavo pamaldos (pirmosios laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis), kolūkių laikus, kai buvo paversta sandėliu ir traktorių dirbtuvėmis.
1993 m. balandį Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu įregistruota Vištyčio evangelikų liuteronų bendruomenė, o 1994 m. liepą tuometinio viršaičio Bronislavo Politos potvarkiu jai perduotas bažnyčios pastatas. Po pasaulį pasklidę parapijos nariai ir jų artimieji ėmėsi rinkti aukas ir siųsti į Lietuvą, kad jų lankyta bažnyčia būtų prikelta naujam gyvenimui, ir jau 1998 m. rugpjūtį pašventinamas po sugriovimo atstatytas pastatas.
Tačiau laikas bėga, ir liuteronų bažnyčiai vėl reikia pagalbos.
Senasis pastatas rūpi ne tik liuteronų bendruomenės nariams. Graži mintis įveiklinti bažnyčią dar praėjusią vasarą kilo į gimtąjį Vištytį iš sostinės dažnai grįžtančiam saksofonistui Egidijui Politai, organizuojančiam puikius „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertus.
„Nenoriu, kad Vištytis nueitų užmarštin ir būtų Dievo pamirštas kraštas. Jis turi būti įdomus ir pritraukti žmones“, – apie tai, kodėl atokiame Lietuvos kampelyje organizuoja nemokamus renginius, kalbėjo E. Polita.
Vis dėlto muzikantams kildavo problema užklupus lietui, todėl imta dairytis nestandartinės, konceptualios ervdės, kurioje būtų galima koncertuoti blogu oru.
Iš pradžių ieškota kelių koncertus organizuoti Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje, bet katalikų maldos namuose jau kurį laiką kultūriniai renginiai ribojami, todėl iš vyskupo gautas neigiamas atsakymas.
Tad vieną dieną E. Polita įsisodino į mašiną savo vištytiškį uošvį ir kartu ėmė dairytis po apylinkes ieškodami tos netradicinės erdvės. Akys užkliuvo už liuteronų bažnyčios.
„Pirmą kartą toje bažnyčioje buvau dar vaikystėje, kolūkių laikais, kai ten buvo dirbtuvės. O maldos namų atstatymo iniciatorius buvo Edmundas Daneris, pats krikštytas šioje bažnyčioje. Jis daug bendravo su mano tėčiu, ne kartą pas mus buvo atvažiavęs. Ir bažnyčia buvo atstatyta! Tokią ją ir atsimenu – visą baltą, naują. Dabar jau viskas pasikeitę“, – kalbėjo vyras.
Beje, šią vasarą į Lietuvą rengiasi atvažiuoti E. Danerio anūkas Ralfas. Jis savo vaikams norėtų parodyti Vištyčio kraštą, bažnyčią, kurioje buvo krikštytas jo senelis.
Tad E. Polita susirado evangelikų liuteronų kunigą Vaidą Klesevičių, kuriam Vištyčio parapija priskirta nuo 2001 m., ir išdėstė savo idėją. Šis neprieštaravo, kad bažnyčioje vyktų renginiai, tačiau buvo akivaizdu, kad kol kas pastatas tam netinkamas: pavojų kelia vietomis išpuvusios lubos, sulūžusios grindys.
Bažnyčios stogas ne taip seniai, 2021 m., buvo perdengtas naujomis iš Vokietijos pargabentomis čerpėmis, tad dabar vanduo iš lauko į vidų nebepatenka. Tačiau būtina suremontuoti tai, ką laikas ir aplinkos poveikis jau spėjo sugadinti.
Nutarta ieškoti lėšų, teikti paraišką Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri skelbia kvietimus religinių bendruomenių rėmimo projektų finansavimui.
Idėja suremontuoti senuosius maldos namus pradžiugino ir veiklią Vištytyje esančios sodybos „Asterhouse“ savininkę Astą Rūškytę. Moteris kreipėsi į paveldosaugininkus, kad išsiaiškintų, ar remontuojant paveldo objektą nebus pateikta sunkiai įveikiamų reikalavimų. Tačiau bažnyčią apžiūrėję Kultūros paveldo departamento atstovai patikino, kad paveldo elementų likę tik pastato išorėje, o vidaus darbų galima imtis drąsiai – apribojimų nebus.
Bažnyčios sutvarkymo iniciatoriai nesitiki, kad iš Savivaldybės biudžeto bus skirta daug lėšų, tačiau gavus jų bent dalį vienais metais būtų sutvarkytos lubos, kitais – grindys, pastato prieigos.
Pats E. Polita planuoja daryti labdaringus renginius, už kuriuos surinktos lėšos taip pat būtų skirtos liuteronų maldos namų remontui.
Senojo pastato atnaujinimas – nevienareikšmis. Visų pirma, atnaujintoje bažnyčioje galėtų dažniau vykti pamaldos. Tačiau tokie pastatai dažnai tarnauja ne vien sakralinėms apeigoms.
„Evangelikų liuteronų bažnyčios, ypač Klaipėdos krašte, įveiklinamos labai plačiai. Klaipėdos rajone yra Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia. Gyvenvietė nedidelė, bet ten yra labai stipri evangelikų liuteronų bendruomenė ir nuolat rengiami koncertai, parodos. Netradiciniai sprendimai, išskirtinės erdvės žmones traukia. „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertai vyksta vasarą, bet liuteronų bažnyčią įdomiais, nestandartiniais, aukštesnio lygio renginiais galėčiau įveiklinti ir pavasarį, rudenį. Man pinigų nereikia – teliks jie bažnyčios atnaujinimui“, – kalbėjo E. Polita.
Koncertai Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje svarbūs ne tik kaip kultūros sklaida – tai suteiktų žinomumo ir traukos pačiam miesteliui.
Galiausiai tai būtų ir dėmesio bei pagarbos išraiška kadaise čia gausiai gyvenusiai liuteronų bendruomenei.
„Vištyčio sodybos tuštėja, gyventojų mažėja. Gal žmonių nebeliks, bet liks paminklas evangelikų liuteronų bendruomenei, kuri savo laiku čia buvo pakankamai didelė, liks vokiečių kapinės ant kalnelio prie ežero“, – kalbėjo entuziastas.
Vištyčio parapijoje šiuo metu yra 30 evangelikų liuteronų bendruomenės narių. Kaip ir katalikų bažnyčioje, vieni jų – aktyvūs, kiti į maldos namus užsuka retai.
Kaip pasakojo kunigas V. Klesevičius, dabar bažnyčioje pamaldos rengiamos kartą per mėnesį, bet prieš tai su žmonėmis dar susiskambinama telefonu, kad nereikėtų apsisukus grįžti atgal. Tikinčiųjų atvyksta ir iš Vilkaviškio, Kybartų.
„Kol bažnyčia buvo tvarkinga, prie jos rengdavome vaikų ir jaunimo stovyklas, kurias lankė ir parapijai nepriklausantys vaikai. Vėliau su žmona supratome, kad vieni tiek jaunimo prižiūrėti negalime, tad paprašėme prisijungti tėvų – taip veikla peraugo į šeimų stovyklas. Vištytyje buvo organizuota kelių dienų bendra stovykla su danų jaunimu, o jos užbaigimą vainikavo koncertas bažnyčioje – taigi, socialinių, kultūrinių renginių idėja bažnyčioje nėra nauja. Čia koncertavo ir iš Vokietijos atvykęs pučiamųjų orkestras“, – pasakojo V. Klesevičius.
Net ir prastos būklės Vištyčio liuteronų bažnyčioje buvo surengtos iškilmės. Tuo metu, kai dar nebuvo pakeistas stogas, į ją atvyko žmonės iš JAV atnaujinti santuokos įžadus, nes Vištytyje buvo krikštyti ir sutuokti jų seneliai.
„Nuostabu, kad išeiviai savo istoriją žino geriau nei vietiniai. Jie domisi savo kilme, žino, kur palaidoti protėviai. Iš tiesų mūsų bažnyčia ir buvo atstatyta dėka tų, kurie kadaise iš čia buvo priversti išvykti ir išsiblaškė po pasaulį“, – kalbėjo kunigas.
Iš Vokietijos į bažnyčią atkeliavęs ir pagrindinis inventorius: puikūs suolai, altorius, sakykla, fisharmonija.
V. Klesevičius sakė, kad pagal sudarytą sąmatą darbai ir medžiagos bažnyčios remontui šiuo metu kainuotų kiek per 35 tūkst. Eur. Suma Savivaldybei, Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo projektų finansavimo konkursui, pateiktoje paraiškoje išskirta į dvi dalis: bažnyčios vidui (grindims ir luboms) atnaujinti reikėtų 27 tūkst. Eur., o zakristijos patalpoms ir pagrindinio įėjimo aikštelei sutvarkyti – virš 8 tūkst. Eur.
Galerija: maldos namai
Publikuota: 2024-04-15 16:35:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|