|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Pirmasis knygos „Lažybos prie karsto“ leidimas pasirodė, kai jos autoriui Tomui Valiūnui tebuvo septyniolika metų.Leidėjų nuotr.
– Esate detektyvų gerbėjas? Kuo jus žavi šis žanras? – Pirmiausia detektyvas yra galimybė kalbėti apie kraštutinumus. Detektyvų istorijos sukasi apie paprastus, pažįstamus dalykus, jausmus, tačiau priverčia pastebėti, kad mus supantys socialiniai ryšiai ir vidiniai troškimai gali labai lengvai privesti prie nusikaltimo. Antra – detektyvas patenkina prigimtinį žmogaus troškimą žinoti. Man tai atrodo ypač svarbu šiais laikais, kai gauname labai daug informacijos ir joje tarsi paskęstame. Skaitydamas detektyvą pabėgu nuo chaotiškos tikrovės į pasaulį, kuriam aš, skaitytojas, žinodamas, kad paslapties rezoliucija yra ir įvyks, jaučiu visišką kūrinio tikrovės kontrolę. – Ar jūsų knygoje aprašyti įvykiai ir veikėjai turi realius prototipus? – Siužetas visiškai išgalvotas, jis remiasi tik Viktorijos eros pradžios Anglijoje istoriniu kontekstu. Prasmingiausi man detektyvai, susiję su vienokia ar kitokia istorine situacija. Nemėgstu detektyvo sieti su šiuolaikiniu pasauliu, štai kodėl veiksmas vyksta ne Lietuvoje. Šiandienos žmonės kiekviename žingsnyje besąlygiškai kliaunasi technologijomis, o tai paprastam individo protui, kuris ir yra pagrindinis detektyvinės istorijos variklis, palieka mažai iššūkių. Vis dėlto mintyse turiu keletą detektyvinių Lietuvos istorijos siužetų, kuriems turi pribręsti laikas, nes jie reikalauja didesnės atsakomybės. O istorinė Anglijos aplinka man labai artima – žaviuosi ir domiuosi ja jau seniai. Idealus kontekstas pirmajam detektyviniam romanui. – Kuo literatūrai žavi XIX amžiaus pradžia? – Sakyčiau, kad XIX amžiaus pirmoji pusė yra savotiška kryžkelė – Europos veidą visiškai pakeitė Didžioji Prancūzijos revoliucija, Napoleono karai, tačiau dar išliko nemažai feodalizmo, luominių santykių apraiškų, kurios vis labiau nyko, atverdamos galimybes į mano heroję panašioms moterims atrasti save. – Kurį knygos veikėją buvo sunkiausia sukurti? – Didžiausias iššūkis buvo pagrindinė herojė ir istorijos detektyvė Emiri Morgan. Tai veikėja, išgyvenusi tikrai daug: nelaiminga vaikystė su nemylinčia motina, patėviu, sužinota tiesa apie motinos suplanuotą tėvo žmogžudystę, gyvenimas su alkoholiku vyru, šeimos skolos. Ir nors dalis šių aspektų siejasi su asmeninėmis patirtimis, pasakojant pirmuoju asmeniu teko viską perteikti per jaunos moters psichologijos prizmę. – Jau dabar jūsų stilius lyginamas su detektyvų karalienės A. Christie rašymo stiliumi. Jums tai malonu? – Nebandau prilygti A. Christie, niekam tai nebūtų įmanoma dėl vienos priežasties – ši rašytoja iš esmės sukūrė, išpopuliarino klasikinį detektyvo žanrą. Taigi, tokiuose palyginimuose skaitytojas gali tik atpažinti, kokiais A. Christie detektyvų stiliaus principais remiasi rašantysis. Kiekvienas žmogus knygą mato kitaip, todėl ir autorius jis gali lyginti ir gretinti iš įvairiausių pusių. – Knygos pavadinimas – gana provokuojantis. Įdomu, ar kas lažinasi prie karsto? – Tikrai lažinasi ir tikrai prie karsto! Emiri Morgan grafų mauzoliejuje susilažina su senuoju grafu Ansonu, kad iki vasaros saulėgrįžos ištirs jo dukters mirties aplinkybes. – Kaip pavyko knygoje išlaikyti intrigą ir įtampą? – Emiri Morgan lygiai taip pat kaip ir skaitytojas leidžiasi į šią mįslingą istoriją, nežinodama nieko ir turėdama sąlyginai mažai detektyvės patirties. Intriga išsivystė natūraliai, ji augo kartu su Emiri, kurią ši istorija subrandina ir kaip moterį, ir kaip asmenybę. – Esate sakęs, kad knygos rašymas leidžia pabėgti į kitą pasaulį. Nuo ko bėgate? – Ne bet koks rašymas leidžia pabėgti, pabėgame, kai rašydami nusikeliame į senesnius laikus. Kodėl tai svarbu? Geografijoje yra terminas time-space convergence – laiko ir erdvės konvergencija. Kalba apie tai, kad dėl sparčios technologijų raidos žmogaus keliavimo laikas vis trumpėja, o pasaulis tampa mažesnis. XIX amžiaus pirmoji pusė, manau, yra paskutinis atskaitos taškas, nuo kurio pasaulis ėmė prarasti nežinomybės ir paslapties aurą. XX amžiaus įvykių aš nevadinčiau istorija – tai politika, turinti dar per daug tiesioginių sąsajų su šiomis dienomis. Taigi, jaučiu poreikį ne tiek bėgti nuo šių laikų, kiek paprasčiausią smalsumą ar norą nerti į kur kas paslaptingesnį pasaulį. – Įsivaizduoju, kad norint taip turtingai rašyti reikia perskaityti daug knygų. Ką mėgstate skaityti? – Vaikystėje labai mėgau fantastikos žanrą. Užaugau J. R. R. Tolkieno vaizduotės pasaulyje. Vėliau ėmiau skaityti vis daugiau klasikinės, ypač britų, literatūros. Jane Austen, Charlesas Dickensas, Brontë seserys – mano didieji autoritetai. Taip pat nepaprastai mėgstu istorinius romanus, per šią vasarą norėčiau baigti skaityti Keno Folletto „Žemės stulpų“ serijos knygų ciklą. – Verčiate iš prancūzų, lenkų, vokiečių kalbų. Kada susižavėjote filologija ir kalbomis? – Toli gražu savęs geru vertėju nepavadinčiau, tačiau domėtis kalbomis yra mano pomėgis. Mokydamasis gimnazijoje kiekvienais metais labai laukdavau galimybės savo vertimus pristatyti Jaunųjų filologų konkursuose. Pavykdavo laimėti ir prizinių vietų – tai labai motyvuodavo. – Savo pirmąjį knygos leidimą, sulaukęs vos septyniolikos, pardavinėjote „Lietuvos Junior Achievement“ verslo mugėje. Ar knyga, rašymas gali tapti verslu? – Tikrai gali. Žinoma, Lietuvoje milijonų nesusikrausi, tačiau antreprenerystės žinios, siekiai gali tapti motyvu rašyti. Juk verslas yra savų talentų įgalinimas. – Planuojate tapti rašytoju? Ar bus antroji knyga? – Antroji knyga jau parašyta. Be abejo, ją dar reikės redaguoti, bet tikiuosi, kad šis istorinis detektyvas, susijęs su 1863 metų sukilimu Lenkijoje ir Lietuvoje, anksčiau ar vėliau išvys dienos šviesą. Laisvė RADZEVIČIENĖ Publikuota: 2024-09-12 10:48:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio kalėdinė eglutė sutvisko auksu * Mero ir verslo pusryčiai: rodikliai, iššūkiai, problemos * Savanoriauti punkte senjores atvedė gyvenimo prasmės siekis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|