„Santaka“ / Ar mūsų vaikai dar moka žaisti: į žaidimų svarbą ankstyvajame ugdyme ragina pažvelgti plačiau / Tavo vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje parduoda bulves ir alijošių. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:53:18

Moteris ieško darbo. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:01

Parduoda gyvas žąsis (30 Eur už vnt.) ir antis (15 Eur už vnt.). Tel. 0 611 00 181.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:49

Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-21 14:56:19



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tavo vaikas

Dalinkitės:  



Ar mūsų vaikai dar moka žaisti: į žaidimų svarbą ankstyvajame ugdyme ragina pažvelgti plačiau


Paradoksalu, tačiau mūsų vaikai nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Namuose vieną po kito įveikdami kompiuterinių žaidimų lygius vaikai įdarbina tik labai mažą dalį savo mąstymo, kūrybiškumo gebėjimų, netobulina specialių įgūdžių, sako docentė dr. Milda Brėdikytė, su kolegomis kurianti naratyvinių žaidimų metodiką, kuri padeda žaidžiant išlaisvinti kūrybiškumą, smalsumą, įtraukia į įvairių kasdienių problemų sprendimą.

Į vaikų žaidimus ji ragina pažiūrėti kitaip: nenustatyti aiškių taisyklių skatinant daugiau mąstyti, prisitaikyti, išmokti kovoti su stresu.

Į naratyvinius žaidimus įtrauktiems vaikams formuojasi kasdienio gyvenimo įgūdžiai, didėja fizinis aktyvumas, emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savigarba, lavinami santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais, skatinamas geresnis supančios aplinkos pažinimas.

Mokslininkės metodologija pastaruoju metu vis plačiau taikoma Vilniaus darželiuose.

„Žaidimai yra nepakeičiama vaikų raidos ir ugdymo priemonė. Jie ypač svarbūs ankstyvame amžiuje. Mokslininkai pabrėžia, kad žaidžia visi gyvi organizmai, visos gyvos būtybės. Gebėjimas žaisti yra labai svarbus mūsų smegenims, jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, išgyventi stresą, padeda formuotis sudėtingoms mąstymo struktūroms. Žaidimas vaikui yra viena pirmųjų veiklų, kurias jis pats organizuoja ir valdo. Vaikai, norėdami pasiekti tikslus, kurie yra žaidimuose, turi pasitelkti mąstymą, pademonstruoti visus savo aukščiausius pasiekimus visose srityse“, – sako M. Brėdikytė.



Vaikai nebemoka žaisti

Pasak jos, naratyvinių žaidimų idėja atsirado dėl vis aiškiau pastebimo vaikų nemokėjimo žaisti.

„Net ir mokslininkai įsivaizdavo, kad vaikų gebėjimas žaisti yra natūralus, tačiau šiandien matome, kad vaikai nebemoka žaisti. Tyrimai rodo, kad vaikai žaidžia vis prasčiau ir patys nebemoka savo žaidimų susikurti. Ypač tai pastebima kalbant apie vaizduote paremtus žaidimus. Tokia padėtis lemia ir prastesnius socialinius įgūdžius“, – kalba M. Brėdikytė.

Anot jos, mokytojai pastebi, kad vaikai į pradines klases ateina neturėdami vaizduotės. Anksčiau vaikai ilgas valandas praleisdavo lauke, žaisti jų tuomet niekas nemokė, suaugusieji žaidimuose nedalyvavo, tad žaisti buvo mokomasi iš bendraamžių.

„Šiandien mokytojai turi mokyti vaikus žaisti menamus vaizduote paremtus žaidimus. Jei vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš viso dažnai praranda galimybes įgyti būtinų socialinių įgūdžių“, – sako M. Brėdikytė.

Taisykles gali susikurti patys

Pasak pašnekovės, Lietuvoje yra susiformavusios didaktinių žaidimų tradicijos. Ieškome tokių žaidimų, kuriuose savaime užprogramuotas tikslas vaikus išmokyti konkrečių dalykų, o žaidimų baigtis yra numatyta ir aiški.



„Mums atrodo, kad tokie žaidimai yra didžiausia vertybė, tokių žaidimų ieškome parduotuvėse. Mums atrodo, kad vaikai visada turi mokytis, o žaislai turi būti tam pritaikyti. Deja, kai žaislai arba žaidimų objektai yra su numatytais galutiniais tikslais, jie visada lavina siauresnį mąstymą, nėra tokie universalūs, neugdo kūrybiškumo. Geriausi žaislai mažiems vaikams yra tie, kurie skatina mąstyti atvirai. Vaikai patys turėtų sugalvoti, ką su žaislais galima veikti. Vaikai žaidimais turi patys susidomėti, juos atrasti“, – sako švietimo ekspertė.

Anot jos, žaisdami naratyvinius žaidimus vaikai dažnai nori patirti tokias patirtis, kurias mato kasdieniame gyvenime, įsikūnyti į savo tėvus, tad itin naudingi yra vaidmenų žaidimai.

„Vaikai žaidžia gydytojų kabinetus, nes vizitai pas gydytojus jiems palieka labai daug įspūdžių, jie bando namuose gydyti kitus, žaislus. Vaikus domina stiprios emocinės patirtys. Jiems įdomios ir su pažįstamomis knygomis, filmais, personažais susijusios patirtys. Visa tai, ką vaikas veikia, pamažu tampa jo mąstymo būdu“, – priduria pašnekovė.

Žaidimai gali būti susiję ir su rizika



Lietuvoje tabu vis dar laikomi žaidimai, kurie vaikams leidžia spręsti problemas, kurių realiame gyvenime tėvai jiems spręsti neleistų. Daugelis mažųjų šiandien auga savotiškomis šiltnamio sąlygomis, jiems nereikia niekuo rūpinis, suaugusieji iš jų gyvenimo yra eliminavę bet kokią riziką.

„Be abejo, mums atrodo, kad vaiko saugumas yra pats svarbiausias dalykas, tačiau nereikia pamiršti ir sugebėjimo prisitaikyti prie sudėtingesnių situacijų. Jei vaiką visą laiką apsaugome, jis neišmoksta pats saugotis. Taip vadinami rizikos žaidimai tiek tarp mokslininkų, tiek tarp edukologų šiandien yra viena labiausiai aptarinėjamų temų. Rizikos žaidimai yra susiję su dideliu greičiu, aukščiu, pavojingais įrankiais, sunkumais, šiurkštumu, pasiklydimais ir daugeliu kitų dalykų, nuo kurių tėvai vaikus saugo. Mūsų kultūrai šie žaidimai nėra labai būdingi, nelabai priimtini. Suaugusieji dažna mano, kad tai tėra blogas elgesys. Tačiau žaisdami tokius žaidimus vaikai susigyvena su iššūkiais, mokosi juos įveikti, įgyja gyvenimiškos patirties“, – dėsto mokslininkė.

Vis dėlto, kaip pabrėžia ekspertė, pagrindinė žaidimo taisyklė – visiems turi būti smagu. Net ir paprasčiausios vaikų imtynės padeda jiems suvokti ribas, kur yra žaidimas, o kur jau – ne.

„Mums to trūksta. Tai svarbu kūno prisitaikymui, emocijų reguliavimui. Labai svarbu, kad tai padeda reguliuoti stresą, nes vaikai nėra pratę prie pavojų ir rizikos. Šiame procese labai svarbūs ir tėvai, kurie turi žaisti su vaikais, dūkti, eiti imtynių, domėtis tuo, kuo domisi vaikai. Reikia padėti vaikams išmokti būti saugiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – dėsto pašnekovė.

Anot jos, vaizduotės pagrindu kuriami žaidimai sukuria pagrindą visai naujų mąstymo formų atsiradimui – žaidimas yra pagrindas, konsoliduojantis svarbiausias žmogiškąsias savybes: vaizduotę, sąmonin­gą gebėjimą savo patirtims suteikti pasakojimo formą ir savo atminties vaizdinius sumaniai supinti į vis naujus siužetus.

„Šiuo požiūriu menamas žaidimas ikimokykliniame amžiuje yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių veiklų, skatinančių sąmonės raidą. Tačiau su sąlyga, kad pats vaikas savarankiškai ar drauge su kitais žaidėjais kuria žaidimą“, – priduria M. Brėdikytė.



Publikuota: 2024-05-13 15:40:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai
* Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius
* Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kokios priemonės Jus motyvuoja darbe?
Piniginės išmokos.
Karjeros galimybės.
Gera atmosfera kolektyve.
Laisvadieniai.
Nemotyvuoja niekas.



Kalbos patarimai

Apie veiksmą ir rezultatą
Šnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai