|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tapatybės įspaudai
|
|
|
Popieriaus karpinių amatą puoselėjanti Lina Bakaitienė savo darbuose labiausiai mėgsta derinti juodą ir baltą spalvas.
Nojaus TRAUBO nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Pedagogė Lina Bakaitienė senąjį lietuvišką popieriaus karpinių amatą puoselėja daugiau nei tris dešimtmečius. Pradžioje liaudies motyvais sukurti darbeliai buvę kuklūs, tačiau dabar karpinius galima drąsiai vadinti paveikslais.
Nuo gamtos motyvų iki angelų
Meniškos sielos moteris pasakojo, kad besimokydama Marijampolės Onos Sukackienės pedagoginėje mokykloje išbandė įvairių laisvalaikio veiklų. Karpymas – viena iš jų. Daug vertingų patarimų savamokslei kadaise davė dailės pedagogė, popieriaus karpytojų grupės „Sėjinis“ vadovė Virginija Armanavičienė.
Kalbėdama apie kūrybinį įkvėpimą, L. Bakaitienė sakė jį pajuntanti visur: jai nereikia egzotiškų ar akiai neįprastų vaizdų. Užtenka pakelti žvilgsnį į dangų, pamatyti debesį, paukštį, medį, laukų žolynus ar pažvelgti į apšarmojusį stiklą.
„Gamta yra tokia didybė! Ar Jūs kada atkreipėte dėmesį į lapą ar gėlės žiedą? Spalva čia nesvarbi. Stebėkite kiekvieną raizginį“, – svajingai kalbėjo L. Bakaitienė.
Pasak karpytojos, žvelgdamos į pirmuosius ažūrinius karpinius žvitrios akys mato, kad jiems trūksta tikslumo. Tačiau bėgant laikui ir įgyjant daugiau praktikos savamokslės darbai tapo dailesni. L. Bakaitienės karpiniuose galima rasti daug gamtos motyvų – augalų, gyvūnų, paukščių. Moteris taip pat labai mėgsta karpyti gerves, angelus. Šių kompozicijų įkvėpimu tapo dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai su angelais.
„Verpstės, vėtrungės, čytai, skrynios... Įkvėpimą galima rasti visur“, – teigė pašnekovė.
Lengviausia dalis – nupiešti šabloną
Kai tik turi laisvo laiko, tuomet savo mintims L. Bakaitienė leidžia ilsėtis prie balto popieriaus lapo ir žirklių. Bet prieš paimdama jas į rankas moteris pati kuria paveikslo šabloną. Pasak karpytojos, tai lengviausia kūrybinio proceso dalis.
„Piešimas man – lyg meditacija. Tai darydama aš lengvai pamirštu kasdienius rūpesčius, nuovargį. Piešiu tai, ką sako mano vidus“, – pasakojo L. Bakaitienė.
Piešinius moteris ne visuomet skuba prakalbinti žirklėmis. Karpymas reikalauja itin didelio susikaupimo, nes nukrypus ne ten, kur reikia, darbą tenka taisyti arba net išmesti. Balto popieriaus karpiniai, išdailinti subtiliausiais raštais, dažniausiai nugula ant juodo lapo. L. Bakaitienė mėgsta derinti šias kontrastingas spalvas. Pastaruoju metu meistrė iš karpinių dažniausiai komponuoja didelius paveikslus.
Prieš trisdešimt metų, kuomet L. Bakaitienė atrado karpymą, nebuvo lengva rasti gero popieriaus ir tinkamų žirklių. Dabar situacija rinkoje pasikeitus. Pasirinkimas – labai platus. Aišku, kuo popierius kokybiškesnis, tuo jo kaina didesnė. Labai svarbu ir žirklės. Jos turi būti aštrios, plieninės ir nespausti pirštų.
„Anksčiau, kai pasirinkimo parduotuvėse nebuvo, žirkles galąsdavau ir su adata, ir su švitriniu popieriumi“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Myli kiekvieną savo darbą
Apie savo darbus L. Bakaitienė galėtų kalbėti ištisas valandas. Kiekvienas paveikslas jai brangus, kelia gražius prisiminimus. Karpiniai turi pavadinimus. Dalį kolekcijos ji laiko savo namuose, kitus – Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės patalpose. Man užtenka paprasto žmogelio, kuris žiūrėdamas į mano darbą atsidūsta. Vadinasi, jam širdis sukirbėjo.
Pasak pašnekovės, atsiranda vis daugiau norinčiųjų nusipirkti ažūrais išpieštų paveikslų. Jais pirkėjai puošia kaimo sodybas. Karpinių meistrė turi vieną užsakovę, kuri nuolat perka paveikslus dovanoti įvairioms jubiliejinėms progoms.
L. Bakaitienė savo karpinius yra pristačiusi visuomenei, surengusi autorinių parodų. Meistrė mielai dalyvauja ir savo darbus demonstruoja respublikinėse parodose. 2017 ir 2020 metais liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ L. Bakaitienei atiteko „Geriausio metų liaudies meistro“ nominacija.
„Smagu būti pastebėtai, bet man užtenka paprasto žmogelio, kuris žiūrėdamas į mano darbą atsidūsta. Vadinasi, jam širdis sukirbėjo. Čia – didelis komplimentas“, – teigė L. Bakaitienė.
Edukacinės veiklos
Be karpymo, L. Bakaitienė turi dar vieną pomėgį – veda edukacines veiklas bitininkystės tema. Šia „liga“ ją užkrėtė sutuoktinis, kuris keturis dešimtmečius prižiūri po rajoną išsibarsčiusius šeimos avilius. Patirtimi ir turimomis žiniomis jis dalijasi su savo žmona. Iš viso Bakaičiai turi apie 60 bičių šeimų.
Kai L. Bakaitienė tapo Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės pirmininke, kilo idėja bendruomenės namuose rengti edukacines programas. Tuomet buvo įkurtas edukacinis centras „Šelvių medutis“. Dabar šelviškiai siūlo užsiėmimus „Maža bitutė – saldus medutis“, „Medkopis“, „Vaško dovanėlės“, „Kalėdiniai žaisliukai ir dekoracijos“, „Grabnyčių žvakės“, „Karpinių ažūrai“, „Tas kiaušinio margumėlis“, „Kalėdiniai vainikai su vaško dekoracijomis“.
Edukacijos vykdomos visus metus. Į jas atvažiuoja tiek vaikai, tiek suaugusieji. Būta net mergvakarių.
Vilioja įdomiais faktais
Ar žinojote, kad gimusi bitė turi išeiti bičių mokyklą, o sulaukusi vienuolikos dienų ji tampa architekte-statybininke? Ar žinote, ką veikia bitė žvalgybininkė ir kam jai reikalingas pilvo šokis? Atsakymus į šiuos įdomius klausimus pateikia ne kas kitas, o L. Bakaitienė, kuri veda visas edukacines veiklas.
„Apie bites žmonės žino labai mažai. Kai pateikiu jiems įdomių faktų iš bičių gyvenimo, akys ant kaktos iššoka“, – juokavo pašnekovė.
Pasitelkdama multimediją edukatorė svečius supažindina, kur ir kaip bitės surenka medų. Dalyviai vasarą gali patys pažvelgti į bičių avilio vidų arba stebėti jas neįprastame stikliniame aviliukyje. Po veiklų svečiai vaišinami medumi pagardinta žolelių arbata, duona su medumi ir įvairiais kitais bičių produktais.
Atvykę į Didžiuosius Šelvius žmonės gali užeiti į nedidelį namuką ir išbandyti apiterapiją. Viduje prisėdus ant gultų jaučiama dūzgiančių bičių sukeliama vibracija, kuri padeda reguliuoti kraujospūdį, įveikti depresiją, nerimą, gerina imunitetą, kraujotaką, mažina kitas sveikatos problemas.
Daugelis yra įsitikinę, kad medų reikia vartoti tik tada, kai pasirodo pirmieji peršalimo požymiai. Bet, pasak L. Bakaitienės, tai neteisingas pasirinkimas. Kasdien reikėtų suvartoti po kelis šaukštus medaus. Tokį kiekį organizmas puikiai pasisavins.
„Bičių produktai – tai saulės, augalo ir šviesos jėga. Juose telpa visa Mendelejevo lentelė“, – teigė pašnekovė.
Pedagogė Lina Bakaitienė senąjį lietuvišką popieriaus karpinių amatą puoselėja daugiau nei tris dešimtmečius. Pradžioje liaudies motyvais sukurti darbeliai buvę kuklūs, tačiau dabar karpinius galima drąsiai vadinti paveikslais. |
Meniškos sielos moteris pasakojo, kad besimokydama Marijampolės Onos Sukackienės pedagoginėje mokykloje išbandė įvairių laisvalaikio veiklų. Karpymas – viena iš jų. Daug vertingų patarimų savamokslei kadaise davė dailės pedagogė, popieriaus karpytojų grupės „Sėjinis“ vadovė Virginija Armanavičienė.
Kalbėdama apie kūrybinį įkvėpimą, L. Bakaitienė sakė jį pajuntanti visur: jai nereikia egzotiškų ar akiai neįprastų vaizdų. Užtenka pakelti žvilgsnį į dangų, pamatyti debesį, paukštį, medį, laukų žolynus ar pažvelgti į apšarmojusį stiklą.
„Gamta yra tokia didybė! Ar Jūs kada atkreipėte dėmesį į lapą ar gėlės žiedą? Spalva čia nesvarbi. Stebėkite kiekvieną raizginį“, – svajingai kalbėjo L. Bakaitienė.
Pasak karpytojos, žvelgdamos į pirmuosius ažūrinius karpinius žvitrios akys mato, kad jiems trūksta tikslumo. Tačiau bėgant laikui ir įgyjant daugiau praktikos savamokslės darbai tapo dailesni. L. Bakaitienės karpiniuose galima rasti daug gamtos motyvų – augalų, gyvūnų, paukščių. Moteris taip pat labai mėgsta karpyti gerves, angelus. Šių kompozicijų įkvėpimu tapo dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai su angelais.
„Verpstės, vėtrungės, čytai, skrynios... Įkvėpimą galima rasti visur“, – teigė pašnekovė.
Kai tik turi laisvo laiko, tuomet savo mintims L. Bakaitienė leidžia ilsėtis prie balto popieriaus lapo ir žirklių. Bet prieš paimdama jas į rankas moteris pati kuria paveikslo šabloną. Pasak karpytojos, tai lengviausia kūrybinio proceso dalis.
„Piešimas man – lyg meditacija. Tai darydama aš lengvai pamirštu kasdienius rūpesčius, nuovargį. Piešiu tai, ką sako mano vidus“, – pasakojo L. Bakaitienė.
Piešinius moteris ne visuomet skuba prakalbinti žirklėmis. Karpymas reikalauja itin didelio susikaupimo, nes nukrypus ne ten, kur reikia, darbą tenka taisyti arba net išmesti. Balto popieriaus karpiniai, išdailinti subtiliausiais raštais, dažniausiai nugula ant juodo lapo. L. Bakaitienė mėgsta derinti šias kontrastingas spalvas. Pastaruoju metu meistrė iš karpinių dažniausiai komponuoja didelius paveikslus.
Prieš trisdešimt metų, kuomet L. Bakaitienė atrado karpymą, nebuvo lengva rasti gero popieriaus ir tinkamų žirklių. Dabar situacija rinkoje pasikeitus. Pasirinkimas – labai platus. Aišku, kuo popierius kokybiškesnis, tuo jo kaina didesnė. Labai svarbu ir žirklės. Jos turi būti aštrios, plieninės ir nespausti pirštų.
„Anksčiau, kai pasirinkimo parduotuvėse nebuvo, žirkles galąsdavau ir su adata, ir su švitriniu popieriumi“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Apie savo darbus L. Bakaitienė galėtų kalbėti ištisas valandas. Kiekvienas paveikslas jai brangus, kelia gražius prisiminimus. Karpiniai turi pavadinimus. Dalį kolekcijos ji laiko savo namuose, kitus – Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės patalpose.
Man užtenka paprasto žmogelio, kuris žiūrėdamas į mano darbą atsidūsta. Vadinasi, jam širdis sukirbėjo.
Pasak pašnekovės, atsiranda vis daugiau norinčiųjų nusipirkti ažūrais išpieštų paveikslų. Jais pirkėjai puošia kaimo sodybas. Karpinių meistrė turi vieną užsakovę, kuri nuolat perka paveikslus dovanoti įvairioms jubiliejinėms progoms.
L. Bakaitienė savo karpinius yra pristačiusi visuomenei, surengusi autorinių parodų. Meistrė mielai dalyvauja ir savo darbus demonstruoja respublikinėse parodose. 2017 ir 2020 metais liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ L. Bakaitienei atiteko „Geriausio metų liaudies meistro“ nominacija.
„Smagu būti pastebėtai, bet man užtenka paprasto žmogelio, kuris žiūrėdamas į mano darbą atsidūsta. Vadinasi, jam širdis sukirbėjo. Čia – didelis komplimentas“, – teigė L. Bakaitienė.
Be karpymo, L. Bakaitienė turi dar vieną pomėgį – veda edukacines veiklas bitininkystės tema. Šia „liga“ ją užkrėtė sutuoktinis, kuris keturis dešimtmečius prižiūri po rajoną išsibarsčiusius šeimos avilius. Patirtimi ir turimomis žiniomis jis dalijasi su savo žmona. Iš viso Bakaičiai turi apie 60 bičių šeimų.
Kai L. Bakaitienė tapo Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės pirmininke, kilo idėja bendruomenės namuose rengti edukacines programas. Tuomet buvo įkurtas edukacinis centras „Šelvių medutis“. Dabar šelviškiai siūlo užsiėmimus „Maža bitutė – saldus medutis“, „Medkopis“, „Vaško dovanėlės“, „Kalėdiniai žaisliukai ir dekoracijos“, „Grabnyčių žvakės“, „Karpinių ažūrai“, „Tas kiaušinio margumėlis“, „Kalėdiniai vainikai su vaško dekoracijomis“.
Edukacijos vykdomos visus metus. Į jas atvažiuoja tiek vaikai, tiek suaugusieji. Būta net mergvakarių.
Ar žinojote, kad gimusi bitė turi išeiti bičių mokyklą, o sulaukusi vienuolikos dienų ji tampa architekte-statybininke? Ar žinote, ką veikia bitė žvalgybininkė ir kam jai reikalingas pilvo šokis? Atsakymus į šiuos įdomius klausimus pateikia ne kas kitas, o L. Bakaitienė, kuri veda visas edukacines veiklas.
„Apie bites žmonės žino labai mažai. Kai pateikiu jiems įdomių faktų iš bičių gyvenimo, akys ant kaktos iššoka“, – juokavo pašnekovė.
Pasitelkdama multimediją edukatorė svečius supažindina, kur ir kaip bitės surenka medų. Dalyviai vasarą gali patys pažvelgti į bičių avilio vidų arba stebėti jas neįprastame stikliniame aviliukyje. Po veiklų svečiai vaišinami medumi pagardinta žolelių arbata, duona su medumi ir įvairiais kitais bičių produktais.
Atvykę į Didžiuosius Šelvius žmonės gali užeiti į nedidelį namuką ir išbandyti apiterapiją. Viduje prisėdus ant gultų jaučiama dūzgiančių bičių sukeliama vibracija, kuri padeda reguliuoti kraujospūdį, įveikti depresiją, nerimą, gerina imunitetą, kraujotaką, mažina kitas sveikatos problemas.
Daugelis yra įsitikinę, kad medų reikia vartoti tik tada, kai pasirodo pirmieji peršalimo požymiai. Bet, pasak L. Bakaitienės, tai neteisingas pasirinkimas. Kasdien reikėtų suvartoti po kelis šaukštus medaus. Tokį kiekį organizmas puikiai pasisavins.
„Bičių produktai – tai saulės, augalo ir šviesos jėga. Juose telpa visa Mendelejevo lentelė“, – teigė pašnekovė.
Galerija: Projektas
Publikuota: 2024-08-16 08:06:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|