Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Būstas

---

Daugeliui žmonių, susiduriantiems su statybomis ar renovacijomis, kyla klausimų apie energinio naudingumo sertifikatą.

Vieni jį suvokia kaip būtiną dokumentą, atskleidžiantį statinio energinį efektyvumą, jo išlaikymo kaštus, komforto lygį ir statybos kokybę. Kiti linkę manyti, kad tai tik bereikalinga procedūra, apsunkinanti statybos ar remonto procesą.

Visgi, verta žinoti, kad statinių energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas visoje Europos Sąjungoje siekiant mažinti energijos suvartojimą.

Kas yra energiškai naudingas statinys?

Energiškai naudingas statinys – tai toks, kurio statybai ir eksploatacijai naudojama ženkliai mažiau energijos nei įprastų statinių. Pagal įstatymą, pastato energinis naudingumas nustatomas apskaičiuojant ar išmatuojant energijos kiekį, reikalingą šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karšto vandens paruošimui ir apšvietimui.

Kaip sužinoti, ar statinys atitinka energinio naudingumo reikalavimus?

Yra keletas esminių principų, pagal kuriuos galima įvertinti statinio energinį efektyvumą:

1. Kompaktiška forma: Kuo kompaktiškesnė pastato forma, tuo mažesni šilumos nuostoliai.
2. Tinkamai apšiltinti ir sandarūs atitvarai: Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti pakankamai apšiltinti ir sandarūs, kad sumažėtų šilumos nuostoliai.
3. Sumažintas šiluminių tiltelių skaičius ir dydis: Šiltiški tilteliai – tai vietos konstrukcijoje, per kurias prarandama šiluma. Svarbu sumažinti jų skaičių ir dydį.
4. Saulės energijos naudojimas: Saulės kolektoriai gali padėti ženkliai sumažinti energijos sąnaudas šildymui ir karšto vandens paruošimui.
5. Vėdinimo su šilumogrąža sistema: Ši sistema leidžia panaudoti iš patalpų išskiriamą šilumą patalpų orui šildyti.
6. Lengvai reguliuojama šildymo sistema: Svarbu, kad šildymo sistema būtų lengvai reguliuojama pagal poreikį.
7. Aktyvus saulės ir vėjo energijos naudojimas: Saulės ir vėjo jėgainės gali padėti visiškai ar iš dalies patenkinti statinio energijos poreikius.
8. Taupus elektros energijos naudojimas: Naudokite A klasės buitinę techniką, energiją taupančias lemputes ir maksimaliai išnaudokite natūralų apšvietimą.
9. Laikinas langų apšiltinimas naktį: Žaliuzės, roletai ar storos užuolaidos gali padėti sumažinti šilumos nuostolius per naktį.

Energinio naudingumo sertifikatas: kada jis privalomas?

Nors energinio naudingumo sertifikatas suteikia daug privalumų, kyla klausimas, kada jį gauti yra būtina, o kada tik rekomenduojama. Atsakymą rasite naujausioje Statybos įstatymo redakcijoje, kurioje numatyti keturi privalomi sertifikavimo atvejai:

1. Naujo pastato statyba:

• Sertifikatas reikalingas prieš baigiant statybos darbus ir surašant statybos užbaigimo aktą arba pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

2. Pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar kapitalinis remontas:

• Sertifikatas privalomas, jei atliekami darbai, kurių metu atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, o darbų kaina viršija 25% pastato vertės (be žemės sklypo).
• Sertifikatas reikalingas prieš baigiant statybos darbus ir surašant statybos užbaigimo aktą arba pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

3. Pastatų ar jų dalių pardavimas ar išnuomavimas:

• Parduodant ar išnuomojant pastatą (ar jo dalį), pirkėjui ar nuomininkui privalo būti pateiktas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas.
• Skelbime apie parduodamą ar išnuomojamą pastatą privalo būti nurodytas energinio naudingumo sertifikate esantis energinio naudingumo rodiklis.
• Pastato dalies sertifikatas gali būti išduodamas remiantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu.
• Buto sertifikatas gali būti išduodamas pagal to paties buto tame pačiame daugiabutyje sertifikatą arba pagal Vyriausybės patvirtintą tipų sertifikatą, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę.

4. Didesnio nei 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto statybos:

• Tai apima viešbučių, administracinių, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatus.
• Pastate gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas ne senesnis kaip 10 metų sertifikatas arba jo kopija.
• Ši nuostata taikoma ir pastatams, kurių didesnę nei 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro minėtos paskirties patalpos.

Apibendrinant, energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas beveik visais atvejais: statant naują statinį, atliekant renovaciją, parduodant ar išnuomojant patalpas, taip pat turint didesnį nei 250 kvadratinių metrų plotą įvairiems tikslams skirtą statinį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---