Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelyje

---

Įprotis automobilį vairuoti neprisisegus saugos diržo Lietuvoje pamažu nyksta – tai rodo ir vairuotojų apklausos, ir policijos duomenys. Specialistai sako, kad saugos diržų segėjimas yra viena pagrindinių saugumo priemonių automobilyje – vos kelias sekundes trunkantis darbas gelbsti šimtus gyvybių.

Vairuotojų supratimas auga

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad saugos diržą visada prisisegę vairuoja 84 proc. šalies gyventojų.

Deja, vairuojančiųjų ar keliaujančiųjų be saugos diržų ir smarkiai rizikuojančiųjų savo sveikata vis dar yra nemažai. 13 proc. apklaustųjų teigė retkarčiais be saugos diržo vis dėlto vairuojantys, o 2 proc. prisipažino tai darantys dažnai. Vienas nuošimtis apklaustųjų prisipažino saugos diržo vairuodami niekada nesisegantys.

Buvęs lenktynininkas Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad laikai, kai saugos diržų nesegėjimas neva pabrėždavo vyriškumą ar „kietumą“, jau seniai praėję, žmonės išmoko labiau vertinti savo gyvybę, tapo kultūringesni, turi daugiau žinių.

Lietuvos policijos pareigūnai šalies keliuose kasmet vykdo prevencinę priemonę „Saugos diržai“. Šį pavasarį jos metu per savaitę išaiškinti 402 atvejai, kai vairuotojai ir keleiviai, važiuodami transporto priemone, nebuvo užsisegę saugos diržų.

2007 m. šios prevencinės akcijos metu tokių pažeidimų buvo nustatyta 3, 6 tūkst., 2010 m. – beveik 1, 7 tūkst., 2015 m. – 651 atvejis. Tad nesisegančiųjų saugos diržų palaipsniui mažėja.

„Vis dėlto dar girdžiu mitą, kad saugos diržų neprisisegę žmonės įvykus avarijoms išlekia iš automobilių ir lieka sveiki, o prisisegę žūva. Noriu pabrėžti, kad tai tikrai mitas, remiasi tik kažkokiomis nuogirdomis, atskirais atvejais. Visas pasaulis žino, kad žymiai saugiau yra diržą segtis, daugelyje pasaulio šalių toks klausimas niekam net nekyla. Žinau ne vieną atvejį, kai diržai išgelbėjo gyvybes“, – sakė A. Pakėnas.

Anot jo, lenktynininkams abejonių, ar saugos diržai yra reikalingi, niekuomet nekiltų. Daugelis šiuolaikinių automobilių yra gana saugūs, sukurti taip, kad jų viduje likęs žmogus net ir įvykus didelei avarijai, automobiliui verčiantis išliktų gyvas.

Jis pastebi, kad daugelis žmonių automobiliuose šiandien saugiai veža ir savo augintinius – įsigyja specialius jiems skirtus prisegamus krepšius.



Latvijoje nedrausmingų daugiau

Panašus tyrimas buvo atliktas ir Latvijoje. Duomenys parodė, kad apie trečdalis (33 proc.) automobilių vairuotojų kaimyninėje šalyje prisipažįsta važinėjantys neprisisegę saugos diržų – 27 proc. apklaustųjų šioje šalyje teigė tai darantys retai, 4 proc. – dažnai, o 2 proc. – reguliariai. Be to, 3 proc. automobilių vairuotojų nurodė, kad nors patys diržus visada prisisega, jų vežami keleiviai kartais važinėja neprisisegę.

Atsakomybė tenka visiems

Ankstesniais metais atliekant apklausą Lietuvoje gyventojų taip pat buvo klausiama, ar šie segasi saugos diržus sėdėdami keleivio sėdynėje priekyje bei gale. Duomenys parodė, kad tokiu atveju saugos diržo nesisega net ketvirtadalis apklaustųjų.

„Visų pirma reikia suprasti, kad avarijos atveju bet kurioje automobilio vietoje sėdėti yra vienodai pavojinga. Nereikia net ir eismo įvykio – greičiau važiuojant ir greitai stabdant galite susižeisti, jei nesegėsite saugos diržų. Kitas dalykas – nebėra taip, kad už diržo nesegėjimą automobilyje baudą mokėti turi tie, kurie neprisisega, tai – ir vairuotojo atsakomybė. Jei vešite neprisisegusius keleivius, baudą gausite ir jūs patys“, – teigė A. Pakėnas.

Lietuvoje už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis sėdynėmis tvarkos pažeidimus vairuotojams ir keleiviams gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Be to, už pakartotinį pažeidimą gali būti skiriamas net teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.

Kelyje įvykus eismo įvykiui jo pasekmes padidinti gali labai daug dalykų – nepasirinktas saugus greitis, techniškai netvarkingas automobilis, taip pat ir saugos diržų nesegėjimas, labai dažnai kainuojantis gyvybes.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasarį. Buvo apklausta 1 017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.



Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---