|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Kybartuose viešėjęs prof. Algirdo Landsbergio sūnus Petras su susirinkusiaisiais pasidalijo prisiminimais apie savo tėvą.Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.
Kybartuose gimęs A. Landsbergis į lietuvių literatūros istoriją įsirašė kaip pirmojo pokarinėje lietuvių literatūroje modernaus romano „Kelionė“, taip pat dviejų novelių knygų „Ilgoji naktis“ ir „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“ autorius. Rašytojas sukūrė pjesių, komedijų, dramų lietuvių ir anglų kalbomis. 1944 m. A. Landsbergis, bėgęs nuo antrosios sovietų okupacijos, buvo priverstas iš Lietuvos trauktis į Vakarus, o vėliau persikėlė į Ameriką, kurioje gyveno iki pat mirties. Savo gyvenimą jis paskyrė lietuvybės puoselėjimui ir išsaugojimui svetimoje žemėje, įvairiomis priemonėmis kovojo už Lietuvos laisvės atgavimą. Minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines Kybartų kultūros centras įgyvendino projektą „Algirdas Landsbergis: rašymas – lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“. Kaip pasakojo įstaigos direktorė Asta Vencienė, įprasminti iš mūsų rajono kilusio rašytojo atminimą pasiūlė išeivių rašytojų gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Virginija Babonaitė-Paplauskienė. „Pati su Algirdu Landsbergiu susipažinau 1989-aisiais, o po rašytojo mirties ėmiau tyrinėti jo kūrybą. Algirdas gimė Kybartuose, čia jo tėtis dirbo pašto viršininku. Nors Kybartuose ilgai negyveno, šis miestas jam visada buvo brangus ir reikšmingas. Jo sukurti personažai dažnai būdavo kilę būtent iš Kybartų“, – pasakojo V. Babonaitė-Paplauskienė. Kybartų kultūros centre vykusiame 100-osioms A. Landsbergio gimimo metinėms skirtame renginyje ji pristatė savo archyvinę monografinę knygą „Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“. Autorė atskleidė daug negirdėtų faktų apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą, išsamiai aptarė jo įtaką lietuvių literatūrai bei kultūrai. Į Kybartus iš Niujorko atvyko ir rašytojo sūnus Paulius su dukrele Aylin. Pastaroji net spėjo sudalyvauti šimtmečio Dainų šventėje. Puikiai lietuviškai šnekanti mergaitė apgailestavo niekada nemačiusi savo senelio, tačiau būtent jam dėkojo už tai, kad gali kalbėti lietuvių kalba. Jos teigimu, seneliui tai buvo labai svarbu. Mergaitė jau keletą metų lanko šeštadieninę lietuvių mokyklėlę, o tėtis jai nuolat skaito „Kakę Makę“ ir kitas lietuviškas knygeles. „Noriu, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su tėčio kūryba, kuri per visus sovietų okupacijos metus buvo neprieinama. Apskritai, lietuvių išeivių kūryba daugeliui tautiečių vis dar lieka menkai pažįstama“, – apgailestavo A. Landsbergio sūnus Paulius. Jis teigė, kad tėvas buvo švelnus, jautrus, žaismingas žmogus, puikiai išmanė politiką, istoriją, literatūrą, mitologiją bei tautosaką. „Jis buvo tolerantiškas skirtingų tautybių, kultūrų religijų žmonėms, tačiau netoleravo aplaidaus mąstymo, biurokratijos, nomenklatūros. Iš savo aplinkos tėvas reikalavo taisyklingos lietuvių kalbos, etikos ir bendražmogiškų principų. Jis buvo nepakantus okupantams ir diktatoriams, rūpinosi katalikų ir žydų ryšiais Lietuvoje bei Rytų Europoje. Tėvas darė ką galėjo tiek savo raštuose, tiek kalbėdamas viešai, kad sutaikytų šias bendruomenes. Jo kūryboje nuolat akcentuojama garbinga tėvynės praeitis bei ją palikusių žmonių patirti išgyvenimai“, – Kybartuose pasakojo P. Landsbergis. Renginyje literatūros ir muzikos kompoziciją atliko Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Dainius Svobonas kartu su arfininke Viktorija Smailyte bei trombonininku Sauliumi Karka. Prisiminimais apie iš Kybartų kilusį rašytoją taip pat dalijosi ir visoje šalyje puikiai žinomas režisierius prof. Gytis Padegimas, kuris apgailestavo, jog A. Landsbergį pažinojo pernelyg trumpai. Vis dėlto pažintis su juo įkvėpė G. Padegimą sukurti ne vieną spektaklį. Priminsime, kad maždaug prieš mėnesį kybartiečiai ir miesto svečiai jau turėjo galimybę išvysti Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Vėjas gluosniuose“, pagal A. Landsbergio pjesę pastatytą režisieriaus prof. G. Padegimo. Tai buvo pirmoji projekto „Algirdas Landsbergis: rašymas – lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“ dalis. Šis projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Užsk. 1181 Publikuota: 2024-07-31 15:12:13 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|