|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-05-23 16:55
|
|
|
Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo sąjūdžio grupės narys Vitas Abraitis Jono Basanavičiaus gimtinės vedėjai Rūtai Vasiliauskienei įteikė laikmeną, kurioje užfiksuota, kaip drobiečiai atkasinėja senosios sodybos pamatus.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Savaitgalį Jono Basanavičiaus gimtinėje buvo minimas 35-asis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno gimtadienis. Iki vėlumos vyko šventinis koncertas bei įdomios veiklos. Apmaudu, tačiau respublikinio masto renginys nesulaukė jokio vietinės valdžios ar jos atstovų dėmesio.
Trisdešimt penktasis pavasaris
Šventę šeštadienį susirinkusieji prie simbolinių ąžuolyno vartų pradėjo „Tautiška giesme“. O kad ji garsiau skambėtų, pasitelkti Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ ir solistas Jonas Chockevičius.
Kaip sakė orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis, jubiliejui buvo parinktas ypatingas repertuaras – kybartiečiai grojo tik lietuviškus kūrinius. O dainos „Mažam kambarėly“ ir „Žemėj Lietuvos“, kurias kartu su J. Chockevičiumi traukė ir susirinkę svečiai, nuaidėjo per visą ąžuolyną.
Renginio vedėjas Domantas Bugailiškis visus sugrąžino į 1989 metus. Būtent tų metų pavasarį inžinieriaus Vitaliaus Stepulio, pedagogo Algimanto Kepežėno, ekonomisto Vygando Čapliko, geografo Rimanto Krupicko, parkotyrininko Kęstučio Labanausko, žemėtvarkininko Romualdo Survilos ir Bartninkų kolūkio pirmininko Vlado Markausko iniciatyva Ožkabaliuose buvo pradėtas sodinti ąžuolynas.
Vieta jam parinkta tuomet visiškai apleistoje žemėje – tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje. Per kelis balandžio savaitgalius buvo pasodinta tūkstančiai ąžuolų. Pagelbėti aktyvistams į talkas tuomet rinkosi tūkstančiai sodintojų iš įvairių Lietuvos kampelių. Šiandien 40 ha plote ošia beveik septyni tūkstančiai galiūnų. Keturiolikoje giraičių žaliuojantys ąžuolai mena mūsų valstybės įvykius ir nusipelniusius asmenis.
Į jubiliejų atvažiavo svarbių svečių: Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo sąjūdžio grupės narys Vitas Abraitis, iniciatyvinės grupės narys, žemėtvarkininkas R. Survila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jie pasidalijo šiltais prisiminimais, netgi kuriozinėmis situacijomis, kurių būta ne tik per ąžuolyno sodinimą, bet ir atstatant gimtąją J. Basanavičiaus sodybą.
Kai kurie svečiai į Ožkabalius atvyko su istoriškai vertingomis dovanomis. V. Abraitis muziejaus vedėjai Rūtai Vasiliauskienei perdavė į laikmeną įrašytą mėgėjišką filmą, kuriame užfiksuota, kaip drobiečiams sekėsi atkasinėti sodybos pamatus.
Diskutavo apie ateitį
Įdienojus Basanavičynės kluone buvo surengta diskusija „Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateitis ir ąžuolų apsauga Lietuvoje“, aptartos ąžuolyno problemos bei perspektyvos. Įžvalgomis pasidalino ir apie bendradarbiavimo galimybes kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Lina Straigytė. Viešnia pabrėžė, kad būtų pravartu visą informaciją apie ąžuolyną ir jame augančias giraites suskaitmeninti, įrengti audiogidus.
Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Alvydas Mitūzas akcentavo, kad dabar svarbiausia medelyną apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, nes iki brandžių medžių jauniems augalams dar reikia ne vienų metų. Tuo labiau, kad renginyje dalyvavęs Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis pasakė liūdną žinią: pasaulyje tarp ąžuolų plinta ūmi džiūtis. Ši bėda dar nepasiekė Ožkabalių, tačiau užkratą medžiai galimai jau turi, todėl liga gali bet kada pasireikšti.
Kalbėdamas apie ąžuolyno formavimą specialistas akcentavo, kad jaunas giraites dar galima pradėti formuoti, bet senesniame medelyne išsilaikys tik stipriausi, aukščiausi ir daugiau šakoti medžiai.
S. A. Davenis taip pat papasakojo apie Basanavičynės kaštono sėkmę 2023 m. Lietuvos metų medžio rinkimuose ir atstovavimą Lietuvai Europos metų medžio konkurse.
Ne kaltinti, o padėti
Diskusijoje netrūko ir aštrių pasisakymų, netgi priekaištų dėl neva netinkamos ąžuolyno priežiūros. Akivaizdu, kad ąžuolai susodinti per tankiai, bet dėl to kaltinti muziejininkus būtų nesąžininga – juk dabar jie negali atsakyti už tai, kas vyko prieš daugiau nei tris dešimtmečius.
„Vienoje literatūroje parašyta vienaip, kitoje – kitaip, o kaip iš tiesų reikia elgti su medžiais, mes nežinome, juk nesame specialistai. Mes – muziejininkai, bet ne miškininkai. Kas gali pasakyti, kaip taisyklingai formuoti lajas? Ar apskritai reikia ąžuolus genėti? Jūs visi išvažiuosite, o mes čia liksime su savo problemomis... Šis objektas turėtų mus vienyti, bet ne skaldyti. Visi norime, kad ąžuolynas būtų gražus, lankomas, ir tam mes tikrai dedame visas galimas pastangas“, – su nuoskauda balse kalbėjo muziejaus vadovė R. Vasiliauskienė, atsakydama į signatarės B. Valionytės kritiką.
Jau beveik du dešimtmečius ąžuolyno priežiūra yra patikėta Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Jono Basanavičiaus gimtinės – muziejininkams. Pagal galimybes darbuotojai rūpinasi, kad medelynas augtų sveikas. Tačiau vien žolę nupjauti 40 ha plote reikia ne vienos dienos, o kur dar kiti darbai, kuriuos padaryti, pasak R. Vasiliauskienės, turi du įstaigos darbininkai.
Visgi diskusija buvo baigta linksmesne gaida. Signatarė B. Valionytė sakė norinti padėti muziejininkams. Ji tikisi, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija laimės konkursą ir Ožkabaliuose bus galima atlikti rimtą mokslinį darbą įdarbinant specialistą, kuris nuo muziejaus darbuotojų pečių nuimtų didelę dalį naštos.
Kvietė aktyviau lankytis
Šventinė programa Basanavičynėje vyko iki vėlaus vakaro. Susirinkusieji klausėsi atlikėjos Jausmės koncerto, žiūrėjo dokumentinį filmą „Ožkabalių ąžuolynas“ bei kalbėjosi su jo kūrėjais, dalyvavo stalo žaidimuose, naujose muziejininkų parengtose edukacijose, skanavo gilių kavą. Su naminėmis bitėmis ir bitininkystės amatu plačiau susipažinti kvietė naujoji lauko paroda „Iš avilio“ bei edukacija „Linkėjimai iš avilio“. Finalinį muziejų nakties koncertą baigė grupė „Dram Bam Burtai“, supynusi folklorą ir elektroninę muziką.
R. Vasiliauskienė kvietė visus dažniau lankyti ąžuolyną, susipažinti su jo kūrimosi istorija naujai paruoštose muziejaus vidaus ekspozicijose ir per edukacijas. Pasak vedėjos, žaliuojančia krašto puošmena – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu – per metus galėtų pasigėrėti ne šešiolika tūkstančių lankytojų, kaip yra dabar, bet dešimt kartų daugiau. Juolab kad muziejaus darbuotojai įdeda daug pastangų ir širdies kurdami jaukią, autentišką šios vietos atmosferą ir tradicijas.
Savaitgalį Jono Basanavičiaus gimtinėje buvo minimas 35-asis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno gimtadienis. Iki vėlumos vyko šventinis koncertas bei įdomios veiklos. Apmaudu, tačiau respublikinio masto renginys nesulaukė jokio vietinės valdžios ar jos atstovų dėmesio. |
Šventę šeštadienį susirinkusieji prie simbolinių ąžuolyno vartų pradėjo „Tautiška giesme“. O kad ji garsiau skambėtų, pasitelkti Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ ir solistas Jonas Chockevičius.
Kaip sakė orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis, jubiliejui buvo parinktas ypatingas repertuaras – kybartiečiai grojo tik lietuviškus kūrinius. O dainos „Mažam kambarėly“ ir „Žemėj Lietuvos“, kurias kartu su J. Chockevičiumi traukė ir susirinkę svečiai, nuaidėjo per visą ąžuolyną.
Renginio vedėjas Domantas Bugailiškis visus sugrąžino į 1989 metus. Būtent tų metų pavasarį inžinieriaus Vitaliaus Stepulio, pedagogo Algimanto Kepežėno, ekonomisto Vygando Čapliko, geografo Rimanto Krupicko, parkotyrininko Kęstučio Labanausko, žemėtvarkininko Romualdo Survilos ir Bartninkų kolūkio pirmininko Vlado Markausko iniciatyva Ožkabaliuose buvo pradėtas sodinti ąžuolynas.
Vieta jam parinkta tuomet visiškai apleistoje žemėje – tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje. Per kelis balandžio savaitgalius buvo pasodinta tūkstančiai ąžuolų. Pagelbėti aktyvistams į talkas tuomet rinkosi tūkstančiai sodintojų iš įvairių Lietuvos kampelių. Šiandien 40 ha plote ošia beveik septyni tūkstančiai galiūnų. Keturiolikoje giraičių žaliuojantys ąžuolai mena mūsų valstybės įvykius ir nusipelniusius asmenis.
Į jubiliejų atvažiavo svarbių svečių: Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo sąjūdžio grupės narys Vitas Abraitis, iniciatyvinės grupės narys, žemėtvarkininkas R. Survila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jie pasidalijo šiltais prisiminimais, netgi kuriozinėmis situacijomis, kurių būta ne tik per ąžuolyno sodinimą, bet ir atstatant gimtąją J. Basanavičiaus sodybą.
Kai kurie svečiai į Ožkabalius atvyko su istoriškai vertingomis dovanomis. V. Abraitis muziejaus vedėjai Rūtai Vasiliauskienei perdavė į laikmeną įrašytą mėgėjišką filmą, kuriame užfiksuota, kaip drobiečiams sekėsi atkasinėti sodybos pamatus.
Įdienojus Basanavičynės kluone buvo surengta diskusija „Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateitis ir ąžuolų apsauga Lietuvoje“, aptartos ąžuolyno problemos bei perspektyvos. Įžvalgomis pasidalino ir apie bendradarbiavimo galimybes kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Lina Straigytė. Viešnia pabrėžė, kad būtų pravartu visą informaciją apie ąžuolyną ir jame augančias giraites suskaitmeninti, įrengti audiogidus.
Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Alvydas Mitūzas akcentavo, kad dabar svarbiausia medelyną apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, nes iki brandžių medžių jauniems augalams dar reikia ne vienų metų. Tuo labiau, kad renginyje dalyvavęs Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis pasakė liūdną žinią: pasaulyje tarp ąžuolų plinta ūmi džiūtis. Ši bėda dar nepasiekė Ožkabalių, tačiau užkratą medžiai galimai jau turi, todėl liga gali bet kada pasireikšti.
Kalbėdamas apie ąžuolyno formavimą specialistas akcentavo, kad jaunas giraites dar galima pradėti formuoti, bet senesniame medelyne išsilaikys tik stipriausi, aukščiausi ir daugiau šakoti medžiai.
S. A. Davenis taip pat papasakojo apie Basanavičynės kaštono sėkmę 2023 m. Lietuvos metų medžio rinkimuose ir atstovavimą Lietuvai Europos metų medžio konkurse.
Diskusijoje netrūko ir aštrių pasisakymų, netgi priekaištų dėl neva netinkamos ąžuolyno priežiūros. Akivaizdu, kad ąžuolai susodinti per tankiai, bet dėl to kaltinti muziejininkus būtų nesąžininga – juk dabar jie negali atsakyti už tai, kas vyko prieš daugiau nei tris dešimtmečius.
„Vienoje literatūroje parašyta vienaip, kitoje – kitaip, o kaip iš tiesų reikia elgti su medžiais, mes nežinome, juk nesame specialistai. Mes – muziejininkai, bet ne miškininkai. Kas gali pasakyti, kaip taisyklingai formuoti lajas? Ar apskritai reikia ąžuolus genėti? Jūs visi išvažiuosite, o mes čia liksime su savo problemomis... Šis objektas turėtų mus vienyti, bet ne skaldyti. Visi norime, kad ąžuolynas būtų gražus, lankomas, ir tam mes tikrai dedame visas galimas pastangas“, – su nuoskauda balse kalbėjo muziejaus vadovė R. Vasiliauskienė, atsakydama į signatarės B. Valionytės kritiką.
Jau beveik du dešimtmečius ąžuolyno priežiūra yra patikėta Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Jono Basanavičiaus gimtinės – muziejininkams. Pagal galimybes darbuotojai rūpinasi, kad medelynas augtų sveikas. Tačiau vien žolę nupjauti 40 ha plote reikia ne vienos dienos, o kur dar kiti darbai, kuriuos padaryti, pasak R. Vasiliauskienės, turi du įstaigos darbininkai.
Visgi diskusija buvo baigta linksmesne gaida. Signatarė B. Valionytė sakė norinti padėti muziejininkams. Ji tikisi, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija laimės konkursą ir Ožkabaliuose bus galima atlikti rimtą mokslinį darbą įdarbinant specialistą, kuris nuo muziejaus darbuotojų pečių nuimtų didelę dalį naštos.
Šventinė programa Basanavičynėje vyko iki vėlaus vakaro. Susirinkusieji klausėsi atlikėjos Jausmės koncerto, žiūrėjo dokumentinį filmą „Ožkabalių ąžuolynas“ bei kalbėjosi su jo kūrėjais, dalyvavo stalo žaidimuose, naujose muziejininkų parengtose edukacijose, skanavo gilių kavą. Su naminėmis bitėmis ir bitininkystės amatu plačiau susipažinti kvietė naujoji lauko paroda „Iš avilio“ bei edukacija „Linkėjimai iš avilio“. Finalinį muziejų nakties koncertą baigė grupė „Dram Bam Burtai“, supynusi folklorą ir elektroninę muziką.
R. Vasiliauskienė kvietė visus dažniau lankyti ąžuolyną, susipažinti su jo kūrimosi istorija naujai paruoštose muziejaus vidaus ekspozicijose ir per edukacijas. Pasak vedėjos, žaliuojančia krašto puošmena – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu – per metus galėtų pasigėrėti ne šešiolika tūkstančių lankytojų, kaip yra dabar, bet dešimt kartų daugiau. Juolab kad muziejaus darbuotojai įdeda daug pastangų ir širdies kurdami jaukią, autentišką šios vietos atmosferą ir tradicijas.
Galerija: jubiliejus
Publikuota: 2024-05-23 16:55:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|