|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tapatybės įspaudai
|
|
|
Kraštiečių susitikime bus pristatyta kaimo istoriją įamžinusi knyga.
Lenkų istorikas Tomašas Naruševičius, tyrinėdamas Vilkaviškio miesto, seniūnijos ir parapijos XVII–XVIII a. istoriją, 1744 m. pirmą kartą paminėjo Rūdos kaimo vardą. Sukakties proga rugsėjo 8 d. organizuojama kraštiečių šventė.
Prie Rausvės upelio išaugęs kaimas amžininkų atsiminimuose išsiskyrė ne tik savo dydžiu, bet ir įvairove. Pietinėje dalyje buvo įsikūrę stiprūs ūkininkai, šiaurinėje, vadinamajame Šilkalnyje, XX a. pradžioje gyveno nepasiturintieji. Kaimą aprašęs iš Paežerių krašto kilęs pedagogas Jonas Valaitis savo atsiminimuose mini smėlėtame kalnelyje įsikūrusius gyventojus, kur pūpsojo tik mažos grytelės.
Lietuvos ypatingajame archyve išlikę amžininkų atsiminimai apie Lietuvos valstybės kūrimosi ypatumus šiame krašte. Pasak jų, Rūdos kaimas skilo į dvi puses. Šilkalnio biedniokai linko prie bolševikų, tad renkant lietuvišką valdžią ūkininkai šaukė „nesileisime šilkalniokų valdomi“. Aktyviausias iš pastarųjų, Pranas Botyrius, net tapo Lietuvos komunistų partijos steigiamojo suvažiavimo dalyviu, pogrindyje veikė prieš Lietuvos Respubliką. O kurti nepriklausomos Lietuvos iš Rūdos kaimo išėjo net septyniolika savanorių. Trys iš jų: Liudas Akelis, Petras Baukus ir Jonas Maziliauskas – dar 1919–1920 m. buvo apdovanoti Vyties Kryžiumi. Savanoris karininkas Andrius Draugelis apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, sovietų suimtas ir Taišetlage sušaudytas.
Prieškario Lietuvoje iš Rūdos kaimo kilęs Tomas Dambrauskas – žurnalistas, redaktorius, Kretingos burmistras. Jo dėka miestas buvo modernizuotas, užsakytas miesto herbas, T. Dambrauskas aktyviai dalyvavo steigiant Kretingos kraštotyros muziejų. 1940 m. burmistras buvo suimtas, kalėjo Komijoje, o 1943 m. sušaudytas.
Lazdijų rajone, Kučiūnų miestelyje, viena gatvė pavadinta iš Rūdos kaimo kilusio kunigo, švietėjo Juozapo Galecko vardu. Taip Dzūkijoje buvo pagerbtas kunigas, kuris įkūrė Kučiūnų, Šlavantų parapijas, būrė savanorius, švietė ūkininkus, rengė vaidinimus.
Ryški asmenybė buvo Juozas Radušis, teisininkas konsulas, dirbęs Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje, 1938 m. tapęs generaliniu konsulu. 1941 m. J. Radušis buvo suimtas, mirė Sibire.
Antrojo pasaulinio karo metais Jonas Merkevičius-Dragūnas vokiečių armijos gretose kovojo Rytų fronte, Kurše, o ištrūkęs iš apsupties stojo į partizanų gretas, tapo Tauro partizanų apygardos kuopos vadu. Žuvo (susisprogdino) 1947 metais. Po mirties 1950 m. apdovanotas Laisvės kovos kryžiaus 3-iosios rūšies Pasižymėjimo lapu.
Kovose už laisvą Lietuvą Vytauto rinktinės gretose žuvo šie partizanai: 1949 m. Rūdos kaime – Juozas Katilius-Liutauras, 1946 m. Balsupių kaime – Albinas Kižinaitis-Šermukšnis.
Neišvengta ir Sibiro tremčių. Jos palietė Kučiauskų, Kižinaičių, Žilinskų, Šulinskų, Riškevičių, Kiršų gimines.
Nuo galimos tremties į Jurbarko kraštą pasitraukusio ūkininko Danisevičiaus šeimoje užaugo poetė, žurnalistė, Jurbarko krašto Sąjūdžio kūrėja Albina Danisevičiūtė, išleidusi tris poezijos knygas.
XX a. pirmoje pusėje šiaurinėje Rūdos kaimo dalyje, Šilkalnyje, gyvenimas virdavo vadinamojoje ūlyčioje, pagrindinėje kaimelio gatvėje. Iš čia po pasaulį pasklido Kučiauskų, Rudzevičių, Padolskių, Žilinskų, Riškevičių, Žemaičių, Maziliauskų, Bulkauskų plačios giminės. Kaimas turi ir kontroversiškų asmenybių. Tai poetai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys, kurie infiltruoti į partizanų gretas parašė satyrinių antitarybinių eilių ir bendražygius išdavė.
Minint kaimo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 280 metų sukaktį jau antrą kartą rengiama Šilkalnio kaimelio kraštiečių šventė. Rugsėjo 8 d., po mišių Gižų bažnyčioje, 13.15 val., vyks paminklo Rūdos kaimui atminti šventinimas ir susibūrimas Rudzevičių sodyboje. Kartu vyks Juozo Kučiausko ir Antano Žilinsko parengtos knygos „Rūdos kaimo takais“ sutiktuvės.
Susitikime, prisiminkime Šilkalnyje išvaikščiotus takelius, pabendraukime su buvusiais kaimynais, pasidalinkime gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, o vaišės tebūna suneštinės.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Lenkų istorikas Tomašas Naruševičius, tyrinėdamas Vilkaviškio miesto, seniūnijos ir parapijos XVII–XVIII a. istoriją, 1744 m. pirmą kartą paminėjo Rūdos kaimo vardą. Sukakties proga rugsėjo 8 d. organizuojama kraštiečių šventė. |
Prie Rausvės upelio išaugęs kaimas amžininkų atsiminimuose išsiskyrė ne tik savo dydžiu, bet ir įvairove. Pietinėje dalyje buvo įsikūrę stiprūs ūkininkai, šiaurinėje, vadinamajame Šilkalnyje, XX a. pradžioje gyveno nepasiturintieji. Kaimą aprašęs iš Paežerių krašto kilęs pedagogas Jonas Valaitis savo atsiminimuose mini smėlėtame kalnelyje įsikūrusius gyventojus, kur pūpsojo tik mažos grytelės.
Lietuvos ypatingajame archyve išlikę amžininkų atsiminimai apie Lietuvos valstybės kūrimosi ypatumus šiame krašte. Pasak jų, Rūdos kaimas skilo į dvi puses. Šilkalnio biedniokai linko prie bolševikų, tad renkant lietuvišką valdžią ūkininkai šaukė „nesileisime šilkalniokų valdomi“. Aktyviausias iš pastarųjų, Pranas Botyrius, net tapo Lietuvos komunistų partijos steigiamojo suvažiavimo dalyviu, pogrindyje veikė prieš Lietuvos Respubliką. O kurti nepriklausomos Lietuvos iš Rūdos kaimo išėjo net septyniolika savanorių. Trys iš jų: Liudas Akelis, Petras Baukus ir Jonas Maziliauskas – dar 1919–1920 m. buvo apdovanoti Vyties Kryžiumi. Savanoris karininkas Andrius Draugelis apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, sovietų suimtas ir Taišetlage sušaudytas.
Prieškario Lietuvoje iš Rūdos kaimo kilęs Tomas Dambrauskas – žurnalistas, redaktorius, Kretingos burmistras. Jo dėka miestas buvo modernizuotas, užsakytas miesto herbas, T. Dambrauskas aktyviai dalyvavo steigiant Kretingos kraštotyros muziejų. 1940 m. burmistras buvo suimtas, kalėjo Komijoje, o 1943 m. sušaudytas.
Lazdijų rajone, Kučiūnų miestelyje, viena gatvė pavadinta iš Rūdos kaimo kilusio kunigo, švietėjo Juozapo Galecko vardu. Taip Dzūkijoje buvo pagerbtas kunigas, kuris įkūrė Kučiūnų, Šlavantų parapijas, būrė savanorius, švietė ūkininkus, rengė vaidinimus.
Ryški asmenybė buvo Juozas Radušis, teisininkas konsulas, dirbęs Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje, 1938 m. tapęs generaliniu konsulu. 1941 m. J. Radušis buvo suimtas, mirė Sibire.
Antrojo pasaulinio karo metais Jonas Merkevičius-Dragūnas vokiečių armijos gretose kovojo Rytų fronte, Kurše, o ištrūkęs iš apsupties stojo į partizanų gretas, tapo Tauro partizanų apygardos kuopos vadu. Žuvo (susisprogdino) 1947 metais. Po mirties 1950 m. apdovanotas Laisvės kovos kryžiaus 3-iosios rūšies Pasižymėjimo lapu.
Kovose už laisvą Lietuvą Vytauto rinktinės gretose žuvo šie partizanai: 1949 m. Rūdos kaime – Juozas Katilius-Liutauras, 1946 m. Balsupių kaime – Albinas Kižinaitis-Šermukšnis.
Neišvengta ir Sibiro tremčių. Jos palietė Kučiauskų, Kižinaičių, Žilinskų, Šulinskų, Riškevičių, Kiršų gimines.
Nuo galimos tremties į Jurbarko kraštą pasitraukusio ūkininko Danisevičiaus šeimoje užaugo poetė, žurnalistė, Jurbarko krašto Sąjūdžio kūrėja Albina Danisevičiūtė, išleidusi tris poezijos knygas.
XX a. pirmoje pusėje šiaurinėje Rūdos kaimo dalyje, Šilkalnyje, gyvenimas virdavo vadinamojoje ūlyčioje, pagrindinėje kaimelio gatvėje. Iš čia po pasaulį pasklido Kučiauskų, Rudzevičių, Padolskių, Žilinskų, Riškevičių, Žemaičių, Maziliauskų, Bulkauskų plačios giminės. Kaimas turi ir kontroversiškų asmenybių. Tai poetai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys, kurie infiltruoti į partizanų gretas parašė satyrinių antitarybinių eilių ir bendražygius išdavė.
Minint kaimo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 280 metų sukaktį jau antrą kartą rengiama Šilkalnio kaimelio kraštiečių šventė. Rugsėjo 8 d., po mišių Gižų bažnyčioje, 13.15 val., vyks paminklo Rūdos kaimui atminti šventinimas ir susibūrimas Rudzevičių sodyboje. Kartu vyks Juozo Kučiausko ir Antano Žilinsko parengtos knygos „Rūdos kaimo takais“ sutiktuvės.
Susitikime, prisiminkime Šilkalnyje išvaikščiotus takelius, pabendraukime su buvusiais kaimynais, pasidalinkime gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, o vaišės tebūna suneštinės.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Galerija: projektas
Publikuota: 2024-08-30 10:55:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|