|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tapatybės įspaudai
|
|
|
Egidijus Polita (iš kairės) koncertuoti į Lankeliškius pakvietė pianistę Ugnę Barysaitę, trambonininką Saulių Karką, arfininkę Viktoriją Smailytė ir operos solistę Renatą Varnagirytę.
Gabrielės NAVIKAITĖS nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Su vasara baigėsi ir „Vištyčio muzikos pakrantė“. Visgi per paskutinį koncertą šio projekto sumanytojas Egidijus Polita nedrąsiai užsiminė, kad muzikos mėgėjai netrukus gali sulaukti gerų žinių.
Darbai užkulisiuose
Net pats E. Polita negalvojo, jog nedrąsūs jo pagrojimai saksofonu išaugs į tokį muzikinį projektą. Dabar žmonėms net nereikia priminti, kad atsineštų kėdes, pledukus ir smagiai įsitaisę mėgautųsi muzika. Nors koncertai tradiciškai prasidėdavo 20 valandą, bet atsirasdavo tokių entuziastų, kurie vietas ežero pakrantėje užsiimdavo jau prieš dvi valandas.
„Jau pernai man įspūdį paliko žmonių gausa, na bet ši vasara...“ – nuostabos neslėpė E. Polita.
Šeštadienių vakarais pagrindinė miestelio gatvė būdavo pristatyta automobilių, o kiek dar vietinių ateidavo.
Mūsų krašto žmonės, iš kitų Lietuvos kampelių atvykę svečiai buvo lepinami įvairiomis programomis. Jie galėjo mėgautis klausydami operinio dainavimo, instrumentinės muzikos, lyriškos Irmos Kalvaitytės poezijos. O pačiam projekto sumanytojui širdį labiausiai glostė tokie momentai, kai žmonės susikibę už rankų ar vienas kitą apsikabinę lingavo ir dainavo Stasio Povilaičio dainą „Giminės“ arba Vytauto Kernagio „Baltą paukštį“.
Kad įvyktų šie puikūs koncertai, atsakingai dirbta užkulisiuose. Nepaisant to, jog pats Egidijus apsiėmęs daug organizacinių reikalų, nuolat ieško atlikėjų (o paieškos kitam sezonui kartais prasideda jau iš rudens), vyras kiekvieną savaitgalį su šeima grįždavo iš Vilniaus ir koncerto dieną plušėdavo su talkininkais statydamas sceną, reguliuodamas apšvietimą, jungdamas garso įrangą.
Kraštietis neslepia, kad laviruoti tarp asmeninio gyvenimo, laisvalaikio ir kassavaitinių koncertų nėra lengva. Laimei, artimieji supratingi ir padeda, nes vienas nudirbti tiek darbų Egidijus vargu ar suspėtų. Pavyzdžiui, brolio Nerijaus dėka koncertuose skamba aukštos klasės skaitmeninis pianinas, dukra Esmilė valo sceną, uošviai Aldona ir Sigitas Šilkauskai rūpinasi gėlėmis, kiti šeimos nariai stato kėdes ir atlieka kitus darbus.
Nuolat važiuodavo pro šalį
„Vištyčio muzikos pakrantės“ pavadinimas tarsi pasako, kad visi koncertai turėtų vykti pasienio miestelyje, tačiau šiemet organizatorius nusprendė, jog muzika ir kultūra reikia dalintis. Praeitą rudenį jis atrado Lankeliškių kaimą (Šeimenos sen.). Internete pamatyta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti raudonų plytų mūro sienų fragmentai, kraštiečiui sukėlė smalsumą. Egidijus pasidomėjo, kurioje rajono vietoje yra toji sakrali vieta.
„Aš tūkstančius kartų važiuodavau pro šalį į tėviškę ir nė karto nebuvau užsukęs į Lankeliškius. Iki šiol nesuprantu, kaip tai galėjo atsitikti“, – teigė vištyčiokas.
Daugiau pasidomėjęs E. Polita rado įdomių istorinių dalykų, pavyzdžiui, kad čia tarnavęs kunigas Vaclovas Balsys ėmėsi telkti pavasarininkus, rengė su jais šventes, ekskursijas, statė spektaklius. Būdamas muzikalus, dvasininkas ypač rūpinosi bažnyčios choru, mielai į jį įtraukdavo jaunimą.
Anot projekto baigiamojo vakaro solistės Renatos Varnagirytės, sunku net apsakyti, kokia stebuklinga aura ir energija tvyro Lankeliškių bažnyčios griuvėsiuose, kokie nuostabūs žmonės ją supa ir saugo.
Ir tikrai džiugu, kad finalinis koncertas bent vienam vakarui į Lankeliškius sutraukė daug klausytojų, kuriems dovanojo profesionalią muziką.
Stebino žmonių gerumas
Kai E. Polita vietos bendruomenei užsiminė apie būsimą renginį, sulaukė labai daug palaikymo. Penktadienį, dieną prieš baigiamąjį koncertą, Klampučių kaimo gyventojas Laimutis Rudzevičius su keliais pagalbininkais atvyko į Vištytį, susikrovė kėdes, scenos konstrukcijas, garso įrangą ir grįžę į Lankeliškius pradėjo darbus. „Buvo gražu žiūrėti, kaip jie susivieniję dirbo“, – kalbėjo E. Polita. Beje, minėti daiktai yra įsigyti už gyventojų pajamų mokesčio 1, 2 proc. Šias lėšas žmonės skyrė „Vištyčio muzikos pakrantei“ deklaruodami pajamas.
Projekto organizatorius neslėpė, jog pradžioje buvo baimės, ar į Lankeliškius atvyks klausytojų, tačiau nuogąstavimai išsisklaidė pamačius mašinų koloną, prieš pusvalandį iki koncerto judėjusią žvyrkeliu link senosios bažnyčios griuvėsių. Suskaičiuota, jog muzikine programa gėrėjosi per tris šimtus žmonių.
E. Polita pasakojo, kad muzikantai liko sužavėti vietos bendruomenės draugiškumo. Atlikėjams buvo įteiktos dovanos, po koncerto suruoštos vaišės, o solistės R. Varnagirytės dukrai vienas klamputiškis įteikė didžiulį paties užaugintą arbūzą.
Yra planų rudeniui
Paklaustas, ar nėra sulaukęs prašymų koncertus organizuoti kituose mūsų rajono kampeliuose, E. Polita sakė, kad tokių kalbų jau buvo, tačiau jis kol kas negali nieko pažadėti.
„Koncentruojamės į Vištyčio miestelio erdves. Visiems savęs neišdalinsiu. Tai neįmanoma“, – teigė projekto sumanytojas.
Po paskutinio koncerto Egidijus tarė: „Nesakau iki, sakau – iki greito pasimatymo.“ Pasidarė smalsu, ar Vištyčio vėjo malūne rudenį vėl skambės muzika?
Pasak kraštiečio, tikriausiai ne malūne, o Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Nors daugiau detalių entuziastas neatskleidė, tačiau jis deda visas pastangas, kad ši neseniai atnaujinta erdvė miestelyje būtų išnaudojama. Jeigu planai klostysis tinkama linkme, minėtuose maldos namuose turėtų įvykti keli koncertai.
Pernai po paskutinio koncerto E. Polita buvo susimąstęs ir nežinojo, ar projektą tęs. Tuomet buvo kilę neaiškumų dėl koncerto vietos. Visgi problemos išsisprendė ir abejonės išsisklaidė. Kaip apibendrino Egidijus, per šešerius metus „Vištyčio muzikos pakrantė“ tarp klausytojų užsitarnavo gerą vardą ir tapo žinoma muzikantų rate.
Su vasara baigėsi ir „Vištyčio muzikos pakrantė“. Visgi per paskutinį koncertą šio projekto sumanytojas Egidijus Polita nedrąsiai užsiminė, kad muzikos mėgėjai netrukus gali sulaukti gerų žinių. |
Net pats E. Polita negalvojo, jog nedrąsūs jo pagrojimai saksofonu išaugs į tokį muzikinį projektą. Dabar žmonėms net nereikia priminti, kad atsineštų kėdes, pledukus ir smagiai įsitaisę mėgautųsi muzika. Nors koncertai tradiciškai prasidėdavo 20 valandą, bet atsirasdavo tokių entuziastų, kurie vietas ežero pakrantėje užsiimdavo jau prieš dvi valandas.
„Jau pernai man įspūdį paliko žmonių gausa, na bet ši vasara...“ – nuostabos neslėpė E. Polita.
Šeštadienių vakarais pagrindinė miestelio gatvė būdavo pristatyta automobilių, o kiek dar vietinių ateidavo.
Mūsų krašto žmonės, iš kitų Lietuvos kampelių atvykę svečiai buvo lepinami įvairiomis programomis. Jie galėjo mėgautis klausydami operinio dainavimo, instrumentinės muzikos, lyriškos Irmos Kalvaitytės poezijos. O pačiam projekto sumanytojui širdį labiausiai glostė tokie momentai, kai žmonės susikibę už rankų ar vienas kitą apsikabinę lingavo ir dainavo Stasio Povilaičio dainą „Giminės“ arba Vytauto Kernagio „Baltą paukštį“.
Kad įvyktų šie puikūs koncertai, atsakingai dirbta užkulisiuose. Nepaisant to, jog pats Egidijus apsiėmęs daug organizacinių reikalų, nuolat ieško atlikėjų (o paieškos kitam sezonui kartais prasideda jau iš rudens), vyras kiekvieną savaitgalį su šeima grįždavo iš Vilniaus ir koncerto dieną plušėdavo su talkininkais statydamas sceną, reguliuodamas apšvietimą, jungdamas garso įrangą.
Kraštietis neslepia, kad laviruoti tarp asmeninio gyvenimo, laisvalaikio ir kassavaitinių koncertų nėra lengva. Laimei, artimieji supratingi ir padeda, nes vienas nudirbti tiek darbų Egidijus vargu ar suspėtų. Pavyzdžiui, brolio Nerijaus dėka koncertuose skamba aukštos klasės skaitmeninis pianinas, dukra Esmilė valo sceną, uošviai Aldona ir Sigitas Šilkauskai rūpinasi gėlėmis, kiti šeimos nariai stato kėdes ir atlieka kitus darbus.
„Vištyčio muzikos pakrantės“ pavadinimas tarsi pasako, kad visi koncertai turėtų vykti pasienio miestelyje, tačiau šiemet organizatorius nusprendė, jog muzika ir kultūra reikia dalintis. Praeitą rudenį jis atrado Lankeliškių kaimą (Šeimenos sen.). Internete pamatyta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti raudonų plytų mūro sienų fragmentai, kraštiečiui sukėlė smalsumą. Egidijus pasidomėjo, kurioje rajono vietoje yra toji sakrali vieta.
„Aš tūkstančius kartų važiuodavau pro šalį į tėviškę ir nė karto nebuvau užsukęs į Lankeliškius. Iki šiol nesuprantu, kaip tai galėjo atsitikti“, – teigė vištyčiokas.
Daugiau pasidomėjęs E. Polita rado įdomių istorinių dalykų, pavyzdžiui, kad čia tarnavęs kunigas Vaclovas Balsys ėmėsi telkti pavasarininkus, rengė su jais šventes, ekskursijas, statė spektaklius. Būdamas muzikalus, dvasininkas ypač rūpinosi bažnyčios choru, mielai į jį įtraukdavo jaunimą.
Anot projekto baigiamojo vakaro solistės Renatos Varnagirytės, sunku net apsakyti, kokia stebuklinga aura ir energija tvyro Lankeliškių bažnyčios griuvėsiuose, kokie nuostabūs žmonės ją supa ir saugo.
Ir tikrai džiugu, kad finalinis koncertas bent vienam vakarui į Lankeliškius sutraukė daug klausytojų, kuriems dovanojo profesionalią muziką.
Kai E. Polita vietos bendruomenei užsiminė apie būsimą renginį, sulaukė labai daug palaikymo. Penktadienį, dieną prieš baigiamąjį koncertą, Klampučių kaimo gyventojas Laimutis Rudzevičius su keliais pagalbininkais atvyko į Vištytį, susikrovė kėdes, scenos konstrukcijas, garso įrangą ir grįžę į Lankeliškius pradėjo darbus. „Buvo gražu žiūrėti, kaip jie susivieniję dirbo“, – kalbėjo E. Polita. Beje, minėti daiktai yra įsigyti už gyventojų pajamų mokesčio 1, 2 proc. Šias lėšas žmonės skyrė „Vištyčio muzikos pakrantei“ deklaruodami pajamas.
Projekto organizatorius neslėpė, jog pradžioje buvo baimės, ar į Lankeliškius atvyks klausytojų, tačiau nuogąstavimai išsisklaidė pamačius mašinų koloną, prieš pusvalandį iki koncerto judėjusią žvyrkeliu link senosios bažnyčios griuvėsių. Suskaičiuota, jog muzikine programa gėrėjosi per tris šimtus žmonių.
E. Polita pasakojo, kad muzikantai liko sužavėti vietos bendruomenės draugiškumo. Atlikėjams buvo įteiktos dovanos, po koncerto suruoštos vaišės, o solistės R. Varnagirytės dukrai vienas klamputiškis įteikė didžiulį paties užaugintą arbūzą.
Paklaustas, ar nėra sulaukęs prašymų koncertus organizuoti kituose mūsų rajono kampeliuose, E. Polita sakė, kad tokių kalbų jau buvo, tačiau jis kol kas negali nieko pažadėti.
„Koncentruojamės į Vištyčio miestelio erdves. Visiems savęs neišdalinsiu. Tai neįmanoma“, – teigė projekto sumanytojas.
Po paskutinio koncerto Egidijus tarė: „Nesakau iki, sakau – iki greito pasimatymo.“ Pasidarė smalsu, ar Vištyčio vėjo malūne rudenį vėl skambės muzika?
Pasak kraštiečio, tikriausiai ne malūne, o Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Nors daugiau detalių entuziastas neatskleidė, tačiau jis deda visas pastangas, kad ši neseniai atnaujinta erdvė miestelyje būtų išnaudojama. Jeigu planai klostysis tinkama linkme, minėtuose maldos namuose turėtų įvykti keli koncertai.
Pernai po paskutinio koncerto E. Polita buvo susimąstęs ir nežinojo, ar projektą tęs. Tuomet buvo kilę neaiškumų dėl koncerto vietos. Visgi problemos išsisprendė ir abejonės išsisklaidė. Kaip apibendrino Egidijus, per šešerius metus „Vištyčio muzikos pakrantė“ tarp klausytojų užsitarnavo gerą vardą ir tapo žinoma muzikantų rate.
Galerija: projektas
Publikuota: 2024-09-04 09:07:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|