|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Žemės ūkio skyriaus specialistai pasirengę atsakyti į visus ūkininkams rūpimus klausimus.
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.
Įsibėgėja kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jis vyks iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc. Apie svarbiausius pasėlių deklaravimo niuansus „Santaka“ pasiteiravo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos GRYGELAITIENĖS.
– Priminkite, ką ūkininkai turi žinoti, kad teisingai deklaruotų pasėlius ir gautų tiesiogines išmokas?
– Kiekvienais metais kartoju, kad, visų pirma, norėdamas gauti bent bazinę išmoką žemdirbys privalo laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB). Jų yra devyni. Nenoriu kartotis, nes neabejoju, kad mūsų rajono ūkininkai yra siekiantys žinių, nuolat dalyvaujantys jiems skirtuose seminaruose, ūkininkų dienose ir yra susipažinę su pagrindine pasėlių deklaravimo informacija. Tik noriu akcentuoti pagrindinius šių metų pasikeitimus.
Jau dabar prie melioracijos griovių nuo šlaito viršaus privalo būti paliekamos mažiausiai 3 metrų pločio palaukės su žoline danga. Teikiant pasėlių deklaraciją jos turi būti įbraižytos paraiškų priėmimo sistemoje.
Erozijai jautriose teritorijose niekada nebuvo galima auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių kultūrų, tačiau iki šiol buvo taikomos išimtys, jei erozijos plotai užimdavo mažiau nei 10 proc. lauko, bet jų plotas neviršydavo hektaro. Ši išimtis daugiau nebetaikoma.
Taip pat jau nebetaikomas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimas. Pareiškėjams šiemet vis dar suteikiama galimybė tikslinti durpžemių sluoksnį supaprastinta tvarka. Tai padaryti galima kreipiantis į Žemės ūkio duomenų centrą.
Verta priminti, kad jau nuo praėjusių metų įsigaliojo naujas reikalavimas dėl dirvos apsaugos jautriausiu periodu. Pasikeitė dangos išlaikymo terminas. Dabar ariamos žemės plote būtina užtikrinti minimalią dangą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. Tai reiškia, kad ūkininkai gali pasirinkti, ar lauką apsėti žieminėmis kultūromis, ar palikti ražienas per žiemą. Uogas ar daržoves auginantys asmenys laukuose gali palikti augalų liekanas.
Deklaruojantys iki 50 hektarų privalo minimalia danga uždengti ne mažiau kaip pusę, o deklaruojantys daugiau nei 50 hektarų – bent 65 proc. ariamos žemės, sodų ar uogynų plotų. Ražienų plotuose nėra draudžiamas žemės dirbimas neariminiu būdu. Tai reiškia, kad ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas ar skustas taip, kad ražienos išliktų matomos.
– O į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį?
– Tikriausiai į septintą GAAB reikalavimą, susijusį su augalų kaita. Pareiškėjai privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65-iuose procentuose deklaruojamos ariamos žemės plote. Tai reiškia, kad tie patys pasėliai negali būti auginami ilgiau nei vienus metus tame pačiame lauke. Verta paminėti, kad nuo šių metų nebelieka reikalavimo turėti ir 6 savaites išlaikyti tarpinių augalų.
Itin svarbus reikalavimas yra susijęs su biologine įvairove ir kraštovaizdžiu. Norėdami jį įgyvendinti pareiškėjai turės skirti 4 proc. savo ariamos žemės kraštovaizdžio elementams, pūdymui, azotą kaupiantiems augalams arba tarpiniams pasėliams.
– Gal jau aišku, kokios išmokos laukia pareiškėjų?
– Kol kas aiškios tik preliminarios sumos. Įvykdžius GAAB reikalavimus bazinė išmoka turėtų siekti 81 eurą už hektarą. 50-ies pirmųjų hektarų išmoka nuo šiol yra diferencijuojama, tačiau vidurkis siekia maždaug 90 eurų už hektarą. Būtina atkreipti dėmesį, kad pirmųjų hektarų išmoka mokama tik tiems ūkininkams, kurie deklaruoja iki 500 hektarų plotą.
Numatoma papildoma parama jauniesiems ūkininkams – 137 eurai už pirmuosius 70 hektarų. Ši išmoka bus mokama 40-ies metų ir jaunesniems asmenims, valdą ar ūkininko ūkį įregistravusiems ne anksčiau kaip prieš 5 metus bei dokumentais galintiems pagrįsti pasirengimą ūkininkauti.
Toliau bus mokama skirtingo dydžio susietoji išmoka už baltyminius augalus, sėklines bulves, cukrinius runkelius, vaisius, uogas daržoves bei gyvulius. Jokių papildomų reikalavimų norint gauti šias išmokas nėra numatyta.
Nuo praeitų metų ūkininkams yra sudaryta galimybė gauti didesnes išmokas, tačiau jie privalo gerai suprasti, ką renkasi ir kokių sąlygų bei papildomų įsipareigojimų turi laikytis.
– Viena iš galimybių gauti didesnes išmokas – dalyvavimas ekologinėse sistemose. Ką svarbu žinoti apie tai?
– Nusprendusieji dalyvauti ekologinėse sistemose privalo pasirinkti bent vieną negamybinę ir ne mažiau kaip vieną gamybinę veiklą. Turbūt iš karto kyla klausimas, kas yra negamybinė veikla? Pats žodis sufleruoja, kad pasirinktame plote negali būti vykdoma jokia gamyba. Negamybinė veikla turi užimti ne mažiau kaip 4 proc. ariamos žemės ploto.
Šie metai yra vieninteliai, kai GAAB reikalavimų įvykdymas bus užskaitytas ir negamybinėje veikloje. Tarp šių veiklų verta išskirti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostas, ariamųjų durpžemių bei eroduotos žemės keitimą pievomis, žaliąjį pūdymą.
Tuo tarpu gamybinės veiklos vykdomos ariamoje žemėje. Tai – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos ir kt.
– Ar Žemės ūkio skyriaus specialistai gali padėti žemdirbiams apsispręsti, kuriose priemonėse jiems naudingiausia dalyvauti?
– Specialistai tokių dalykų nelabai gali patarti. Mes tik galime supažindinti su įvairiomis galimybėmis, tačiau galutinį sprendimą turi priimti pats ūkininkas.
Su kiekvienu į kabinetą užėjusiu žemdirbiu diskutuojame individualiai, pateikiame turimą informaciją, supažindiname su tikėtinais išmokų dydžiais, stengiamės atsakyti į visus klausimus. Net jei kažko ir nežinome, pasistengiame kuo greičiau visa tai išsiaiškinti.
Norėčiau paraginti visus rajono žemdirbius nelaukti paskutinių pasėlių deklaravimo dienų, ruošti vadinamuosius namų darbus, kad nuvykus į seniūniją jau būtų visiškai aišku ne tik, kas planuojama sėti, bet ir kurioje priemonėje norima dalyvauti.
Įsibėgėja kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jis vyks iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc. Apie svarbiausius pasėlių deklaravimo niuansus „Santaka“ pasiteiravo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos GRYGELAITIENĖS. |
– Kiekvienais metais kartoju, kad, visų pirma, norėdamas gauti bent bazinę išmoką žemdirbys privalo laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB). Jų yra devyni. Nenoriu kartotis, nes neabejoju, kad mūsų rajono ūkininkai yra siekiantys žinių, nuolat dalyvaujantys jiems skirtuose seminaruose, ūkininkų dienose ir yra susipažinę su pagrindine pasėlių deklaravimo informacija. Tik noriu akcentuoti pagrindinius šių metų pasikeitimus.
Jau dabar prie melioracijos griovių nuo šlaito viršaus privalo būti paliekamos mažiausiai 3 metrų pločio palaukės su žoline danga. Teikiant pasėlių deklaraciją jos turi būti įbraižytos paraiškų priėmimo sistemoje.
Erozijai jautriose teritorijose niekada nebuvo galima auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių kultūrų, tačiau iki šiol buvo taikomos išimtys, jei erozijos plotai užimdavo mažiau nei 10 proc. lauko, bet jų plotas neviršydavo hektaro. Ši išimtis daugiau nebetaikoma.
Taip pat jau nebetaikomas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimas. Pareiškėjams šiemet vis dar suteikiama galimybė tikslinti durpžemių sluoksnį supaprastinta tvarka. Tai padaryti galima kreipiantis į Žemės ūkio duomenų centrą.
Verta priminti, kad jau nuo praėjusių metų įsigaliojo naujas reikalavimas dėl dirvos apsaugos jautriausiu periodu. Pasikeitė dangos išlaikymo terminas. Dabar ariamos žemės plote būtina užtikrinti minimalią dangą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. Tai reiškia, kad ūkininkai gali pasirinkti, ar lauką apsėti žieminėmis kultūromis, ar palikti ražienas per žiemą. Uogas ar daržoves auginantys asmenys laukuose gali palikti augalų liekanas.
Deklaruojantys iki 50 hektarų privalo minimalia danga uždengti ne mažiau kaip pusę, o deklaruojantys daugiau nei 50 hektarų – bent 65 proc. ariamos žemės, sodų ar uogynų plotų. Ražienų plotuose nėra draudžiamas žemės dirbimas neariminiu būdu. Tai reiškia, kad ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas ar skustas taip, kad ražienos išliktų matomos.
– Tikriausiai į septintą GAAB reikalavimą, susijusį su augalų kaita. Pareiškėjai privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65-iuose procentuose deklaruojamos ariamos žemės plote. Tai reiškia, kad tie patys pasėliai negali būti auginami ilgiau nei vienus metus tame pačiame lauke. Verta paminėti, kad nuo šių metų nebelieka reikalavimo turėti ir 6 savaites išlaikyti tarpinių augalų.
Itin svarbus reikalavimas yra susijęs su biologine įvairove ir kraštovaizdžiu. Norėdami jį įgyvendinti pareiškėjai turės skirti 4 proc. savo ariamos žemės kraštovaizdžio elementams, pūdymui, azotą kaupiantiems augalams arba tarpiniams pasėliams.
– Kol kas aiškios tik preliminarios sumos. Įvykdžius GAAB reikalavimus bazinė išmoka turėtų siekti 81 eurą už hektarą. 50-ies pirmųjų hektarų išmoka nuo šiol yra diferencijuojama, tačiau vidurkis siekia maždaug 90 eurų už hektarą. Būtina atkreipti dėmesį, kad pirmųjų hektarų išmoka mokama tik tiems ūkininkams, kurie deklaruoja iki 500 hektarų plotą.
Numatoma papildoma parama jauniesiems ūkininkams – 137 eurai už pirmuosius 70 hektarų. Ši išmoka bus mokama 40-ies metų ir jaunesniems asmenims, valdą ar ūkininko ūkį įregistravusiems ne anksčiau kaip prieš 5 metus bei dokumentais galintiems pagrįsti pasirengimą ūkininkauti.
Toliau bus mokama skirtingo dydžio susietoji išmoka už baltyminius augalus, sėklines bulves, cukrinius runkelius, vaisius, uogas daržoves bei gyvulius. Jokių papildomų reikalavimų norint gauti šias išmokas nėra numatyta.
Nuo praeitų metų ūkininkams yra sudaryta galimybė gauti didesnes išmokas, tačiau jie privalo gerai suprasti, ką renkasi ir kokių sąlygų bei papildomų įsipareigojimų turi laikytis.
– Nusprendusieji dalyvauti ekologinėse sistemose privalo pasirinkti bent vieną negamybinę ir ne mažiau kaip vieną gamybinę veiklą. Turbūt iš karto kyla klausimas, kas yra negamybinė veikla? Pats žodis sufleruoja, kad pasirinktame plote negali būti vykdoma jokia gamyba. Negamybinė veikla turi užimti ne mažiau kaip 4 proc. ariamos žemės ploto.
Šie metai yra vieninteliai, kai GAAB reikalavimų įvykdymas bus užskaitytas ir negamybinėje veikloje. Tarp šių veiklų verta išskirti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostas, ariamųjų durpžemių bei eroduotos žemės keitimą pievomis, žaliąjį pūdymą.
Tuo tarpu gamybinės veiklos vykdomos ariamoje žemėje. Tai – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos ir kt.
– Specialistai tokių dalykų nelabai gali patarti. Mes tik galime supažindinti su įvairiomis galimybėmis, tačiau galutinį sprendimą turi priimti pats ūkininkas.
Su kiekvienu į kabinetą užėjusiu žemdirbiu diskutuojame individualiai, pateikiame turimą informaciją, supažindiname su tikėtinais išmokų dydžiais, stengiamės atsakyti į visus klausimus. Net jei kažko ir nežinome, pasistengiame kuo greičiau visa tai išsiaiškinti.
Norėčiau paraginti visus rajono žemdirbius nelaukti paskutinių pasėlių deklaravimo dienų, ruošti vadinamuosius namų darbus, kad nuvykus į seniūniją jau būtų visiškai aišku ne tik, kas planuojama sėti, bet ir kurioje priemonėje norima dalyvauti.
Publikuota: 2024-06-04 13:10:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai
* Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|