|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-06-03 16:25
|
|
|
Simona ir Eimantus Drūčiai tiki, kad kiekvienais metais laukuose augs vis daugiau įvairių daržovių.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Prieš keletą metų Simona ir Eimantas Drūčiai šalia namų pradėjo auginti česnakus ir krapus. Bet per pastarąjį laiką šeima praplėtė daržovių asortimentą ir viliasi, kad ateityje ši veikla taps pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu.
Nieko bendro su žeme
Prieš penkerius metus Paežeriuose (Pilviškių sen.) įsikūrusi šeima šalia namų pasodino keletą rūšių daržovių. Šios veiklos iniciatorius – Eimantas, kuris prieš tai visą laiką gyveno mieste ir su daržovių auginimu neturėjo nieko bendro. Bet vyrą ši veikla taip traukė, kad jis nė už ką nesutiko grįžti į miestą, kai žmona pusę lūpų apie tai užsiminė.
Per ketverius daržininkystės metus Drūčiai stipriai prasiplėtė. Dabar keturiuose hektaruose žemės auga įvairios lietuviškos daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, cukinijos, moliūgai, burokėliai, kalafiorai, žirniai, česnakai bei prieskoninės žolelės.
Simona ir Eimantas pasakojo, kad perka tik sertifikuotas daržovių sėklas, nenaudoja jokių chemikalų. Pagrindinis jų įrankis prieš žoles – kauptukas. Jį į rankas imti nevengia abu sutuoktiniai. Išėję ryte darbuotis į daržą Drūčiai į kambarį ateina tik sutemus. Piktžolių naikinimas – daugiausiai laiko užimantis darbas. Kauptukus balandį į rankas paėmę Drūčiai juos padeda tik prieš derliaus nuėmimą.
Kartais, pasak sutuoktinių, viską suspėti nėra lengva, nes Eimantas dar dirba ir samdomą darbą. Be to, namuose laksto du mažamečiai berniukai – ketverių Herkus ir dvejų neturintis Motiejus. Bet darbštūs sutuoktiniai nesiskundžia, į viską žvelgia optimistiškai. Daržininkystė porą, o ypač Eimantą, taip įsuko, kad šis net grįžęs po naktinės pamainos skuba apžiūrėti daržovių.
Sėja tris kartus
Krapų derlius iš Paežerių išvyksta į urmo bazes Kaune, o kitas daržoves greitai nuperka aplinkiniai, pažįstami ar draugai. Šeima pasakojo, kad pernai derlių pardavė net nespėjus rudeniui ateiti, todėl ir buvo nuspręsta plėstis.
Eimantas ir Simona ūkyje sukasi dviese, nebent berniukai dar padeda surinkti nedidelius akmenis. Tiesa, po jų pagalbos kartais vietoj akmenų laukuose tenka rinkti ir žaislus. Tik per bulviakasį į Paežerius suguža artimieji ir padeda nuimti derlių. Pernai rudenį bulviakasis pas Drūčius užtruko visą dieną.
„Šiemet bulves imsime kombainu, nes pasodinta beveik pusė hektaro. Bet draugai prašė bent šiek tiek vagų palikti, kad galėtų rankomis nusikasti. Matyt, labai patiko darbuotis“, – juokauja Eimantas.
Šeima pasakojo, kad bulvės, česnakai ir krapai – pačios populiariausios daržovės. Per sezoną minėtų prieskoninių žolelių Drūčiai augina net kelis kartus. Pirmieji 150 kilogramų krapų jau išvyko į Kauną. Dabar šeimai beliko sutvarkyti žemę ir vėl pasėti kvapniųjų žolelių.
„Buvome susitarę su pirkėjais, kad paruoštus krapus turime pristatyti į Kauną, bet atsitiko taip, kad pamigau... Tada taip supykau ant savęs, kad net batai po kiemą skraidė. Nusiraminau kaupdamas česnakus. Laukas po dviejų valandų labai gražiai atrodė“, – linksma istorija dalinosi Eimantas.
Kenkia sausra ir šalnos
Daržovių augintojai pasakojo, kad dėl gegužę trumpam atklydusių šalčių teko kiek pakoreguoti lauko darbus, kai kurias daržoves dengti plėvele. Bet dabar kur kas didesnį nerimą kelia sausra, nes augalams drėgmės labai trūksta. Šeima manė, kad visai netrukus galės kasti ankstyvąsias bulves, tačiau gamta šykšti lietaus, todėl Drūčiai spėja, kad jų galės ragauti birželiui persiritus į antrąją pusę.
Dėl sausros pernykštis derlius taip pat buvo menkesnis, daržovės sunkiau išsilaikė, todėl Simona ir Eimantas jau pradėjo augalus laistyti. Darbą ūkyje šeima šiemet šiek tiek pasilengvino, nes įsigijo rankinį vagotuvą, gavo dovanų purkštuvą ir traktorių. Padargai nėra nauji, bet Eimantas pats savo rankomis traktorių susitvarkė, persidažė.
„Drūtos daržovės“
Prieš porą metų šeima feisbuke sukūrė puslapį „Drūtos daržovės“. Tokį pavadinimą sugalvojo ne be reikalo, jį susiejo su savo pavarde – Drūčiai. Jame šeima dalijasi nuotraukomis iš laukų, vaizdo medžiaga ir kita informacija.
Per socialinius tinklus ateina ir nemažai užsakymų. Pirkėjai domisi sezoninių daržovių krepšeliais, kurie parenkami pagal kiekvieno kliento pageidavimus. Pirkėjai džiaugiasi, nes daugelį produkcijos rajone Eimantas pristato tiesiai į namus. Šiuo metu „Drūtomis daržovėmis“ turguje neprekiaujama, bet minčių apie tai yra.
Drūčiai turi ir daugiau planų ateičiai: nori statyti šiltnamį, užsiimti daržovių rauginimu arba liofilizavimu, tačiau tam reikia nemažų investicijų. Pradžiai reikia įsirengti patalpas, pasirūpinti tinkama įranga. Ar tai paežeriečiams pavyks įgyvendinti, parodys laikas, bet šeima snausti neketina, norėtų pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Prieš keletą metų Simona ir Eimantas Drūčiai šalia namų pradėjo auginti česnakus ir krapus. Bet per pastarąjį laiką šeima praplėtė daržovių asortimentą ir viliasi, kad ateityje ši veikla taps pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. |
Prieš penkerius metus Paežeriuose (Pilviškių sen.) įsikūrusi šeima šalia namų pasodino keletą rūšių daržovių. Šios veiklos iniciatorius – Eimantas, kuris prieš tai visą laiką gyveno mieste ir su daržovių auginimu neturėjo nieko bendro. Bet vyrą ši veikla taip traukė, kad jis nė už ką nesutiko grįžti į miestą, kai žmona pusę lūpų apie tai užsiminė.
Per ketverius daržininkystės metus Drūčiai stipriai prasiplėtė. Dabar keturiuose hektaruose žemės auga įvairios lietuviškos daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, cukinijos, moliūgai, burokėliai, kalafiorai, žirniai, česnakai bei prieskoninės žolelės.
Simona ir Eimantas pasakojo, kad perka tik sertifikuotas daržovių sėklas, nenaudoja jokių chemikalų. Pagrindinis jų įrankis prieš žoles – kauptukas. Jį į rankas imti nevengia abu sutuoktiniai. Išėję ryte darbuotis į daržą Drūčiai į kambarį ateina tik sutemus. Piktžolių naikinimas – daugiausiai laiko užimantis darbas. Kauptukus balandį į rankas paėmę Drūčiai juos padeda tik prieš derliaus nuėmimą.
Kartais, pasak sutuoktinių, viską suspėti nėra lengva, nes Eimantas dar dirba ir samdomą darbą. Be to, namuose laksto du mažamečiai berniukai – ketverių Herkus ir dvejų neturintis Motiejus. Bet darbštūs sutuoktiniai nesiskundžia, į viską žvelgia optimistiškai. Daržininkystė porą, o ypač Eimantą, taip įsuko, kad šis net grįžęs po naktinės pamainos skuba apžiūrėti daržovių.
Krapų derlius iš Paežerių išvyksta į urmo bazes Kaune, o kitas daržoves greitai nuperka aplinkiniai, pažįstami ar draugai. Šeima pasakojo, kad pernai derlių pardavė net nespėjus rudeniui ateiti, todėl ir buvo nuspręsta plėstis.
Eimantas ir Simona ūkyje sukasi dviese, nebent berniukai dar padeda surinkti nedidelius akmenis. Tiesa, po jų pagalbos kartais vietoj akmenų laukuose tenka rinkti ir žaislus. Tik per bulviakasį į Paežerius suguža artimieji ir padeda nuimti derlių. Pernai rudenį bulviakasis pas Drūčius užtruko visą dieną.
„Šiemet bulves imsime kombainu, nes pasodinta beveik pusė hektaro. Bet draugai prašė bent šiek tiek vagų palikti, kad galėtų rankomis nusikasti. Matyt, labai patiko darbuotis“, – juokauja Eimantas.
Šeima pasakojo, kad bulvės, česnakai ir krapai – pačios populiariausios daržovės. Per sezoną minėtų prieskoninių žolelių Drūčiai augina net kelis kartus. Pirmieji 150 kilogramų krapų jau išvyko į Kauną. Dabar šeimai beliko sutvarkyti žemę ir vėl pasėti kvapniųjų žolelių.
„Buvome susitarę su pirkėjais, kad paruoštus krapus turime pristatyti į Kauną, bet atsitiko taip, kad pamigau... Tada taip supykau ant savęs, kad net batai po kiemą skraidė. Nusiraminau kaupdamas česnakus. Laukas po dviejų valandų labai gražiai atrodė“, – linksma istorija dalinosi Eimantas.
Daržovių augintojai pasakojo, kad dėl gegužę trumpam atklydusių šalčių teko kiek pakoreguoti lauko darbus, kai kurias daržoves dengti plėvele. Bet dabar kur kas didesnį nerimą kelia sausra, nes augalams drėgmės labai trūksta. Šeima manė, kad visai netrukus galės kasti ankstyvąsias bulves, tačiau gamta šykšti lietaus, todėl Drūčiai spėja, kad jų galės ragauti birželiui persiritus į antrąją pusę.
Dėl sausros pernykštis derlius taip pat buvo menkesnis, daržovės sunkiau išsilaikė, todėl Simona ir Eimantas jau pradėjo augalus laistyti. Darbą ūkyje šeima šiemet šiek tiek pasilengvino, nes įsigijo rankinį vagotuvą, gavo dovanų purkštuvą ir traktorių. Padargai nėra nauji, bet Eimantas pats savo rankomis traktorių susitvarkė, persidažė.
Prieš porą metų šeima feisbuke sukūrė puslapį „Drūtos daržovės“. Tokį pavadinimą sugalvojo ne be reikalo, jį susiejo su savo pavarde – Drūčiai. Jame šeima dalijasi nuotraukomis iš laukų, vaizdo medžiaga ir kita informacija.
Per socialinius tinklus ateina ir nemažai užsakymų. Pirkėjai domisi sezoninių daržovių krepšeliais, kurie parenkami pagal kiekvieno kliento pageidavimus. Pirkėjai džiaugiasi, nes daugelį produkcijos rajone Eimantas pristato tiesiai į namus. Šiuo metu „Drūtomis daržovėmis“ turguje neprekiaujama, bet minčių apie tai yra.
Drūčiai turi ir daugiau planų ateičiai: nori statyti šiltnamį, užsiimti daržovių rauginimu arba liofilizavimu, tačiau tam reikia nemažų investicijų. Pradžiai reikia įsirengti patalpas, pasirūpinti tinkama įranga. Ar tai paežeriečiams pavyks įgyvendinti, parodys laikas, bet šeima snausti neketina, norėtų pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Galerija: jaunas ūkis
Publikuota: 2024-06-03 16:25:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|