„Santaka“ / Istorikas dr. M. Nefas atveria karaliaus Mindaugo paslaptis ir jo įtaką šiandien

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-07-05 08:20

Dalinkitės:  



Istorikas dr. M. Nefas atveria karaliaus Mindaugo paslaptis ir jo įtaką šiandien


„Apie karalių Mindaugą turėtų žinoti ne tik kiekvienas istorikas, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis. Žinoma, neapsiriboti vien tik vardo žinojimu, juk Karalius Mindaugas – viena kertinių mūsų šalies istorijos asmenybių, jis yra mūsų valstybės kūrėjas, ir šį faktą dažnai užmirštame“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas.

Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ir Valstybės dieną, kiekvienais metais švenčia lietuviai visame pasaulyje. Ši šventė neatsiejama nuo karaliaus Mindaugo vardo. Pasak istoriko M. Nefo, apie 1238-1240 metus Lietuvą jau galime vadinti valstybe, kuriai vadovavo Mindaugas. Tačiau ji dar nebuvo pripažinta to meto tarptautinės bendruomenės. Tad Mindaugas nusprendė nuvesti to link.

Koks buvo karaliaus Mindaugo asmenybės paveikslas? Istoriko M. Nefo teigimu, niekas neabejoja, jog jis buvo ryžtingas valdovas. „Mindaugas į vieną valstybę vienija pagonišką visuomenę, kurioje krikščionybė vertinama itin blogai. Nepamirškime, Lietuvos visuomenę puolė krikščioniškieji ordinai, todėl žmonių požiūris į tuos, kurie ateidavo dievo vedami, buvo neigiamas. Be to, didžiulę įtaką turėjo senasis lietuvių tikėjimas. Nepaisant to, Mindaugas suprato, kad reikia ryžtingų sprendimų, priėmė krikštą, iš popiežiaus gavo karaliaus karūną ir žengė į Vakarų Europą. Lietuva valdant Mindaugui tampa ne tik valstybe, bet ir gauna karalystės statusą, tiesa, trumpam.“, – pasakoja istorikas.



Puoselėti identitetą reikia nuo mažens

Istorikas džiaugiasi, jog prieš daugiau nei penkiolika metų gimusi tradicija liepos 6-osios vakarą giedoti Tautišką giesmę visame pasaulyje – išliko. Ir pats M. Nefas su šeima mini šią svarbią šventę: „Tai viena iš tų dienų, kai jaučiu dar didesnį ir svarbesnį susitapatinimą su valstybe. Dažnai tenka vesti šventinį renginį ar pasakyti sveikinimo kalbą, su šeima nepraleidžiame vėliavos pakėlimo ceremonijos S. Daukanto aikštėje, o vakare artimųjų ir draugų rate giedame Tautišką giesmę. Norisi, kad mūsų vaikai, augdami ir matydami tokį pavyzdį, turėtų tokį pat tvirtą ryšį su valstybe, kaip ir jų tėvai bei artimieji“.

Šįkart Valstybės dieną vainikuos šimtmečio Lietuvos dainų šventės koncertas. Dainų šventėje ir pats M. Nefas yra dalyvavęs net keturis kartus. Mokyklos ir vėlesniais laikais jis atstovavo Anykščių tautinių šokių ansambliui „Gojus“, studijų metais – dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“. Pasak istoriko, įspūdžiai iš Dainų šventės išlieka visam gyvenimui. „Pagrindinė Dainų šventės emocija – bendruomeniškumas. Tai lydi visos šventės metu: pradedant repeticijomis, bendru gyvenimu sostinės mokyklos salėje, baigiant koncertu. Prisimenu, vieno Ansamblių vakaro metu lietus pylė kaip iš kibiro, bet mūsų ūpas buvo begalinis, mes tryškome džiaugsmu ir vasariškos audros neišsigandome. Tąkart susikoncentravome į pasirodymą, koncertų metu vyravo vienybė ir bendrumo jausmas“, – prisiminė dr. M. Nefas.



Pasak ilgamečio istorijos mokytojo, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo dr. Mindaugo Nefo, nuo mažens turime puoselėti savo tapatybę, kalbėti apie valstybę, išsaugoti papročius bei istoriją. Istorikas įsitikinęs, kad iniciatyvūs ir pilietiški žmonės, susibūrę į bendruomenes ir organizacijas, gali padaryti proveržį visuomenėje. „Džiaugiuosi, jog universitete dirbdamas su studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika“ studentais galiu išgirsti apie jų sugalvotas pilietines iniciatyvas, apie jaunimo bendruomenes regionuose ir jų daromus teigiamus paveikius pokyčius. Žmonės neabejingi savo šaliai, ar gali būti kas nors geriau?“, – tvirtina M. Nefas.



Publikuota: 2024-07-05 08:20:24

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai