|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Iniciatyvos
„4 milijonų Lietuvos“ iniciatoriai ir palaikytojai (iš kairės): Algirdas Kaušpėdas, Jurga Šeduikytė, Viktoras Diawara, Marija Šaraitė, Raminta Lilaitė-Sbalbi, Vaidas Stackevičius.
Anot „4 milijonų Lietuvos“ iniciatorių, nors specialiai tam sukurta reklaminė kampanija susidūrė su VRK ribojimais ir biurokratinėmis kliūtimis, neketinama nuleisti rankų. „Nepaisant to, kad pirminiai mūsų pilietinės kampanijos planai buvo sustabdyti, mes kreipiamės į visus, galinčius pasidalinti mūsų žinute apie referendumo svarbą. Šiai žiniai skleisti atradome kitą kelią – neabejingus ir visiems puikiai žinomus visuomenės veikėjus ir muzikantus, galinčius padėti mums savanoriškai. Esame nustebinti tokiu jų įsitraukimu, palaikymu, kuomet Marijono kvietimu dalyvauti referendume pasidalino dešimtys įtakingiausių socialinių tinklų nuomonės formuotojų, bet ties tuo sustoti neketiname. Norime pažadinti kiekvieną rinkėją, kaip kadaise tai padaryti pavyko Roko Maršui Lietuvoje, kovojant už Lietuvos laisvę“, – sako Marija Šaraitė, „4 milijonų Lietuva“ iniciatorė. Pasak jos, prie iniciatyvos prisijungė ne tik Lietuvos socialinių tinklų nuomonės formuotojai, bet ir muzikos grupės, sutikusios savo muzika paskatinti tautiečius dalyvauti sekmadienį vyksiančiame referendume. Taip gimė idėja rinkėjams padovanoti nemokamą koncertą – „Laisvė išsaugotai pilietybei“ Vilniaus Rotušės aikštėje. Pasak „4 milijonų Lietuvos“ iniciatyvą palaikančios legendinės grupės „Antis” lyderio Algirdo Kaušpėdo, tam, kad Lietuva išliktų, jai reikia lietuvių. „Aš manau, kad mūsų iš tiesų yra net ne keturi, o penki milijonai“, – sako A. Kaušpėdas. „Reikia taip padaryti, kad pilietybė nebūtų naikinama tiems, kurie gimė Lietuvoje, bet priėmė kitos šalies pilietybę. Vien tokiu būdu galime „laimėti“ virš milijono lietuvių, kurie išvažiavo iš Lietuvos įvairiais laikotarpiais. Lietuviai, kurie gyvena užsienyje, neturėtų jausti šios dilemos: arba Lietuvos pilietybė, arba kitos šalies. Kai jiems yra pateikiamas šis pasirinkimas, Lietuvos pilietybė labai dažnai yra prarandama – gyvenant užsienyje, žmogų tai daryti priverčia tam tikri ekonominiai ir teisiniai dalykai: tu turi integruotis į tą kraštą, kur gyveni. Aš ką tik buvau Airijoje, kur gyvena apie 60 tūkst. lietuvių – tai visas Alytaus miestas. Didžiausias emigracijos pliūpsnis buvo, kai Lietuva tapo ES šalimi – 2004 metais. 13–14 metų yra tas kritinis laikas, kai žmonės apsisprendžia, ar jie griš atgal. Daug žmonių Airijoje yra jau praradę Lietuvos pilietybę“. Jurga Šeduikytė, Lietuvos dainininkė, muzikos kūrėja ir aktorė, kuri taip pat palaiko „4 milijonų Lietuva“ iniciatyvą, sako, jog žmonės, kurie Lietuvoje nebegyvena 5 ar 10 metų, tikriausiai turėtų jaustis laimingesni nei Lietuvoje likusieji. Tačiau dažniausiai taip nebūna. „Prisimindama visus muzikinius turus, kurie vyko per dvidešimt metų mano karjeros už Lietuvos ribų, prisimenu tą nustebimą, kai susitikdavau su žmonėmis, kurie Lietuvoje jau nebegyvena – visada nustebindavo jų meilė Lietuvai. Jie jaučiasi vieniši. Įleisti šaknų kitoje šalyje daug kuriems nepavyko, nes kūnu jie yra kitoje šalyje, o širdimi – Lietuvoje. Man asmeniškai reikia, kad jie grįžtų. Galvoju apie mūsų senstančią visuomenę, kurioje mūsų mažėja ir mąstau – jei taip ir toliau, tai kada Lietuva išnyks? Kuriais metais?“, – teigia J. Šeduikytė. Dainininko ir prodiuserio, grupės „Skamp“ nario Viktoro Diawaros teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje negalima turėti dvigubos pilietybės. „Yra labai daug tautiečių, kurie negyvena Lietuvoje ir jie turi priimti sprendimą, ar tapti tos šalies piliečiais, kur, pavyzdžiui, juos išvežė tėvai. Pažiūrėkime kitur – labai daug amerikiečių taip pat yra ir Airijos piliečiai. Airišką pasą turi daugybė žmonių, kurie toje šalyje negyvena. Jie jaučiasi airiais, švenčia savo šventes visame pasaulyje, kaip Šv. Patriko, ir dėl to žmonės turi tą ryšį su savo šalimi, vis dar jaučiasi airiais. Pilietybės turėjimas tikrai susitiprintų tą ryšį ir lietuviams su Lietuva – juk tas ryšis dingsta per kartas. Lietuvos pilietybė – tai yra būdas palaikyti ryšį su savo piliečiais, o mes tiesiog atsisakome jų“, – sako V. Diawara. Koncerto pradžia numatoma 18 val., šį sekmadienį, Vilniaus Rotušės aikštėje. Muzikinių grupių pasirodymai truks 3 valandas, o leidimas jam buvo gautas tik vakar. Publikuota: 2024-05-09 16:38:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|