|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Su Dainų šventės himnu tapusiu kūriniu „Kur giria žaliuoja“ spaudos konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto mišrus choras „Gaudeamus“.Autorės nuotr. Dangyra APANAVIČIENĖ
„Šiurpuliukai per kūną ėjo klausantis keliasdešimties puikių dainininkų balsų, o ar įsivaizduojate, koks įspūdis bus, kai vienu metu šventėje dainuos keli tūkstančiai žmonių?“ – po Vilniaus universiteto choro „Gaudeamus“ atliktos Juozo Gudavičiaus ir Ksavero Sakalausko-Vanagėlio giesmės „Kur giria žaliuoja“ į konferencijos dalyvius kreipėsi jos vedėja LRT žurnalistė Audra Avižiūtė. Žiniasklaidos atstovams ji pristatė konferencijos svečius: kultūros ministrą Simoną Kairį, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorių Saulių Liausą, Lietuvos policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovę Rolandą Lingienę, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Henkę ir kitus. Priminęs Dainų šventės ištakas, kai 1924 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis pakvietė visus į Kauno parodų aikštę iškilmingai sugiedoti himną ir tokiu būdu prasidėjo 100 metų trunkanti tradicija, kultūros ministras S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė – tai visos valstybės reikalas. Jis pasidžiaugė priimtu Dainų šventės įstatymu, kuris sureguliavo šios tradicijos puoselėjimą ir saugojimą. Ministras padėkojo organizatoriams, jų talkininkams, savivaldybėms bei šventėje budėsiančioms specialiosioms tarnyboms už pagalbą ir pakvietė visus švęsti, būti svetingiems, padėti iš toliau atvykusiems dalyviams, kad kiekvienas iš šventės išsineštų kuo geriausius įspūdžius. Dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa informavo, kad savaitę truksiančio renginio metu įvairiose Vilniaus ir Kauno erdvėse įvyks 14 renginių, iš kurių 10 bus nemokami. Pasirodys 37 tūkst. dalyvių, žiūrovai turės galimybę pamatyti įvairių žanrų koncertus, aplankyti tautodailininkų parodas, dalyvauti teminėse ekskursijose ir kituose renginiuose. Direktorius pasidžiaugė, kad organizuojant šventę pavyko pritraukti žymiausius režisierius, kompozitorius, scenografus ir kitus profesionalus, kurių bendrų pastangų dėka šventė bus ypatinga ir įsimintina. Jis sakė, kad organizatoriai pasirūpino visais dalyviais – nuo paties mažiausio iki vyriausio. Visi bus apgyvendinti, pamaitinti. Pasirūpinta ir 300 į grupes suskirstytų savanorių, kurie buvo apmokyti, jie pasipuoš ryškiais spalvingais marškinėliais su šventės atributika, kepuraitėmis. Kiekvienas galės prieiti ir kreiptis į juos pagalbos. Kalbėdamas apie žiūrovus S. Liausa ragino visus į renginius atvykti valanda ar net keliomis anksčiau, geriausia – visuomeniniu transportu (numatyta ir papildomų maršrutų), kad vėliau netektų susigadinti nuotaikos, neradus kur palikti automobilio ar pavėlavus į renginį. Pavyzdžiui, į Kalnų parką likus pusvalandžiui iki renginio žiūrovai nebus įleidžiami. Organizatoriai šventėje laukia dalyvių ir svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės D. Henke, tarp 37 tūkst. dalyvių bus ir 2 tūkst. pasaulio lietuvių, kurių daugelis į Dainų šventę atkeliaus su savo šeimos nariais. Taigi svečių iš užsienio bus kelis kartus daugiau nei pačių meno kolektyvų narių. Į Dainų šventę atvyks arba jau yra atvykę lietuvių kolektyvai iš JAV, Urugvajaus, Brazilijos, Kolumbijos, Čilės, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos bei kitų tolimesnių ir artimesnių valstybių. Įdomu tai, kad šventėje panoro dalyvauti latviai, išmokę visą lietuvišką repertuarą ir taip pat panorę įsilieti į tautinės šventės sūkurį. D. Henke sakė, kad išeivijos šokėjų, dainininkų kolektyvuose yra ir pavienių kitų tautybių užsieniečių, pavyzdžiui, lietuviškoms tradicijoms prijaučiančių vokiečių. „Labai svarbu, kad pasaulio lietuviai šiuo istoriniu momentu pasidžiaugtų buvimu kartu, pajaustų tą didžiulę emociją, o grįžę į namus skleistų žinią apie Lietuvą visam pasauliui“, – kalbėjo D. Henke, pabrėžusi, kad Dainų šventės tradiciją lietuviai išeivijoje puoselėjo net ir tada, kai Lietuva dar nebuvo laisva. Spaudos konferencijoje aptarti ne tik kultūriniai Dainų šventės aspektai, bet ir žemiškesni reikalai, tokie kaip renginių dalyvių bei žiūrovų sveikata, saugumas, eismo klausimai, bendra renginio atmosfera. Tuo šventėje rūpinsis specialiosios tarnybos – policija, medikai, taip pat jau minėti savanoriai. Dalyviams bus išdalyta daugybė lankstinukų su įvairia informacija bei rekomendacijomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė R. Lingienė pripažino, kad yra tam tikros rizikos suvaldyti situaciją, nes į sostinę susirinks tūkstančiai šventės dalyvių, kurie įsikurs daugiau nei 100 vietų. Jų apgyvendinimo sąlygos bus gana kuklios, patalpos be šaldytuvų, todėl medikė perspėjo, jog kiekvienas turėtų labiau pagalvoti apie savo sveikatą ir elgtis atsakingai. Medikė patarė dalyviams nesivežti greitai gendančių produktų, turėti drėgnų servetėlių rankoms nusivalyti, nepamiršti kepuraičių nuo saulės, apsiaustų nuo lietaus, turėti gertuves, nes renginių vietose nemokamai bus tiekiamas geriamasis vanduo. R. Lingienė pridūrė, kad vertėtų įvertinti ir erkių riziką. Ji siūlė žmonėms nesėsti, negulti ant žolės, pasiimti reikalingų apsaugos priemonių (repelentų nuo erkių, kremo nuo saulės). Šventės dienomis sostinėje ir Kaune dirbs 54 papildomos greitosios medicinos pagalbos brigados, jiems padės daugiau nei pusšimtis medicininį išsilavinimą turinčių savanorių. Lietuvos policijos generalinis komisaras R. Požėla konstatavo, kad renginiui pasiruošusios ir policijos pajėgos. „Esame nusimatę policijos veiksmus įvairiems atvejams. Repetavome, vyko pratybos. Šalia įprastų komandų kasdien papildomai dirbs apie 150 pareigūnų“, – sakė R. Požėla. Jis patarė vairuotojams būti atidiems prie šviesoforų, perėjose, sekti informaciją apie eismo ribojimus, būti pakantiems, kartu pasidžiaugti renginiu ir pasistengti, kad šventės dalyviai jaustųsi saugiai. Komisaras įspėjo šventės žiūrovus saugotis ilgapirščių, nepalikti asmeninių daiktų be priežiūros. Visgi didelėje masėje žmonių visko gali nutikti. Dainų šventės mecenato „Swedbank“ banko atstovas Valdas Lopeta priminė, kad bankas ne tik finansiškai parėmė šventę, prisidėjo prie jos komunikacijos, informacijos sklaidos, bet ir pasirūpino visų dalyvių gyvybės ir traumų draudimu šventės dienomis. Dainų šventė vyks birželio 29–liepos 6 dienomis. Renginius transliuos LRT televizija, o kai kurios savivaldybės miestų erdvėse statys ekranus ir kvies žmones visus kartu stebėti tiesiogines renginių transliacijas. Patirti Dainų šventės bendrystę kviečia ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, viena iš nedaugelio šalies savivaldybių transliuosianti visus pagrindinius koncertus nuo antradienio iki paskutinės šventės dienos – šeštadienio. Taigi visi rajono gyventojai, kurie neturi galimybės nuvykti į Vilnių ir Kauną, bet nori pajausti šventės dvasią ir palaikyti savo krašto kolektyvus, gali ateiti į pagrindinę J. Basanavičiaus aikštę ir stebėti gyvai transliuojamus koncertus bei reportažus iš 100-metį mininčios Dainų šventės. Liepos 2 d. bus transliuojamas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ ir folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ baigiamasis renginys, liepos 3 d. – ansamblių vakaras „Gyvybės medis“, liepos 4 d. – pučiamųjų instrumentų orkestrų „Vario audros“ ir vokalinių ansamblių „Žeme, kas tu esi?“ koncertai, liepos 5 d. – šokių diena „Amžių tiltais“ ir liepos 6 d. – dainų diena „Kad giria žaliuotų“. Publikuota: 2024-06-28 13:09:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|