Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tapatybės įspaudai

---

Tuomečiai Sąjūdžio aktyvistai šviesaus atminimo Jonas Mačys (iš kairės) ir Artūras Simanavičius stojo į vieną gretą su kitais vilkaviškiečiais.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Šiandien drauge su visa tauta ir dar daugiau nei trimis milijonais Latvijos bei Estijos gyventojų minime 35-ąsias Baltijos kelio metines. Ta proga kalbinti vilkaviškiečiai prieš pat nepriklausomybės aušrą vykusią akciją prisimena labai pakiliai ir neabejoja, kad tądien patirtas euforijos jausmas prisiminimuose graudins visą gyvenimą.

Kartu su milijonais

Kiek mūsų rajono gyventojų 1989 m. rugpjūčio 23 d. pavakare stojo į gyvą grandinę, sujungusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines, šiandien suskaičiuoti neįmanoma. Niekas nesuskaičiavo ir tada, prieš 35-erius metus. Mat žmonės į kelio Ukmergė–Širvintos–Vilnius 252–254 km ruožą, kuris buvo paskirtas mūsiškiams, važiavo ir organizuotai autobusais, ir savais automobiliais. Daug kraštiečių savo mašinomis gabeno prie akcijos organizavimo aktyviai prisidėję Sąjūdžio aktyvistai.

Tie, kurie įstrigo spūstyse, supratę, jog iki 19 valandos – akcijos pradžios, vilkaviškiečiams skirto ruožo nepasieks, kibosi rankomis su kitų rajonų gyventojais ir sudarė gyvą grandinę, kuria siekta išreikšti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius.

„Reuters“ žinių agentūros duomenimis, akcija tada subūrė milijoną lietuvių, 700 tūkst. estų ir 500 tūkst. latvių – per 2 mln. žmonių, susikibusių į 650 km ilgio gyvąją grandinę.

Vilkaviškietis Juozas Oleka, tuomet vadovavęs Vilkaviškio rajono vidaus reikalų skyriaus valstybinei automobilių inspekcijai (dabartinei kelių policijai), prisimena, jog jo ir kolegos Aurelijaus Jasaičio ekipažas lydėjo į Baltijos kelią vykusių vilkaviškiečių koloną.

Kiek nuo tuometinio Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto (dabar – rajono Savivaldybės) aikštelės išriedėjo autobusų, J. Oleka sakė neprisimenąs, tačiau kolona buvusi tikrai labai ilga.



Pritrūko transporto

Transportą žmonėms vežti skyrė autobusų turėjusios įvairios įmonės, kolūkiai. Norinčiųjų dalyvauti Baltijos kelyje buvo labai daug – ir nepriklausomos Lietuvos laikus dar menančių senjorų, tremtinių, politinių kalinių, ir jaunimo – skautų, ateitininkų, daug pedagogų, kitų sričių darbuotojų. Liūdniausia buvo tiems, kurie netilpo į autobusus ir liko namuose – prie televizorių ekranų laukė reportažų. Beje, LRT laidos „Panorama“ žurnalistai prisimena su filmuota medžiaga į televiziją lėkę 140 kilometrų per valandą greičiu, kad suspėtų iki laidos. Ir spėjo – reportažas apie Baltijos kelią televiziją pasiekė likus 5 minutėms iki eterio.

J. Oleka pasakojo, jog jų – uniformuotų pareigūnų – automobilis važiavo kolonos priekyje su įjungtais švyturėliais. Iki Kauno transportas dar judėjo normaliu greičiu, tačiau vėliau prasidėjo spūstys.

„Keliuose buvo tiek viena kryptimi važiuojančių automobilių, kad net sunku įsivaizduoti. Iš šoninio kelio įsukti būtų buvę labai sunku, pagelbėjo tai, kad koloną vedė pareigūnų automobilis, – prisiminė J. Oleka. – Daug automobilių su užkaitusiais varikliais stovėjo pakelėse. Spūstyse kolona riedėjo lėtai, tad atrodė, jog niekaip nesuspėsime. Tačiau į paskirtą vietą nuvykome laiku. Susikibome rankomis kartu su visais. Atlikti pareigūnų funkcijų – prižiūrėti viešąją tvarką – mums nereikėjo, nes ten tvyrojo tokia pakili atmosfera, kad niekam net minties nekilo konfliktuoti ar stumdytis. Žmonės buvo vieningi, susikaupę ir laimingi, vienas kitą palaikė, dalinosi, kuo turėjo. Gilūs prisiminimai ir neišdildomas įspūdis išliks visam gyvenimui.“



Padėjo užrašas

Vilkaviškietė Dalytė Šileikienė, į Baltijos kelią vykusi vienu iš autobusų, prisimena nepakartojamą atmosferą, dovanojusią vienybės ir bendrystės jausmą.

„Autobuse buvo tiek žmonių, kad neužteko vietos susėsti, todėl važiavome stovėdami. Nors kelionė ir nebuvo lengva, mes visi buvome euforijoje, vedami vienos minties – kad Lietuvai reikia laisvės. Žodis „lietuvaitė“ buvo toks gražus, kad norėjosi jį kartoti ir kartoti. Jautėme tokį pasididžiavimą, tokį pakylėjimą! Sunku apsakyti tą visuotinį vienybės jausmą – jį reikia patirti. Nesibaigianti grandinė rankomis susikibusių žmonių, patriotinės dainos, virš galvų skraidantys ir gėles mėtantys lėktuvai... Dabar prisiminus net ašaros kaupiasi“, – pasakojo vilkaviškietė D. Šileikienė.

Rajono žurnalistai taip pat stovėjo Baltijos kelyje. Tuometinis laikraščio fotokorespondentas Romas Čėpla tikino, kad jiems laiku pasiekti tikslą padėjo užrašas ant automobilio.

„Matydami, kad esame žurnalistai, kiti vairuotojai mus praleido be eilės. Kelyje buvo tiek automobilių, kad nebent stogais būtum galėjęs tikslą pasiekti“, – prisiminimais apie trims Baltijos sesėms džiugią dieną, nutiesusią kelią laisvės link, dalijosi R. Čėpla.



Kelias į nepriklausomybę

Baltijos kelio akcijoje dalyvavę vilkaviškiečiai į kelio Ukmergė–Širvintos–Vilnius 252–254 km ruožą vyko dar ne vieną kartą. 1991 m. toje vietoje, kur Baltijos kelyje stovėjo mūsų kraštiečiai, buvo pastatytas vilkaviškiečių dalyvavimą patriotinėje akcijoje primenantis kryžius, o dešimtmečio proga pasodintas šviesaus atminimo girininko Broniaus Klimo išaugintas ąžuoliukas.

Baltijos kelias – didžiausia ir svarbiausia akcija, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, vykusi minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines. Ta proga Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos „Rahvarinne“ ir Latvijos liaudies frontas suorganizavo gyvąją žmonių grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių tautos nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo apsisprendimu nutiesė kelią į nepriklausomybę.

Berlyne, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte ir kituose pasaulio miestuose vyko solidarumo mitingai Baltijos keliui palaikyti. Ši akcija buvo įkvepiantis pavyzdys kitų šalių nepriklausomybės atkūrimo siekiams.

Galerija: Baltijos kelias

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---