Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

---

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kreipiasi į reivo bendruomenę ir prašo paskolinti eksponatų, kurie papildytų būsimą parodą apie reivo kultūrą ir istoriją Lietuvoje.

Laukiama įvairiausių eksponatų – nuo garso technikos, drabužių, aksesuarų, vaizdo medžiagos iki atsiminimų, atskleidžiančių reivo patirtį. Paroda vyks reivui artimoje, vilniečių ir miesto svečių pamėgtoje alternatyvios kultūros erdvėje – Lukiškių kalėjime 2.0 . LNM kviečia siūlyti eksponatus el. paštu reivas@lnm.lt iki rugsėjo 30 dienos.

Šviesos, garsas ir lūžtančios normos

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su kuratorėmis Egla Mikalajūne (iš LNDM Nacionalinės dailės galerijos) ir Juste Kostikovaite (iš „Roots to Routes“) rengia unikalią parodą apie reivo kultūrą. Parodoje bus pristatomas pasakojimas apie ankstyvąją elektorinės šokių muzikos kultūrą Lietuvoje nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos – devintojo dešimtmečio pradžios. Muziejus siekia į parodos pasakojimą įtraukti kuo daugiau reivo bendruomenės, rinkdamas jų atsiminimus ir eksponatus. Būsimos parodos lankytojai pasijus lyg reivo užkuliusiuose – pasakojimas bus pristatomas temą atspindinčioje alternatyvios kultūros erdvėje Lukiškių kalėjime 2.0.

Ankstyvuoju nepriklausomybės atgavimo metu reivo ir elektroninės muzikos kultūra sugėrė į save masyvią meno ir laisvės bangą, suplūdusią iš atverto Vakarų pasaulio. Viena iš parodos kuratorių Justė Kostikovaitė pasakoja: „Būtent elektroninės šokių muzikos kultūra – tai vienas iš reiškinių, kuris Lietuvą pasiekė iš Vakarų. Vyresniajai kartai „statant kapitalizmą“, to laikotarpio jaunimui elektroninės muzikos kultūra (ir kiek vėliau internetinė komunikacija) buvo vienas pagrindinių susiliejimo su Vakarais simboliu, į kurį jie paniro ne tik visa galva, bet ir visu kūnu. Pasimetusioje, nestabilioje visuomenėje atsivėrusį kultūrinį ir vertybinį vakuumą, tuštumą ir nihilizmą užpildė putojantys reivai, kur ideologiją diktavo ne lozungai, bet kūnus išjudinantys ritmai, sukami naujojo „dievo“ – didžėjaus. Žodis šioje ideologijoje visiškai sunyko, atiduodamas pirmenybę sintetiniam garsui, kartais dešimtis valandų trunkančiam šokiui, scenografijai ir aprangos kodams.“

Apie reivą – iš reiverių lūpų

LNM ir parodos kūrybinė grupė siekia atskleisti bei įamžinti šį dinamišką visuomenę formavusios muzikos kultūros pasaulį. Kaip pabrėžia viena iš parodos kuratorių Egla Mikalajūnė, tam būtinas reivo bendruomenės įsitraukimas į parodos rengimo procesą: „Kaip ir kiekviena kultūra, elektroninės muzikos kultūra turėjo savo „subideologijas“ ( rave , techno , house , drum‘n‘bass , trance ir kt.), savo herojus (Dj Saga, Eric Orange, Žvėriukai, Audrius Šapkinas, Jolita Pablūdo, OES, Plasma), savo „šventoves“ („Prieplauka“, „Pakalnė“, „Eldorado“, „NASA“, „Madžiūnai“), savo aprangos kodus. Norime parodyti, kas vyko tose industrinėse erdvėse ir klubuose, koks buvo reivo judėjimas, kaip jis vystėsi ir su dideliu entuziazmu plito Lietuvoje dar net prieš internetą. Mums labai svarbu įamžinti reivo kultūros įvairovę ir raidą, ypač dabar, kai šių metų pavasarį UNESCO įtraukė Berlyno klubinę kultūrą į Vokietijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Devyniasdešimtųjų reivo judėjimo įtaka dabartinei Lietuvos elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo kultūrai (drįstam sakyti, net ir visoms kūrybinėms industrijoms) yra neabejotina. Kad sukurtume parodą apie reivą, norime sutelkti reivo bendruomenę. Labai tikimės, kad buvę ir esami reiveriai atsilieps ir siūlys šiai parodai eksponatus bei istorijas, kurie prisidės prie bendro parodos pasakojimo.“

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė tiki, kad šis projektas padės ne tik įamžinti reivo kultūros istoriją, bet ir keisti visuomenės stereotipus apie muziejaus esmę: „Manau, kad kalbėdami apie reivo kultūrą pakeisime kai kurių žmonių nuostatas apie tai, kas apskritai yra muziejus. Muziejus – ne kambarys, kuriame sudėti eksponatai su etiketėmis. Muziejus – tai erdvė, kurioje apsigyvena ir išlieka atmintis. Dėl to labai norime, kad prie parodos kuo daugiau prisidėtų pati reivo bendruomenė, kad kuo daugiau žmonių siūlytų savo eksponatus ir istorijas. Lietuvos nacionalinis muziejus siekia kurti dialogą su bendruomenėmis, kurių atmintis dažnai nugula į istorijos paraštes. Nuolat stengiamės atspindėti istoriją įvairiapusiškai ir išryškinti tai, kas visuomenę gali nustebinti. Šįkart tai bus energija, kūrybiškumu ir raiškos laisve pulsuojanti reivo istorija.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---