Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-05-13 16:44

---

Aktyviai rinkimuose sekmadienį dalyvavo Pilviškių krašto žmonės.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.

Sekmadienį vykę šalies Prezidento rinkimai išskirtiniai buvo tuo, kad balsuoti atėjo daugiausia žmonių nuo 1997 metų. Tačiau ir aktyvus rinkėjų dalyvavimas neišsprendė kartu vykusiame referendume kelto klausimo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

Bus antras Prezidento rinkimų turas

Kas valdys valstybę ateinančius penkerius metus, paaiškės tik gegužės 26 dieną, kai po poros savaičių bus organizuojamas pakartotinis balsavimas. Mat sekmadienį vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas iš aštuonių kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus – daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Didžiausio žmonių palaikymo sulaukė Gitanas Nausėda – preliminariais duomenimis, už jo kandidatūrą balsavo 44,10 proc. rinkėjų, Ingrida Šimonytė su 19,86 proc. balsų liko antra. Visgi Vilniaus gyventojai labiau palaikė I. Šimonytę ir jai atidavė 35,28 proc. balsų, o G. Nausėdai – 32,19 proc. Daugiau balsų už G. Nausėdą I. Šimonytė surinko ir vienoje iš trijų Neringos savivaldybės rinkimų apylinkių.

Vienu iš galimų antrojo turo dalyvių laikytas Ignas Vėgėlė gavo 12,37 proc. rinkėjų balsų ir liko trečias.

Balsų skaičiavimo pradžioje tarp pirmaujančiųjų dominavęs Remigijus Žemaitaitis surinko 9,25 proc., Eduardas Vaitkus – 7,33 proc., Dainius Žalimas – 3,55 proc., Andrius Mazuronis – 1,38 proc. ir Giedrimas Jeglinskas – 1,36 proc. rinkėjų balsų.

Tiesa, dviejose rinkimų apygardose rinkimus laimėjo radikaliais pasisakymais išgarsėjęs Eduardas Vaitkus: Visagino savivaldybėje jį palaikė 37,80 proc. rinkėjų, kai G. Nausėdą – 28,14 proc., o Šalčininkų rajono savivaldybėje – net 39,91 proc. (G. Nausėdą – 23,73 proc.).


Ietis surems Prezidentas ir Ministrė Pirmininkė

Taigi scenarijus kartojasi: kaip ir 2019 metais, dėl Prezidento posto toliau rungsis dabartiniai šalies vadovai – kadenciją baigiantis G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė.

Rinkimų naktį kalbėjęs G. Nausėda neslėpė, jog tikėjęsis kiek didesnio rinkėjų palaikymo, o rinkimus laimėjęs pirmajame ture sakė Prezidento poste būtų jautęsis daug tvirčiau, tačiau ir toliau teigė rinkimų varžytuvėse dalyvaus aktyviai ir užtikrintai „eis iki galo“.

I. Šimonytė pasidžiaugė, kad pavyko išlaikyti žmonių pasitikėjimą ir per penkerius metus jo neišbarstyti, o kitų partijų palaikymas tolesniame rinkimų etape, jos nuomone, galbūt ne tiek bus ir svarbus, nes, premjerės įsitikinimu, žmonės ją palaiko dėl tvirtos pozicijos ir nuveiktų darbų.


Vilkaviškio rajono gyventojai balsavo kitaip

Vilkaviškio rajono savivaldybės rinkėjai balsavo ne visai taip, kaip visa Lietuva. Tiesa ta, kad dauguma gyventojų Prezidentu dar vieną kadenciją taip pat norėtų matyti dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą. Iš 16 173 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų už jį pasisakė daugiau kaip pusė – 8 652 žmonės (53,5 proc.). Tačiau dėl likusių kandidatų vilkaviškiečiai buvo kitokios nuomonės.

Jeigu būtų mūsų rajono gyventojų valia, antrajame Prezidento rinkimų ture su G. Nausėda varžytųsi ne I. Šimonytė, gavusi 10,29 proc. balsų (ją palaikė 1 665 rinkėjai) ir likusi ketvirtoje vietoje, o R. Žemaitaitis, už kurį balsavo 2 322 piliečiai arba 14,36 proc. rinkėjų.

Trečias Vilkaviškio rajono savivaldybėje liko I. Vėgėlė, surinkęs 1 910 balsų (11,81 proc.), kiti kandidatai išsirikiavo jau žinoma tvarka. Už E. Vaitkų balsavo 692 gyventojai (4,28 proc.), už D. Žalimą – 396 (2,45 proc.), už A. Mazuronį – 230 (1,42 proc.) ir už G. Jeglinską – 171 (1,06 proc.).

I. Šimonytė mūsų rajone labiau populiari buvo tarp miesto gyventojų, o kaimiškosiose rinkimų apylinkėse po G. Nausėdos dominavo R. Žemaitaičio pavardė.


Referendumui pritrūko balsų

Sekmadienį kartu su šalies Prezidento rinkimais vykęs referendumas išsiskyrė rinkėjų aktyvumu – dalyvavo 1 413 288 Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai daugiausia nuo 1997 m. Prezidento rinkimuose balsavusių žmonių. Tačiau tai nepadėjo išspręsti jau antrą kartą referendume kelto valstybei svarbaus klausimo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

Nors referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir laikytinas įvykusiu – dalyvavo 59 proc. (daugiau kaip pusė) rinkėjų, tačiau jo rezultatas daugelį nuvylė.

Kad Konstitucijos 12 straipsnio pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 385 234 piliečiai, todėl reikėjo surinkti 1 192 617 pritariančių rinkėjų balsų.

Pokyčiams dėl pilietybės pritarė 1 011 014 arba 73,13 proc. balsavusiųjų. Deja, to nepakako.


Vilkaviškiečiai palaikė labiau

Mūsų rajono savivaldybėje iš 16 116 referendume dalyvavusių piliečių dvigubai pilietybei pritarė 11 810 arba 75,23 proc. žmonių (kiek daugiau nei šalies vidurkis), tačiau net 3 888 balsavusieji (24,77 proc.) Konstitucijos minėto straipsnio pakeitimui nepritarė.

Kaip teigė kalbinti rinkimų apylinkių komisijų nariai, daugelį žmonių suklaidino paini pataisos formuluotė.

Kaip vieną iš priežasčių tai įvardijo ir politologai, pabrėžę, kad daugeliui į rinkimų apylinkes atėjusių žmonių iš tiesų buvo neaišku, už ką balsuoti. Politologai taip pat pripažino, kad buvo per menka referendumo informacijos sklaida, kad gana pasyviai referendume dalyvavo užsienyje gyvenantys lietuviai, nors būtent jiems pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualus.

Priminsime, kad emigravusieji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumo būdu pakeitus Konstituciją galima atverti kelią išsaugoti Lietuvos pilietybę žmonėms, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Pirmą kartą referendumas pilietybės klausimu buvo organizuotas 2019 metais, tačiau ir tada jis nepavyko. Tuomet reikėjo surinkti 1,24 mln. piliečių balsų, o tebuvo sulaukta 956 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų pritarimo.

Manoma, kad ateityje išspręsti šį svarbų klausimą gal ir bus galima, bet greičiausiai tik pasikeitus gyventojų kartoms.

Galerija: Prezidentas_2024

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---