|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-05-30 16:26
|
|
|
Aleksandras Diačenka verkia netekęs „Epicentre“ dirbusio sūnaus.
Autoriaus nuotr.
Po to, kai šeštadienį nuo okupanto atakų užsidegusiame prekybos centre gyvi sudegė dalis pirkėjų ir darbuotojų, pirmadienį Charkive buvo paskelbtas gedulas. Prie pastatų iškilo pusiau nuleistos ir juodais kaspinais perrištos tautinės vėliavos. Tačiau ir tą dieną, nuo pat ankstyvo ryto, vėl aidėjo oro pavojaus signalai, o aplink sproginėjo raketos.
Neteko vienturčio sūnaus
– Mano 36-erių sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistųjų jo nėra. Žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus, ji pasiligojo. Aleksandras buvo vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo, – kalbėjo Aleksandras Diačenka.
Šį šešiasdešimtmetį vyriškį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po to, kai dvi atskridusios priešo raketos sukėlė pražūtingą gaisrą.
– Gaila, kad manęs neima į frontą dėl amžiaus. Taip norėčiau tuos išgamas sunaikinti – visus iki vieno. Tokiems ne vieta žemėje“, – piktų žodžių okupantams negailėjo sūnaus netekęs ukrainietis.
Visa šalis gedi prekybos centre žuvusių žmonių.
Sukrėstas Charkivo meras Igoris Terechovas apkaltino Rusiją pradėjus genocidą – miesto gyventojų naikinimą.
Taiko į gelbėtojus
„Epicentras“ – pats didžiausias statybinių medžiagų bei įrankių prekybos tinklas Ukrainoje, turintis 73 parduotuves. Keturios parduotuvės buvo sunaikintos karo pradžioje, tačiau žmonių jose nežuvo, nes buvo uždarytos.
Pastaroji tragedija asmeniškai ir mane labai sukrėtė. Mat fotografuojant degantį pastatą policininkai garsiai sušuko, jog atskrenda dar viena raketa ir visi turime per keliolika sekundžių pasislėpti. Rusai specialiai pradėjo leisti raketas tam, kad nužudytų pagalbon atskubėjusius gelbėtojus ir medikus. Taip jau nutikę ne kartą.
Išgirdę pranešimą šalia buvę žurnalistai, gelbėtojai, medikai ir policininkai pasileido bėgti slėptis už gretimų pastatų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo, ir vėl visi rekordiniu greičiu persigandę puolėme bėgti.
Tačiau abi raketos pralėkusios pro mus nusileido į kitus taikinius. Viena nukrito į centrinį parką, kur tuo metu buvo daug žmonių, tačiau, laimei, nesprogo. Antra raketa sprogo ir paliko trijų metrų gylio duobę bei sužeidė 25 praeivius miesto centre, visai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmuosiuose aukštuose veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, stomatologijos klinika.
Išgyvenau šoką, nes susprogdintoje „Epicentro“ parduotuvėje pats ne kartą lankiausi, be to, namas, kuriame gyvenu, stovi visai netoli – vos už 200 metrų.
Imami mėginiai DNR tyrimams
Kiek žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkst. kvadratinių metrų „Epicentre“ ir kiek žuvo, kol kas tiksliai nežinoma. Ugnį pavyko užgesinti po 16 valandų.
Pirmadienio ryte, po pusantros paros paieškų, buvo rasti 16 žuvusiųjų palaikai, dar 11 asmenų laikomi dingę be žinios. Spėjama, kad galėjo būti pirkėjų vienišių, kurių artimieji nepasigedo ir neieškojo.
Iš rastų asmenų palaikų tik trijų asmenybes pavyko nustatyti pagal išorinius požymius. Visi kiti sudegė tiek, jog tapatybei nustatyti reikia DNR tyrimų.
Iš susirinkusių giminaičių mėginiai buvo imami ten pat, įvykio vietoje, specialiai pastatytoje palapinėje.
Visos nuolaužos bei pelenai buvo vežami į mašinų stovėjimo aikštelę, kur ekskavatoriai ir traktoriai metalines konstrukcijų dalis stumdė į vieną krūvą, o likusius pelenus darbuotojai perkasinėjo kastuvais ieškodami net ir pačių mažiausių žmogaus kūno liekanų. Pagal jas tikimasi nustatyti žuvusio ir visiškai sudegusio žmogaus tapatybę.
Ekspertai nustatė, kad žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko ne didesne kaip 10 m paklaida. Tai tik įrodo, kad civiliai žudomi tikslingai.
Sirenos perspėja apie pavojų
Netrukus tragedijos vietoje dirbę policininkai vėl garsiai sušuko: „Skubiai bėkite slėptis – į mus lekia dar viena raketa“.
Charkivas nuo Rusijos sienos yra nutolęs tik 30 km, o nuo Belgorodo miesto, iš kurio dažniausiai vyksta apšaudymai, raketos atskrenda per 1–2 minutes. Tačiau tą dieną raketos skriejo ne iš Belgorodo, bet iš lėktuvų.
Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolatos informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, ir Charkive tada iš karto pasigirsta pavojaus sirenos. Iki Kyjivo, esančio už 500 km, ir Lvivo, kuris yra už 1 000 km, raketos skrenda 5–10 minučių, o Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimties sekundžių net nespėjus suskambėti pavojaus sirenoms.
Tačiau tą kartą raketa pro mus praskrido ir trenkėsi į centrinį Charkivo parką – laimei, ir čia ji nesprogo, kraujo nepraliejo.
Sprogimas miesto centre
Kai grįžau prie ugnyje paskendusio pastato, po pusvalandžio vėl pasigirdo pranešimas apie pavojų, tad gelbėtojams vėl teko mesti darbą ir bėgti kartu su žurnalistais slėptis. Išgirdęs policininkų pokalbį, kad ketvirta raketa sprogo miesto centre esančioje Mokslo gatvėje, suklusau, nes ten ir aš esu apsistojęs.
Nieko nelaukęs nuvažiavau į minėto įvykio vietą, vaizdas buvo šiurpus. Gatvėje žiojėjo 3 m gylio ir 10 m pločio duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio gyvenamojo namo langų rūko dūmai. Tame name neliko nė vieno lango, jie išdužo ir gretimuose pastatuose abiejose gatvės pusėse.
Jei bomba būtų pataikiusi į minėtą namą jo griuvėsiai būtų palaidoję nemažai žmonių. Sužeidimų neišvengė 23 gyventojai, buvę namuose, gatvėje ar aplinkinėse įstaigose. Sunkiausiai buvo sužeistas trylikametis berniukas, kuriam skeveldra pataikė į kaklą – jo būseną medikai įvertino kaip kritišką.
Norėjau pakalbinti mediko tvarstomą moterį, tačiau tuo metu dar kartą pasigirdo šauksmas bėgti nuo atskrendančios raketos, ir gatvė akimirksniu ištuštėjo. Raketa šį kartą praskriejo pro Charkivą ir sprogo Lipcuose – ten, kur nerimsta mūšiai.
Eldoradas BUTRIMAS
Po to, kai šeštadienį nuo okupanto atakų užsidegusiame prekybos centre gyvi sudegė dalis pirkėjų ir darbuotojų, pirmadienį Charkive buvo paskelbtas gedulas. Prie pastatų iškilo pusiau nuleistos ir juodais kaspinais perrištos tautinės vėliavos. Tačiau ir tą dieną, nuo pat ankstyvo ryto, vėl aidėjo oro pavojaus signalai, o aplink sproginėjo raketos. |
– Mano 36-erių sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistųjų jo nėra. Žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus, ji pasiligojo. Aleksandras buvo vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo, – kalbėjo Aleksandras Diačenka.
Šį šešiasdešimtmetį vyriškį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po to, kai dvi atskridusios priešo raketos sukėlė pražūtingą gaisrą.
– Gaila, kad manęs neima į frontą dėl amžiaus. Taip norėčiau tuos išgamas sunaikinti – visus iki vieno. Tokiems ne vieta žemėje“, – piktų žodžių okupantams negailėjo sūnaus netekęs ukrainietis.
Visa šalis gedi prekybos centre žuvusių žmonių.
Sukrėstas Charkivo meras Igoris Terechovas apkaltino Rusiją pradėjus genocidą – miesto gyventojų naikinimą.
„Epicentras“ – pats didžiausias statybinių medžiagų bei įrankių prekybos tinklas Ukrainoje, turintis 73 parduotuves. Keturios parduotuvės buvo sunaikintos karo pradžioje, tačiau žmonių jose nežuvo, nes buvo uždarytos.
Pastaroji tragedija asmeniškai ir mane labai sukrėtė. Mat fotografuojant degantį pastatą policininkai garsiai sušuko, jog atskrenda dar viena raketa ir visi turime per keliolika sekundžių pasislėpti. Rusai specialiai pradėjo leisti raketas tam, kad nužudytų pagalbon atskubėjusius gelbėtojus ir medikus. Taip jau nutikę ne kartą.
Išgirdę pranešimą šalia buvę žurnalistai, gelbėtojai, medikai ir policininkai pasileido bėgti slėptis už gretimų pastatų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo, ir vėl visi rekordiniu greičiu persigandę puolėme bėgti.
Tačiau abi raketos pralėkusios pro mus nusileido į kitus taikinius. Viena nukrito į centrinį parką, kur tuo metu buvo daug žmonių, tačiau, laimei, nesprogo. Antra raketa sprogo ir paliko trijų metrų gylio duobę bei sužeidė 25 praeivius miesto centre, visai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmuosiuose aukštuose veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, stomatologijos klinika.
Išgyvenau šoką, nes susprogdintoje „Epicentro“ parduotuvėje pats ne kartą lankiausi, be to, namas, kuriame gyvenu, stovi visai netoli – vos už 200 metrų.
Kiek žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkst. kvadratinių metrų „Epicentre“ ir kiek žuvo, kol kas tiksliai nežinoma. Ugnį pavyko užgesinti po 16 valandų.
Pirmadienio ryte, po pusantros paros paieškų, buvo rasti 16 žuvusiųjų palaikai, dar 11 asmenų laikomi dingę be žinios. Spėjama, kad galėjo būti pirkėjų vienišių, kurių artimieji nepasigedo ir neieškojo.
Iš rastų asmenų palaikų tik trijų asmenybes pavyko nustatyti pagal išorinius požymius. Visi kiti sudegė tiek, jog tapatybei nustatyti reikia DNR tyrimų.
Iš susirinkusių giminaičių mėginiai buvo imami ten pat, įvykio vietoje, specialiai pastatytoje palapinėje.
Visos nuolaužos bei pelenai buvo vežami į mašinų stovėjimo aikštelę, kur ekskavatoriai ir traktoriai metalines konstrukcijų dalis stumdė į vieną krūvą, o likusius pelenus darbuotojai perkasinėjo kastuvais ieškodami net ir pačių mažiausių žmogaus kūno liekanų. Pagal jas tikimasi nustatyti žuvusio ir visiškai sudegusio žmogaus tapatybę.
Ekspertai nustatė, kad žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko ne didesne kaip 10 m paklaida. Tai tik įrodo, kad civiliai žudomi tikslingai.
Netrukus tragedijos vietoje dirbę policininkai vėl garsiai sušuko: „Skubiai bėkite slėptis – į mus lekia dar viena raketa“.
Charkivas nuo Rusijos sienos yra nutolęs tik 30 km, o nuo Belgorodo miesto, iš kurio dažniausiai vyksta apšaudymai, raketos atskrenda per 1–2 minutes. Tačiau tą dieną raketos skriejo ne iš Belgorodo, bet iš lėktuvų.
Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolatos informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, ir Charkive tada iš karto pasigirsta pavojaus sirenos. Iki Kyjivo, esančio už 500 km, ir Lvivo, kuris yra už 1 000 km, raketos skrenda 5–10 minučių, o Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimties sekundžių net nespėjus suskambėti pavojaus sirenoms.
Tačiau tą kartą raketa pro mus praskrido ir trenkėsi į centrinį Charkivo parką – laimei, ir čia ji nesprogo, kraujo nepraliejo.
Kai grįžau prie ugnyje paskendusio pastato, po pusvalandžio vėl pasigirdo pranešimas apie pavojų, tad gelbėtojams vėl teko mesti darbą ir bėgti kartu su žurnalistais slėptis. Išgirdęs policininkų pokalbį, kad ketvirta raketa sprogo miesto centre esančioje Mokslo gatvėje, suklusau, nes ten ir aš esu apsistojęs.
Nieko nelaukęs nuvažiavau į minėto įvykio vietą, vaizdas buvo šiurpus. Gatvėje žiojėjo 3 m gylio ir 10 m pločio duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio gyvenamojo namo langų rūko dūmai. Tame name neliko nė vieno lango, jie išdužo ir gretimuose pastatuose abiejose gatvės pusėse.
Jei bomba būtų pataikiusi į minėtą namą jo griuvėsiai būtų palaidoję nemažai žmonių. Sužeidimų neišvengė 23 gyventojai, buvę namuose, gatvėje ar aplinkinėse įstaigose. Sunkiausiai buvo sužeistas trylikametis berniukas, kuriam skeveldra pataikė į kaklą – jo būseną medikai įvertino kaip kritišką.
Norėjau pakalbinti mediko tvarstomą moterį, tačiau tuo metu dar kartą pasigirdo šauksmas bėgti nuo atskrendančios raketos, ir gatvė akimirksniu ištuštėjo. Raketa šį kartą praskriejo pro Charkivą ir sprogo Lipcuose – ten, kur nerimsta mūšiai.
Eldoradas BUTRIMAS
Galerija: Ukrainos reportažai
Publikuota: 2024-05-30 16:26:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|