Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tapatybės įspaudai

---

Už „Gardžiausių Sūduvos dūmo skonių“ edukaciją atsakingas etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius mažiesiems dalyviams siūlo pirmiausia patiems pasiruošti prieskonių mišinį, o paskui pasivaišinti.

Autorės ir Kristinos MEDELIENĖS nuotr.

Šią vasarą Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus svečiams pristatė tris naujas edukacines programas. Neseniai jas išbandė pirmieji lankytojai.

Pačius nustebino netikėtas populiarumas

Kaip anksčiau žurnalistams pasakojo įstaigos vadovė Odeta Riklienė, darbuotojai stengiasi atliepti turistų poreikius. Į Paežerių dvarą atvykę svečiai pasigesdavo edukacinių veiklų, kuriose būtų galima susipažinti ne tik su Sūduvos krašto istorija, valstiečių darbais, buitimi, bet ir paragauti kažką įdomesnio, neįprasto.

Darbuotojai atkreipė dėmesį į lankytojų prašymus ir neseniai edukacinių programų sąrašą papildė trimis naujomis veiklomis, per kurias žmonės gali palepinti savo gomurį. Taip sutapo, kad į visas tris edukacijas pirmieji lankytojai atvyko rugpjūčio 10 d.

Kol kas edukacinės veiklos vyksta dvaro ledainėje, bet ateityje, kuomet pradės veikti amatų centras, užsiėmimai persikels į dabar dar renovuojamą pastatą.

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus komanda tikrai nesitikėjo tokio populiarumo. Svečius priimantys edukatoriai vos spėja suktis. Naujosios veiklos populiarios ne tik tarp vietinių žmonių. Atvyksta nemažai turistų iš įvairių Lietuvos miestų. Pasimėgauti laiku drauge, sugrįžti į praėjusį amžių ir pasinerti į gastronomines keliones dažniausiai nusprendžia šeimos, kolektyvai.

Neseniai „Simono Zabielos bajoriškos virtuvės“ patiekalais vaišinosi vieno Vilkaviškio ligoninės skyriaus darbuotojai. O kai edukaciją užsisakė Didvyžių socialinės globos namų kolektyvas, muziejaus darbuotojams teko pasukti galvas, kur sutalpinti šimtą žmonių. Sumanūs muziejininkai išeitį rado greitai: kieme pastatė palapines ir sutalpino rekordinį skaičių svečių.

Minėta edukacinė veikla šiuo metu yra pati populiariausia. Per gurmanišką edukaciją svečiai vaišinami trimis patiekalais. Į XVIII a. pabaigos virtuvę nusikėlę žmonės degustuoja pupelių mišrainę, paukštienos paštetą, pagardintą pistacijomis. Taip pat patiekiami net du karštieji patiekalai: senoviniai avienos zrazai su troškintomis daržovėmis bei šonine apsukta bulve ir kepta kalakutiena su gardžiu padažu, keptais vaisiais. Pabaigoje lankytojai gali pasigardžiuoti žele.

Sudaryti XVIII a. pabaigai būdingą bajorišką meniu dvaro darbuotojams padėjo gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas, o patiekalus ruošia kavinė „Pegasas“. Beje, edukatorė Kristina Medelienė pataria svečiams atvykti alkaniems, nes stalas būna tikrai gausus.

„Žmonių atsiliepimai – labai geri. Lankytojai teigia, kad maistas kiek neįprastas, bet būtent toks patiekimas padeda nusikelti į senovišką dvaro virtuvę“, – teigė su svečiais bendraujanti darbuotoja.



Ir nostalgija, ir naujovė

Tie, kas mėgsta rūkytas dešras, lašinius ar skilandį, turėtų išmėginti „Gardžiausius Sūduvos dūmo skonius“. Šioje edukacijoje etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius, kuris, beje, rūpinasi, jog suvalkietiškų rūkytų mėsos gaminių tradicija būtų įtraukta į Nematerialaus kultūros vertybių sąvadą, atskleidžia senoviško mėsos rūkymo paslaptis, o svečiai ragauja vietinių gamintojų paruoštų išskirtinių valgių, kurių receptai ir technologijos nepakitę keliauja iš kartos į kartą.

Edukacijos dalyviai supažindinami su mėsos paruošimo, brandinimo, rūkymo technologijomis ir tradicijomis. Klausantis apima pasididžiavimas, kad jas puoselėdami esame išsaugoję Europoje pripažintą ir teisės aktais apsaugotą skilandžio gamybos tradiciją.

„Vyresnio amžiaus žmonėms tai kelia nostalgiją. Jie prisimena, kaip namuose rūkydavo mėsą, kimšdavo dešras, o vaikams ši patirtis – nauja. Stengiuosi mažuosius sudominti, įtraukti į veiklas, leidžiu pasigaminti prieskonių mišinį, kuriuo senovėje šeimininkės įtrindavo mėsą. Pademonstruoju, kaip atrodo mėsgurbis, bezmėnas, kapoklė, senovinis prieskonių malūnėlis, grūstuvė“, – kalbėjo A. Milinkevičius.

Pasakojo apie tai, kuo žavisi

Pirmąją edukaciją tema „Rožė – dvaro gėlė“ vedė kultūros įstaigos direktorė O. Riklienė, pati nuo seno besižavinti šiais kvapiais augalais.

Pirmiausia lankytojai klausė paskaitos. Joje kalbėta apie buvusį ir esamą dvaro rožynus, pasakota apie neseniai pasodintų rožių rūšis.

Buvo įdomu išgirsti, koks rožės vaidmuo skirtingais istoriniais laikotarpiais ir kokia šios prabangios gėlės reikšmė politikos, istorijos kontekste.

Svečiai galėjo pasigėrėti Dovilės ir Mindaugo Rylų autorinių fotografijų paroda. Šie specialistai į Paežerių dvarą buvo atvykę ne kartą. Ilgamečiai rožių augintojai, selekcininkai dalijosi savo patirtimi, davė daug vertingų patarimų dėl naujojo rožyno.

Edukacijos pabaigoje lankytojai vaišinami Vilkaviškyje pagamintais rožių ledais, o kai orai atšals, užsisakiusieji šią veiklą galės pasimėgauti rožių arbata.

Galerija: Tapatybės įspaudai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---