|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tapatybės įspaudai
|
|
|
Renata VITKAUSKIENĖ
Vištyčio žmonės ruošiasi minėti savo kraštiečio poeto, žurnalisto Petro Keidošiaus 100-ąsias gimimo metines. Rugpjūčio 24 d. vyks renginys „Vištyčio pagirys – manoji Lietuva“.
Vėl Sūduva.
Sodybos prie Vištyčio,
Paprūsės lygumas garankščiuoja kalnai.
Tik nesakykit, kad grįžau netyčia;
Aš Sūduvoj įmintas amžinai.
Šiais metais pirmasis „Vištyčio muzikos pakrantės“ renginys, įvykęs liepos 6-ąją, prasidėjo vištytiečio Petro Keidošiaus žodžiais. Kraštietis anuomet juos užrašė giliai išjaustus ir ilgai nešiotus – 1995-aisiais jau buvo sulaukęs savojo 70-mečio.
Pats poetas, korespondentas, vertėjas rašė gimęs „tame Lietuvos kampelyje, kuris vienu šonu remiasi į Lenkiją, kitu – į buvusio Tolminkiemio pastoriaus parapiją.“ Taip jis įvardijo savo gimtojo Vištyčio Lauko II kaimo geografinę padėtį. P. Keidošiaus gimimo data – 1924 m. rugpjūčio 29 d., taigi šiemet – jubiliejinės jo gimimo metinės, 100-metis.
Ši sukaktis bus minima rugpjūčio 24-ąją. 12 val. visi kviečiami dalyvauti atidengiant paminklinį akmenį Miško g. 10, Vištyčio Lauko II k. (Vištyčio sen.).
Atminimo ženklas žymės vietą, kur prasidėjo P. Keidošiaus gyvenimo kelias („žengiau pirmąjį žingsnį, tariau pirmąją raidę“), o laikui bėgant jos svarba tik augo. „Ten prasidėjo mano gimtinė, tėviškė, tėvynė. Ten man prasidėjo Lietuva... Sūnaus meile myliu gimtąją Sūduvą, lyginu ją su kiekviena aplankyta žeme, lenkiuosi jos darbštiems artojams, didžiuojuosi sutikęs juos ant pirmosios vagos ar prie paskutinės gubos. Ir juo labiau tolsta vaikystė, tuo galingiau traukia prie savęs tas kadais Dievo pamirštas kampelis“, – yra pripažinęs poetas, vaizdžiai aprašęs savo gimtąjį kaimą, šeimos gyvenimą, ežerą.
Vėliau, tą patį rugpjūčio šeštadienį, jo eilėraščiai skambės Vištyčio regioninio parko lankytojų centre (Vytauto g. 8, Vištytis), kur 14 val. persikels 100-mečio paminėjimo renginys „Vištyčio pagirys – manoji Lietuva“. Prisiminimais apie poetą P. Keidošiaus gyvenimą dalinsis jo dukra Izolda Keidošiūtė, kraštietį gerai pažinojęs buvęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita, taip pat artimieji ir giminaičiai. Renginį papuoš Vilmos ir Virgilijaus Anelauskų atliekamos melodijos, skambės dainos, sukurtos pagal P. Keidošiaus žodžius.
Į juos įsiklausant, atrodo, visas Keidošių šeimos ir Vištyčio Lauko II kaimo gyvenimas plaukia prieš akis: Vištyčio pagiry gali grožėtis saulėlydžiu, ragauti saldaus kamanių medaus, čiuožti rogutėmis, puošti Kalėdų eglutę mamulės rankomis sukurtais žaislais...
Tėvų anksti netekusiam Petrui teko nelengva našlaičio dalia. Jis mokėsi Aistiškių, Gražiškių mokyklose, Vilkaviškio ir Marijampolės gimnazijose. P. Keidošius penkerius metus dirbo aktoriumi Kauno jaunojo žiūrovo (vėliau – Jaunimo) teatre, nuo 1950 m. – įvairiuose spaudos leidiniuose. Vilniaus universitete 1968 m. įgijęs žurnalisto specialybę, 1973 m. tapo Žurnalistų sąjungos nariu, o 1974 m. pelnė Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardą.
Pirmuosius eilėraščius P. Keidošius pradėjo skelbti 1938 m. 1957 m. jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleistos 8 poezijos knygos: „Diena prasideda“ (1952), „Žvaigždžių sąmyšis“ (1963), „Ji vėl su manim“ (1974), „Įrašai“ (1980), „Brydės“ (1982), „Pirmasis ruduo“ (1984), „Atolų šerkšnas“ (1986), „Prie žiemos slenksčio“ (2001). Beje, 1984-aisiais poetas buvo pagerbtas Salomėjos Nėries literatūrine premija. Šitaip Vilkaviškio krašto žmonės įvertino P. Keidošiaus poeziją kaimo tematika. Vištytietis yra parašęs kūrinių vaikams, sykiu su kitais autoriais – libretus dviem operoms. Kraštietis dirbo ir vertėjo darbą, išvertė rusų, baltarusių, armėnų, čekų rašytojų kūrinių.
Poeto dukra I. Keidošiūtė taip pat pasuko į žurnalistiką, yra žinoma kaip kino kritikė.
P. Keidošius mirė 2006 m. sausio 3 d. Vilniuje.
Dainomis tapę jo eilėraščiai gyvi dainuojamosios poezijos festivaliuose, randa atgarsį muzikos gerbėjų širdyse. Viena iš gerai žinomų dainų – „Tu sukrauk man lagaminą“, kurioje skamba tėviškę paliekančiojo prašymas „Įtalpink ten debesėlį gryną, / Tėviškės peizažą su beržais...“
Pagerbti poeto P. Keidošiaus atminimą kviečia „Vištyčio muzikos pakrantės“ renginius organizuojanti viešoji įstaiga „Muzikos pakrantė“. Organizatoriui talkina Vištyčio regioninis parkas, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, „Santakos“ laikraštis, Vištyčio biblioteka, Vištyčio Lauko II kaimo žmonės.
Vištyčio žmonės ruošiasi minėti savo kraštiečio poeto, žurnalisto Petro Keidošiaus 100-ąsias gimimo metines. Rugpjūčio 24 d. vyks renginys „Vištyčio pagirys – manoji Lietuva“. |
Vėl Sūduva.
Sodybos prie Vištyčio,
Paprūsės lygumas garankščiuoja kalnai.
Tik nesakykit, kad grįžau netyčia;
Aš Sūduvoj įmintas amžinai.
Šiais metais pirmasis „Vištyčio muzikos pakrantės“ renginys, įvykęs liepos 6-ąją, prasidėjo vištytiečio Petro Keidošiaus žodžiais. Kraštietis anuomet juos užrašė giliai išjaustus ir ilgai nešiotus – 1995-aisiais jau buvo sulaukęs savojo 70-mečio.
Pats poetas, korespondentas, vertėjas rašė gimęs „tame Lietuvos kampelyje, kuris vienu šonu remiasi į Lenkiją, kitu – į buvusio Tolminkiemio pastoriaus parapiją.“ Taip jis įvardijo savo gimtojo Vištyčio Lauko II kaimo geografinę padėtį. P. Keidošiaus gimimo data – 1924 m. rugpjūčio 29 d., taigi šiemet – jubiliejinės jo gimimo metinės, 100-metis.
Ši sukaktis bus minima rugpjūčio 24-ąją. 12 val. visi kviečiami dalyvauti atidengiant paminklinį akmenį Miško g. 10, Vištyčio Lauko II k. (Vištyčio sen.).
Atminimo ženklas žymės vietą, kur prasidėjo P. Keidošiaus gyvenimo kelias („žengiau pirmąjį žingsnį, tariau pirmąją raidę“), o laikui bėgant jos svarba tik augo. „Ten prasidėjo mano gimtinė, tėviškė, tėvynė. Ten man prasidėjo Lietuva... Sūnaus meile myliu gimtąją Sūduvą, lyginu ją su kiekviena aplankyta žeme, lenkiuosi jos darbštiems artojams, didžiuojuosi sutikęs juos ant pirmosios vagos ar prie paskutinės gubos. Ir juo labiau tolsta vaikystė, tuo galingiau traukia prie savęs tas kadais Dievo pamirštas kampelis“, – yra pripažinęs poetas, vaizdžiai aprašęs savo gimtąjį kaimą, šeimos gyvenimą, ežerą.
Vėliau, tą patį rugpjūčio šeštadienį, jo eilėraščiai skambės Vištyčio regioninio parko lankytojų centre (Vytauto g. 8, Vištytis), kur 14 val. persikels 100-mečio paminėjimo renginys „Vištyčio pagirys – manoji Lietuva“. Prisiminimais apie poetą P. Keidošiaus gyvenimą dalinsis jo dukra Izolda Keidošiūtė, kraštietį gerai pažinojęs buvęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita, taip pat artimieji ir giminaičiai. Renginį papuoš Vilmos ir Virgilijaus Anelauskų atliekamos melodijos, skambės dainos, sukurtos pagal P. Keidošiaus žodžius.
Į juos įsiklausant, atrodo, visas Keidošių šeimos ir Vištyčio Lauko II kaimo gyvenimas plaukia prieš akis: Vištyčio pagiry gali grožėtis saulėlydžiu, ragauti saldaus kamanių medaus, čiuožti rogutėmis, puošti Kalėdų eglutę mamulės rankomis sukurtais žaislais...
Tėvų anksti netekusiam Petrui teko nelengva našlaičio dalia. Jis mokėsi Aistiškių, Gražiškių mokyklose, Vilkaviškio ir Marijampolės gimnazijose. P. Keidošius penkerius metus dirbo aktoriumi Kauno jaunojo žiūrovo (vėliau – Jaunimo) teatre, nuo 1950 m. – įvairiuose spaudos leidiniuose. Vilniaus universitete 1968 m. įgijęs žurnalisto specialybę, 1973 m. tapo Žurnalistų sąjungos nariu, o 1974 m. pelnė Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardą.
Pirmuosius eilėraščius P. Keidošius pradėjo skelbti 1938 m. 1957 m. jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleistos 8 poezijos knygos: „Diena prasideda“ (1952), „Žvaigždžių sąmyšis“ (1963), „Ji vėl su manim“ (1974), „Įrašai“ (1980), „Brydės“ (1982), „Pirmasis ruduo“ (1984), „Atolų šerkšnas“ (1986), „Prie žiemos slenksčio“ (2001). Beje, 1984-aisiais poetas buvo pagerbtas Salomėjos Nėries literatūrine premija. Šitaip Vilkaviškio krašto žmonės įvertino P. Keidošiaus poeziją kaimo tematika. Vištytietis yra parašęs kūrinių vaikams, sykiu su kitais autoriais – libretus dviem operoms. Kraštietis dirbo ir vertėjo darbą, išvertė rusų, baltarusių, armėnų, čekų rašytojų kūrinių.
Poeto dukra I. Keidošiūtė taip pat pasuko į žurnalistiką, yra žinoma kaip kino kritikė.
P. Keidošius mirė 2006 m. sausio 3 d. Vilniuje.
Dainomis tapę jo eilėraščiai gyvi dainuojamosios poezijos festivaliuose, randa atgarsį muzikos gerbėjų širdyse. Viena iš gerai žinomų dainų – „Tu sukrauk man lagaminą“, kurioje skamba tėviškę paliekančiojo prašymas „Įtalpink ten debesėlį gryną, / Tėviškės peizažą su beržais...“
Pagerbti poeto P. Keidošiaus atminimą kviečia „Vištyčio muzikos pakrantės“ renginius organizuojanti viešoji įstaiga „Muzikos pakrantė“. Organizatoriui talkina Vištyčio regioninis parkas, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, „Santakos“ laikraštis, Vištyčio biblioteka, Vištyčio Lauko II kaimo žmonės.
Galerija: Tapatybės įspaudai
Publikuota: 2024-08-20 09:59:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|