Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

---

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje iki rugsėjo, kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį, vyks „59-oji fortepijoninės muzikos vasara“ – paties kompozitoriaus sukurtą muzikos dalinimosi tradiciją puoselėjantis festivalis.

Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą. Programoje – per 120 vizionieriui dedikuotų idėjų

„Šis meno genijus yra unikalus kūrėjas ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos meno istorijoje. Todėl tikiu, kad kiekvienas nuoširdžiai prisidės prie programos įgyvendinimo ir žinią skleis ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Džiaugiuosi, kad originalūs metinių minėjimo programos sumanymai leis giliau ir plačiau suvokti menininko asmenybę ir kūrybą, o sumanymų įvairovė paskatins kiekvieną mūsų atrasti savo Čiurlionį“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Minėjimo plane išskirtos 129 veiklos – pagrindiniai minėjimo metų akcentai, projektai, skirti įamžinimui ir atminčiai, meno renginiai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių ir regionų iniciatyvos – visapusiškai pristato M. K. Čiurlionio asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimo istorinį laikmetį. Programoje – daugiau kaip 10-yje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse vyksiantys menininko kūrybai dedikuoti ir bendruomeninę dvasią stiprinantys renginiai, koncertai, parodos, iškilminga M. K. Čiurlionio jubiliejaus minėjimo savaitė, įtraukti ir tokie Čiurlionio vizijas primenantys projektai, kaip jo kūrinio skambesys pasauliui iš Tarptautinės kosminės stoties.

„Man nepaprastai džiugu, kad mūsų tautos vizionieriui M. K. Čiurlioniui 2025-aisiais skirsime deramą dėmesį, kurio jis taip ir nesulaukė savo gyvenimo metais. Džiaugiuosi, kad galėsime iš naujo reflektuoti ir atrasti gausų jo kūrybinį palikimą“, – sakė premjerės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė.

Minėjimo veiklos plane išskirtinis dėmesys skiriamas šių dienų aktualijų kontekstui, siekiama, kad informacija apie M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines būtų skleidžiama Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiaujant su užsienio valstybių institucijomis ar organizacijomis, taip pat su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.

Be to, siekiama, kad informacijos sklaida tęstųsi net ir pasibaigus jubiliejiniams metams.

Plano projektas buvo pristatytas ir jam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisija. Vėliau jis buvo tikslinamas atsižvelgiant į išanalizuotus suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus.

Išsamus patvirtinto plano pristatymas visuomenei planuojamas M. K. Čiurlionio gimimo mėnesį – rugsėjį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2025-uosius yra paskelbęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.

2022-ųjų pabaigoje šis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginami Renesanso menininkų universalumui.

Per dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos kūrimui, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų. Šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos M. K. Čiurlionio lietuviškosios savimonės formavimuisi.

Pagal pranešimus spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---