|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Nuo pastato stogo ugniagesiai nukėlė šešis neseniai išsiritusius anties jauniklius.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Redakcijos darbuotojams teko neįprasta užduotis: kaip nuo pastato stogo nukelti anties išperėtus jauniklius.
Įsikūrė ant buvusio pašto
Ketvirtadienio vidurdienį į „Santaką“ paskambino vilkaviškietė Laimutė Jurkynienė. Moteris tvirtino, kad ant buvusio pašto stogo J. Basanavičiaus aikštėje yra ančiukų.
„Eidama pro pašto pastatą ant laiptų pastebėjau besiblaškančią antį. Ištiesiau ranką – ji eina artyn, kreksi ir žiūri tai į mane, tai į stogą. Lyg ir prašo pagalbos, lyg ir kažką gina. O viršuje baisus triukšmas – tikriausiai ant stogo čiepsi ančiukai. Baisu, kad jie bandys sekti motiną ir nukris iš tokio aukščio ant trinkelių. Gal žinote, kur kreiptis, kaip jiems padėti? Gaila mažiukų“, – kalbėjo vilkaviškietė.
Istorija atrodė sunkiai tikėtina, tad nuvažiavome į aikštę pamatyti situaciją savo akimis.
Iš pradžių atrodė, kad kažką ne taip supratome: prie senojo pašto pastato buvo ramu, jokio triukšmo nesigirdėjo.
Vis dėlto po kurio laiko virš stogo atbrailos, maždaug dešimties metrų aukštyje, kyštelėjo laukinės didžiosios anties galva. Pasidairęs paukštis purptelėjo žemyn, o tada pasigirdo energingas čiepsėjimas – vaikai iškart pasigedo motinos.
Lizde neužsibūna
Susisiekėme su Vištyčio regioninio parko vyr. specialistu Vaidu Leonavičiumi. Šis nustebo: kad vidury miesto ant pastato stogo išsiperėtų didžioji antis – atvejis tikrai retas.
„Ši rūšis lizdus paprastai suka ant žemės ar prie pat vandens. Gal antis nerado ramios vietos, o ant stogo pasirodė saugu? Dažniausiai aukštai medžiuose peri antys klykuolės, dar didieji ančiasnapiai. Išsiritę jų paukščiukai mažučiai, lengvi ir sėkmingai iš medžio nušoka ant minkštos žolės ar samanų. Bet ten, kur trinkelės ar asfaltas, yra didelė tikimybė, kad krisdami iš tokio aukščio ančiukai susižalos. Jeigu pavyktų juos nuo stogo nukelti, reikia tiesiog padėti ant žemės, ir antis vaikus nusives “, – kalbėjo V. Leonavičius.
Anot gamtininko, didžiosios anties jaunikliai lizde ilgai nesėdi: vos išsiritę iš kiaušinio jie jau po valandos ar dviejų lizdą palieka. Tad gali būti, jog ilgai nelaukę mažyliai bandys atsidurti ant žemės, pas apačioje kvaksinčią motiną.
Taigi teko greičiau ieškoti išeities, kaip ančiukus nukelti žemyn.
Saugojo nuo praeivių ir šunų
Pirmiausia pamėginome stogą pasiekti per pastato vidų. Deja, iš to nebuvo jokios naudos.
Suprasdami, kad jokios gyvūnų globėjų komandos taip greitai neišsikviesime, susisiekėme su Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininku Erlandu Armanavičiumi ir paprašėme pagalbos. Šis nė kiek nenustebo: ugniagesiai nuolat atlieka įvairiausius gelbėjimo darbus ir padeda tiek žmonėms, tiek į bėdą patekusiems gyvūnams.
Netrukus į miesto centrą atvyko trečioji Vilkaviškio PGT budinti pamaina. Vyrai išsitiesė priešgaisrines kopėčias, ir komandos ugniagesys Ovidijus Vyšniauskas su dėže rankoje užsikabarojo ant pastato stogo. Ilgai laukti nereikėjo: gelbėtojas greitai pasirodė su ta pačia dėže, tik joje jau pypsėjo šeši vaikiško kumščio dydžio ančiukai.
Padėjus dėžę ant laiptų, pūkuoti mažyliai vienas po kito virtine pasileido pirmyn. Kaip ir visais kitais atvejais, gelbėtojai darbą padarė iki galo: jiems teko pasaugoti ančiukus, kad garsiai beciepsinčių jų nenusineštų koks katinas ar smalsesnis praeivis.
Tuo tarpu atokiai nuo stogo gelbėjimo operaciją stebėjusi antis pagaliau įsidrąsino ir nusileido prie savo triukšmaujančių vaikų. Tada visi drauge patraukė prie greta tekančio Šeimenos upelio, vienas po kito sušoko į vandenį ir nuplaukė tolyn.
Nuo arklių iki gandrų
VPGT viršininkas E. Armanavičius sakė, jog gelbėjimo darbai jo tarnybos vyrams visiškai įprasti. Ugniagesiai ne kartą iš bėdos vadavo ne tik žmones, bet ir įvairius gyvūnus: iš srutų, šulinių, duobių traukė karves ir arklius, iš medžių iškėlė ne vieną katę, gelbėjo į apsemtą rūsį įkritusį ar tvoroje įstrigusį šunis. Teko netgi kilti iki gandralizdžio ir išpančioti į špagatą įsipainiojusį gandrą.
„Niekada nepamiršiu, kaip vyrai Vilkaviškyje, Žalumynų kvartale, vaikėsi pabėgusią kiaulę. Policininkai užtvėrė kelią, o gyventojai stovėjo ir stebėjo, kaip ugniagesiai bėgioja paskui gyvulį ir visaip bando jį įvyti į kiemą ir tvartą. Tada netgi pyktelėjau: niekas net nemėgino mums padėti. Taigi mes pripratę, kad esame kviečiami pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Bet kad reikėtų nuo stogo nukelti ančiukus – tokio atvejo dar tikrai nėra buvę. Smagu, kad galėjome pagelbėti“, – šypsojosi pareigūnas.
Redakcijos darbuotojams teko neįprasta užduotis: kaip nuo pastato stogo nukelti anties išperėtus jauniklius. |
Ketvirtadienio vidurdienį į „Santaką“ paskambino vilkaviškietė Laimutė Jurkynienė. Moteris tvirtino, kad ant buvusio pašto stogo J. Basanavičiaus aikštėje yra ančiukų.
„Eidama pro pašto pastatą ant laiptų pastebėjau besiblaškančią antį. Ištiesiau ranką – ji eina artyn, kreksi ir žiūri tai į mane, tai į stogą. Lyg ir prašo pagalbos, lyg ir kažką gina. O viršuje baisus triukšmas – tikriausiai ant stogo čiepsi ančiukai. Baisu, kad jie bandys sekti motiną ir nukris iš tokio aukščio ant trinkelių. Gal žinote, kur kreiptis, kaip jiems padėti? Gaila mažiukų“, – kalbėjo vilkaviškietė.
Istorija atrodė sunkiai tikėtina, tad nuvažiavome į aikštę pamatyti situaciją savo akimis.
Iš pradžių atrodė, kad kažką ne taip supratome: prie senojo pašto pastato buvo ramu, jokio triukšmo nesigirdėjo.
Vis dėlto po kurio laiko virš stogo atbrailos, maždaug dešimties metrų aukštyje, kyštelėjo laukinės didžiosios anties galva. Pasidairęs paukštis purptelėjo žemyn, o tada pasigirdo energingas čiepsėjimas – vaikai iškart pasigedo motinos.
Susisiekėme su Vištyčio regioninio parko vyr. specialistu Vaidu Leonavičiumi. Šis nustebo: kad vidury miesto ant pastato stogo išsiperėtų didžioji antis – atvejis tikrai retas.
„Ši rūšis lizdus paprastai suka ant žemės ar prie pat vandens. Gal antis nerado ramios vietos, o ant stogo pasirodė saugu? Dažniausiai aukštai medžiuose peri antys klykuolės, dar didieji ančiasnapiai. Išsiritę jų paukščiukai mažučiai, lengvi ir sėkmingai iš medžio nušoka ant minkštos žolės ar samanų. Bet ten, kur trinkelės ar asfaltas, yra didelė tikimybė, kad krisdami iš tokio aukščio ančiukai susižalos. Jeigu pavyktų juos nuo stogo nukelti, reikia tiesiog padėti ant žemės, ir antis vaikus nusives “, – kalbėjo V. Leonavičius.
Anot gamtininko, didžiosios anties jaunikliai lizde ilgai nesėdi: vos išsiritę iš kiaušinio jie jau po valandos ar dviejų lizdą palieka. Tad gali būti, jog ilgai nelaukę mažyliai bandys atsidurti ant žemės, pas apačioje kvaksinčią motiną.
Taigi teko greičiau ieškoti išeities, kaip ančiukus nukelti žemyn.
Pirmiausia pamėginome stogą pasiekti per pastato vidų. Deja, iš to nebuvo jokios naudos.
Suprasdami, kad jokios gyvūnų globėjų komandos taip greitai neišsikviesime, susisiekėme su Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininku Erlandu Armanavičiumi ir paprašėme pagalbos. Šis nė kiek nenustebo: ugniagesiai nuolat atlieka įvairiausius gelbėjimo darbus ir padeda tiek žmonėms, tiek į bėdą patekusiems gyvūnams.
Netrukus į miesto centrą atvyko trečioji Vilkaviškio PGT budinti pamaina. Vyrai išsitiesė priešgaisrines kopėčias, ir komandos ugniagesys Ovidijus Vyšniauskas su dėže rankoje užsikabarojo ant pastato stogo. Ilgai laukti nereikėjo: gelbėtojas greitai pasirodė su ta pačia dėže, tik joje jau pypsėjo šeši vaikiško kumščio dydžio ančiukai.
Padėjus dėžę ant laiptų, pūkuoti mažyliai vienas po kito virtine pasileido pirmyn. Kaip ir visais kitais atvejais, gelbėtojai darbą padarė iki galo: jiems teko pasaugoti ančiukus, kad garsiai beciepsinčių jų nenusineštų koks katinas ar smalsesnis praeivis.
Tuo tarpu atokiai nuo stogo gelbėjimo operaciją stebėjusi antis pagaliau įsidrąsino ir nusileido prie savo triukšmaujančių vaikų. Tada visi drauge patraukė prie greta tekančio Šeimenos upelio, vienas po kito sušoko į vandenį ir nuplaukė tolyn.
VPGT viršininkas E. Armanavičius sakė, jog gelbėjimo darbai jo tarnybos vyrams visiškai įprasti. Ugniagesiai ne kartą iš bėdos vadavo ne tik žmones, bet ir įvairius gyvūnus: iš srutų, šulinių, duobių traukė karves ir arklius, iš medžių iškėlė ne vieną katę, gelbėjo į apsemtą rūsį įkritusį ar tvoroje įstrigusį šunis. Teko netgi kilti iki gandralizdžio ir išpančioti į špagatą įsipainiojusį gandrą.
„Niekada nepamiršiu, kaip vyrai Vilkaviškyje, Žalumynų kvartale, vaikėsi pabėgusią kiaulę. Policininkai užtvėrė kelią, o gyventojai stovėjo ir stebėjo, kaip ugniagesiai bėgioja paskui gyvulį ir visaip bando jį įvyti į kiemą ir tvartą. Tada netgi pyktelėjau: niekas net nemėgino mums padėti. Taigi mes pripratę, kad esame kviečiami pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Bet kad reikėtų nuo stogo nukelti ančiukus – tokio atvejo dar tikrai nėra buvę. Smagu, kad galėjome pagelbėti“, – šypsojosi pareigūnas.
Galerija: Ančiukai
Publikuota: 2024-06-03 12:04:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|