|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-08-29 16:23
|
|
|
Žaneta Skučienė naujajai rožei jau numačiusi vietą gėlyne.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Prieš dvidešimtmetį pro Jurgelius (Pilviškių sen.) važiavusi ir apleistą sodybą pamačiusi Žaneta Skučienė sau ištarė: „Aš čia gyvensiu.“ Moters noras išsipildė. Dabar jos valdos nė iš tolo neprimena to vaizdo, kurį šeimininkė regėjo pirmąsyk įžengusi į kiemą.
Pakerėjo senieji medžiai
Kartą važiuodami žvejoti prie Šešupės Žaneta ir Žygintas Skučai pamatė apleistą sodybą, kurios troba stovėjo užkaltais langais, o apleistas sodas bei didžiuliai žolynai liudijo, kad žmogaus koja čia seniai buvo įžengusi. Sustoję sutuoktiniai pavaikščiojo, viską apžiūrėjo ir išvažiavo. Visgi Žaneta niekaip negalėjo sodybos išmesti iš galvos, o labiausiai jos širdį pavergė kieme matytas senas sodas, kuriame augo ir didžiuliai ąžuolai. Šeimai pavyko susisiekti su valdos savininkais ir netrukus Skučai su dviem mažamečiais vaikais atsikraustė į Jurgelių kaimą.
Naujakuriai darbo turėjo sočiai. Gyvenamasis namas buvo labai apleistas. Reikėjo keisti langus, grindis, griauti sienas, įsiruošti kambarius, o vėliau tvarkyti aplinką.
Sode augančius ne vieną šimtmetį skaičiuojančius ąžuolus Žaneta laiko didžiausia sodybos vertybe. Deja, kartą per stiprią audrą dvikamienis galiūnas stipriai nukentėjo, bet medieną Skučai panaudojo skulptūroms, kurios dabar puošia sodybą.
Kad sukurtų savo svajonių namus, sutuoktiniams ne vienus metus teko uždarbiauti Vokietijoje, o dabar šeima yra apsisprendusi savo laimę puoselėti Jurgeliuose.
Jaukų namų interjerą Žaneta formuoja pati. Ji nemėgsta vaikytis madų, labiausiai patinka daiktai, kuriuos gyvenimui gali prikelti antrąkart. Baldų ar kitų namų apyvokos daiktų sendaikčiuose ar vintažinėse parduotuvėse moteris specialiai neieško, bet jeigu turguje pamato sukrautas senienas, nepraleidžia progos pasižvalgyti. Taip namų terasą, kurią iš senų pastolių įrengė vyras Žygintas, puošia ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys spintelė, suoliukas, o skrynia, menanti XIX amžių, laukia savo eilės. Netrukus Žaneta ketina ją nušveisti, nudažyti, o tada sudėti anūkės žaislus.
Pamilo rožes
Pirmuosius gėlynus šeimininkė pradėjo kurti iš tų augalų, kuriuos dovanodavo artimieji. Pasak moters, dabar ji viską darytų kiek kitaip. Pašnekovė žavisi angliškais sodais, kuriuose dominuoja griežta struktūra, taisyklingai suformuoti krūmai, gražiai nupjauta veja. Tik vietoje buksmedžių, kurie populiarūs Anglijoje, Žaneta savo namų gėlynus apsodino rūtomis.
Moteris juokiasi, kad prieš porą metų susirgo liga, nuo kurios neranda vaistų. Diagnozė – rožės. Ji taip įsimylėjo šiuos augalus, kad per gana trumpą laiką namuose pasodino per 60 veislių. Pati nėra linkusi išlaidauti augalams, perka nukainotas gėles, nevengia ir tokių, kurių prekinė išvaizda nėra itin gera.
„Paskambinusi draugė guodėsi, kad namuose esančią rožę suėdė kirminai ir nėra jokios išeities, belieka tik išmesti. Pasiėmiau ją pas save ir šiemet gėlė man atsidėkojo gražiausiais žiedais. Rožes reikia mylėti. Tai viena iš pagrindinių sąlygų. Aš per dieną bent kelis kartus prieinu ir pasižiūriu, kaip jos laikosi. Aišku, krūmus reikia išskabyti, purkšti nuo kenkėjų, bet šiemet aš to beveik nedariau, nes ant augalų ropojo labai daug boružėlių“, – pasakojo Ž. Skučienė.
Paslaptis – derlingas dirvožemis
Skučų namų valdoje – ne vienas gražiai formuojamas gėlynas. Žaneta sako, kad tikrasis jų grožis atsiskleis dar tik po dešimtmečio. Moteris džiaugiasi, kad augalai gėlynuose greitai prigyja, gražiai kerojasi ir žydi. Gėlių sako beveik nelaistanti, drėgmės jos gauna tiek, kiek dovanoja gamta. Pasak šeimininkės, aplink namus – labai gera, derlinga žemė. Vieninteliai augalai, su kuriais ji neranda kalbos, – varpiniai, kitaip dar vadinami žoliniais arba smilginiais.
Skučai augina vaismedžių, riešutmedį, vynuogių, o darže – įvairių daržovių, bet net ten dabar žydi įvairiaspalvės gėlės. O palei terasą į dangų stiebiasi daugiau nei dviejų metrų dekoratyvinės saulėgrąžos. Pirkdama Žaneta manė, kad saulėgrąžos nesieks nė metro, tačiau jos užaugo kur kas didesnės. „Pernai buvo dar aukštesnės. Žmonės net sustodavo fotografuotis ir sakydavo, kad tokių „medžių“ dar nėra matę“, – smagiais prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Nors prižiūrėti didžiulę, daugiau nei du hektarus užimančią teritoriją reikia nemažai laiko, tačiau Žaneta darbu to nevadina. Jai smagu sukišti rankas į žemę ir kiekvieno pavasario pati nekantriai laukia.
„Aš prarandu laiko nuovoką. Rodos, vakare į lauką išeinu tik pusvalandžiui, o sugrįžtu po trijų valandų. Toks laisvalaikio praleidimas – lyg terapija“, – teigė Ž. Skučienė.
Viską daro pati
Vienoje sklypo dalyje yra senas miškelis, kuriame auga įvairūs medžiai: ąžuolai, uosiai, alksniai, liepos, drebulės. Greta jo prieš keletą metų Žaneta pradėjo kurti gėlyną iš daugiamečių augalų, žolynų. Nors viskas prasidėjo nuo vienos lysvės, ši kasmet plečiasi ir plečiasi. Dabar išpuoselėtoje teritorijoje auga piliarožės, verbenos, jurginai, astrai, zinijos, hortenzijos, vilkdalgiai, ramunės, serenčiai, šilokai, kraujažolės, viendienės, melsvės ir kt.
Šioje sklypo teritorijoje šeimininkė susikūrusi ne vieną poilsio zoną: ant ąžuolo kabo sūpynės, greta gėlyno pastatytos kėdės su staleliu, suolelis.
Pasak Žanetos, seni aukštaūgiai medžiai sukuria pavėsį didžiuliam gėlynui, tai nereikia rūpintis laistymu, o kasmet besiplečiantys augalai netrukus suaugs ir nereikės ravėti piktžolių.
Įdomaus eksperimento Žaneta ėmėsi su paprastosiomis pušimis. Medis atrodo kiek neįprastai – nėra nei aukšto liemens, nei vainiko viršuje. Kur slypi paslaptis? Kai pušis pasiekia maždaug metro ar pusantro aukštį, reikia pradėti ją formuoti, tai yra kiekvieną pavasarį nugnybti po pusę ar trečdalį ūglių ilgio. Taip formuojamos pušys užaugs žemesnės, tankesnės, išliks krūmo formos, šakos atrodys tarsi purūs kamuoliniai debesys. Tokiu formavimu entuziastė būna užsiėmusi maždaug dvi savaites.
Akivaizdu, kad Žaneta – gamtos žmogus. Ji myli ne tik augalus, bet ir gyvūnus. Neseniai priglaudė besibastantį katiną, nevaiko kieme pūškuojančių ežių ar šliaužiojančių žalčių, o dabar jos planuose – šermukšnių sodinimas. Šis medis atsiras ne vien dėl žiedų ir kekių grožio. Jis naudingas paukščiams, kurie žiemą lesa ryškiaspalves uogas.
Prieš dvidešimtmetį pro Jurgelius (Pilviškių sen.) važiavusi ir apleistą sodybą pamačiusi Žaneta Skučienė sau ištarė: „Aš čia gyvensiu.“ Moters noras išsipildė. Dabar jos valdos nė iš tolo neprimena to vaizdo, kurį šeimininkė regėjo pirmąsyk įžengusi į kiemą. |
Pakerėjo senieji medžiai
Kartą važiuodami žvejoti prie Šešupės Žaneta ir Žygintas Skučai pamatė apleistą sodybą, kurios troba stovėjo užkaltais langais, o apleistas sodas bei didžiuliai žolynai liudijo, kad žmogaus koja čia seniai buvo įžengusi. Sustoję sutuoktiniai pavaikščiojo, viską apžiūrėjo ir išvažiavo. Visgi Žaneta niekaip negalėjo sodybos išmesti iš galvos, o labiausiai jos širdį pavergė kieme matytas senas sodas, kuriame augo ir didžiuliai ąžuolai. Šeimai pavyko susisiekti su valdos savininkais ir netrukus Skučai su dviem mažamečiais vaikais atsikraustė į Jurgelių kaimą.
Naujakuriai darbo turėjo sočiai. Gyvenamasis namas buvo labai apleistas. Reikėjo keisti langus, grindis, griauti sienas, įsiruošti kambarius, o vėliau tvarkyti aplinką.
Sode augančius ne vieną šimtmetį skaičiuojančius ąžuolus Žaneta laiko didžiausia sodybos vertybe. Deja, kartą per stiprią audrą dvikamienis galiūnas stipriai nukentėjo, bet medieną Skučai panaudojo skulptūroms, kurios dabar puošia sodybą.
Kad sukurtų savo svajonių namus, sutuoktiniams ne vienus metus teko uždarbiauti Vokietijoje, o dabar šeima yra apsisprendusi savo laimę puoselėti Jurgeliuose.
Jaukų namų interjerą Žaneta formuoja pati. Ji nemėgsta vaikytis madų, labiausiai patinka daiktai, kuriuos gyvenimui gali prikelti antrąkart. Baldų ar kitų namų apyvokos daiktų sendaikčiuose ar vintažinėse parduotuvėse moteris specialiai neieško, bet jeigu turguje pamato sukrautas senienas, nepraleidžia progos pasižvalgyti. Taip namų terasą, kurią iš senų pastolių įrengė vyras Žygintas, puošia ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys spintelė, suoliukas, o skrynia, menanti XIX amžių, laukia savo eilės. Netrukus Žaneta ketina ją nušveisti, nudažyti, o tada sudėti anūkės žaislus.
Pamilo rožes
Pirmuosius gėlynus šeimininkė pradėjo kurti iš tų augalų, kuriuos dovanodavo artimieji. Pasak moters, dabar ji viską darytų kiek kitaip. Pašnekovė žavisi angliškais sodais, kuriuose dominuoja griežta struktūra, taisyklingai suformuoti krūmai, gražiai nupjauta veja. Tik vietoje buksmedžių, kurie populiarūs Anglijoje, Žaneta savo namų gėlynus apsodino rūtomis.
Moteris juokiasi, kad prieš porą metų susirgo liga, nuo kurios neranda vaistų. Diagnozė – rožės. Ji taip įsimylėjo šiuos augalus, kad per gana trumpą laiką namuose pasodino per 60 veislių. Pati nėra linkusi išlaidauti augalams, perka nukainotas gėles, nevengia ir tokių, kurių prekinė išvaizda nėra itin gera.
„Paskambinusi draugė guodėsi, kad namuose esančią rožę suėdė kirminai ir nėra jokios išeities, belieka tik išmesti. Pasiėmiau ją pas save ir šiemet gėlė man atsidėkojo gražiausiais žiedais. Rožes reikia mylėti. Tai viena iš pagrindinių sąlygų. Aš per dieną bent kelis kartus prieinu ir pasižiūriu, kaip jos laikosi. Aišku, krūmus reikia išskabyti, purkšti nuo kenkėjų, bet šiemet aš to beveik nedariau, nes ant augalų ropojo labai daug boružėlių“, – pasakojo Ž. Skučienė.
Paslaptis – derlingas dirvožemis
Skučų namų valdoje – ne vienas gražiai formuojamas gėlynas. Žaneta sako, kad tikrasis jų grožis atsiskleis dar tik po dešimtmečio. Moteris džiaugiasi, kad augalai gėlynuose greitai prigyja, gražiai kerojasi ir žydi. Gėlių sako beveik nelaistanti, drėgmės jos gauna tiek, kiek dovanoja gamta. Pasak šeimininkės, aplink namus – labai gera, derlinga žemė. Vieninteliai augalai, su kuriais ji neranda kalbos, – varpiniai, kitaip dar vadinami žoliniais arba smilginiais.
Skučai augina vaismedžių, riešutmedį, vynuogių, o darže – įvairių daržovių, bet net ten dabar žydi įvairiaspalvės gėlės. O palei terasą į dangų stiebiasi daugiau nei dviejų metrų dekoratyvinės saulėgrąžos. Pirkdama Žaneta manė, kad saulėgrąžos nesieks nė metro, tačiau jos užaugo kur kas didesnės. „Pernai buvo dar aukštesnės. Žmonės net sustodavo fotografuotis ir sakydavo, kad tokių „medžių“ dar nėra matę“, – smagiais prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Nors prižiūrėti didžiulę, daugiau nei du hektarus užimančią teritoriją reikia nemažai laiko, tačiau Žaneta darbu to nevadina. Jai smagu sukišti rankas į žemę ir kiekvieno pavasario pati nekantriai laukia.
„Aš prarandu laiko nuovoką. Rodos, vakare į lauką išeinu tik pusvalandžiui, o sugrįžtu po trijų valandų. Toks laisvalaikio praleidimas – lyg terapija“, – teigė Ž. Skučienė.
Viską daro pati
Vienoje sklypo dalyje yra senas miškelis, kuriame auga įvairūs medžiai: ąžuolai, uosiai, alksniai, liepos, drebulės. Greta jo prieš keletą metų Žaneta pradėjo kurti gėlyną iš daugiamečių augalų, žolynų. Nors viskas prasidėjo nuo vienos lysvės, ši kasmet plečiasi ir plečiasi. Dabar išpuoselėtoje teritorijoje auga piliarožės, verbenos, jurginai, astrai, zinijos, hortenzijos, vilkdalgiai, ramunės, serenčiai, šilokai, kraujažolės, viendienės, melsvės ir kt.
Šioje sklypo teritorijoje šeimininkė susikūrusi ne vieną poilsio zoną: ant ąžuolo kabo sūpynės, greta gėlyno pastatytos kėdės su staleliu, suolelis.
Pasak Žanetos, seni aukštaūgiai medžiai sukuria pavėsį didžiuliam gėlynui, tai nereikia rūpintis laistymu, o kasmet besiplečiantys augalai netrukus suaugs ir nereikės ravėti piktžolių.
Įdomaus eksperimento Žaneta ėmėsi su paprastosiomis pušimis. Medis atrodo kiek neįprastai – nėra nei aukšto liemens, nei vainiko viršuje. Kur slypi paslaptis? Kai pušis pasiekia maždaug metro ar pusantro aukštį, reikia pradėti ją formuoti, tai yra kiekvieną pavasarį nugnybti po pusę ar trečdalį ūglių ilgio. Taip formuojamos pušys užaugs žemesnės, tankesnės, išliks krūmo formos, šakos atrodys tarsi purūs kamuoliniai debesys. Tokiu formavimu entuziastė būna užsiėmusi maždaug dvi savaites.
Akivaizdu, kad Žaneta – gamtos žmogus. Ji myli ne tik augalus, bet ir gyvūnus. Neseniai priglaudė besibastantį katiną, nevaiko kieme pūškuojančių ežių ar šliaužiojančių žalčių, o dabar jos planuose – šermukšnių sodinimas. Šis medis atsiras ne vien dėl žiedų ir kekių grožio. Jis naudingas paukščiams, kurie žiemą lesa ryškiaspalves uogas.
Galerija: Skučienės_sodyba
Publikuota: 2024-08-29 16:23:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|