|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.
Nendrės Žilinskaitės nuotr.
„Labas! Pastebėjau, kad iš bendros sistemos ištrynei dokumentą, kurį šiandien turiu nusiųsti vadovui. Gal gali greitai patikrinti – galbūt tu gali atkurti ištrintą failą?“, – maždaug tokį laišką kartu su neva į įmonės sistemą vedančia nuoroda gavau į savo elektroninio pašto dėžutę. Siuntėjos vardas ir pavardė – realios mano kolegės. Žmogiška, kad išsigąstu iš tiesų kažką pridirbęs, tačiau prieš spausdamas nuorodą, pamatau mažytę klaidą elektroninio pašto adrese.
Šį kartą tai tebuvo IT kolegų vykdomos pratybos, tačiau paspaudus tikrų sukčių siųstą nuorodą, pasekmės gali būti skaudžios. Kibernetiniai nusikaltėliai supranta, jog apgavę įmonės darbuotojus gali padaryti didesnę finansinę žalą, nei taikydamiesi į pavienius gyventojus, ir pastaruoju metu vis labiau nukreipia savo dėmesį būtent į verslus.
Nors įmonės daug investuoja į patikimas kibernetinio saugumo sistemas, lengviausiai pažeidžiama bet kurios saugumo grandinės dalis išlieka žmogiškosios klaidos. Sukčiams įvykdyti nusikaltimą dažniausiai pavyksta ne dėl įmonės kompiuterinių sistemų trūkumų, o dėl emociškai paveikto žmogaus sprendimų.
Puikiai suprasdami žmogaus psichologiją, sukčiai savo laiškuose ar skambučiuose įprastai ragina veikti skubiai – kaip ir mano minėtame pavyzdyje – sukelia kaltės jausmą. Siekdami manipuliuoti darbuotojais, apsimeta aukšto rango vadovais ir taip tikisi apeiti standartines saugos procedūras.
Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali išsiųsti elektroninį laišką, kuris atrodo kaip siųstas įmonės direktoriaus, turi net įmonės logotipą, ir paprašyti atlikti skubų mokėjimą. Darbuotojas, manydamas, kad el. laiškas yra tikras, apdoroja mokėjimą ir tik vėliau sužino, kad pinigai buvo išsiųsti į apgaulingą sąskaitą.
Sumaniai sukurtas elektroninis laiškas gali lengvai priversti nieko neįtariantį darbuotoją spustelėti kenkėjišką nuorodą ir taip atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą. To pasekmės gali būti įvairios – sukčiai gali gauti prieigą prie įmonės sistemų, darbuotojų ir klientų duomenų, kuriuos gali grasinti paviešinti, jei negaus išpirkos. Tokie nusikaltimai įmonėms gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir reputaciją.
Esminis būdas sumažinti tokių nusikaltimų riziką – nuolat tikrinti darbuotojų budrumą: diegti įvairias kibernetinio saugumo programas, mokančias kolegas atpažinti galimas grėsmes, pavyzdžiui, sukčių siunčiamus el. laiškus ar kitas socialinės inžinerijos formas, ir į jas reaguoti. Tokie pratimai padės geriau suprasti žinių spragas ir leis organizuoti tikslingesnius seminarus.
Be simuliacijų, darbuotojai turėtų būti informuojami apie naujausias sukčiavimo schemas, kibernetinių nusikaltėlių taikomas taktikas ir saugumo protokolų laikymosi svarbą net ir iš pažiūros įprastose situacijose. Darbuotojai turi būti apmokyti patikrinti prašymus atlikti mokėjimą arba pasidalinti neskelbtina informacija antriniu kanalu, pavyzdžiui, paskambinus užklausą pateikusiam asmeniui, kad įsitikintų, jog prašymas tikras.
Darbuotojų mokymas atpažinti sukčiavimo schemas ir į jas reaguoti yra ne tik gera praktika – tai būtina. Be to, sukčiai ir jų apgaulės schemos tobulėja itin sparčiai, tad net ir geriausią kritinį mąstymą turintys darbuotojai gali tapti sukčių aukomis be tinkamo mokymo. Įmonės, teikiančios pirmenybę darbuotojų mokymui, sukuria budrumo kultūrą, kai darbuotojai dažniau suabejoja įtartina veikla ir praneša apie galimas grėsmes.
Šis požiūris yra veiksmingiausias būdas sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, todėl kitą kartą, gavę prašymą atlikti dar vieną mokymams skirtą testą – atsidūskite, bet jo neignoruokite.
„Labas! Pastebėjau, kad iš bendros sistemos ištrynei dokumentą, kurį šiandien turiu nusiųsti vadovui. Gal gali greitai patikrinti – galbūt tu gali atkurti ištrintą failą?“, – maždaug tokį laišką kartu su neva į įmonės sistemą vedančia nuoroda gavau į savo elektroninio pašto dėžutę. Siuntėjos vardas ir pavardė – realios mano kolegės. Žmogiška, kad išsigąstu iš tiesų kažką pridirbęs, tačiau prieš spausdamas nuorodą, pamatau mažytę klaidą elektroninio pašto adrese. |
Šį kartą tai tebuvo IT kolegų vykdomos pratybos, tačiau paspaudus tikrų sukčių siųstą nuorodą, pasekmės gali būti skaudžios. Kibernetiniai nusikaltėliai supranta, jog apgavę įmonės darbuotojus gali padaryti didesnę finansinę žalą, nei taikydamiesi į pavienius gyventojus, ir pastaruoju metu vis labiau nukreipia savo dėmesį būtent į verslus.
Nors įmonės daug investuoja į patikimas kibernetinio saugumo sistemas, lengviausiai pažeidžiama bet kurios saugumo grandinės dalis išlieka žmogiškosios klaidos. Sukčiams įvykdyti nusikaltimą dažniausiai pavyksta ne dėl įmonės kompiuterinių sistemų trūkumų, o dėl emociškai paveikto žmogaus sprendimų.
Puikiai suprasdami žmogaus psichologiją, sukčiai savo laiškuose ar skambučiuose įprastai ragina veikti skubiai – kaip ir mano minėtame pavyzdyje – sukelia kaltės jausmą. Siekdami manipuliuoti darbuotojais, apsimeta aukšto rango vadovais ir taip tikisi apeiti standartines saugos procedūras.
Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali išsiųsti elektroninį laišką, kuris atrodo kaip siųstas įmonės direktoriaus, turi net įmonės logotipą, ir paprašyti atlikti skubų mokėjimą. Darbuotojas, manydamas, kad el. laiškas yra tikras, apdoroja mokėjimą ir tik vėliau sužino, kad pinigai buvo išsiųsti į apgaulingą sąskaitą.
Sumaniai sukurtas elektroninis laiškas gali lengvai priversti nieko neįtariantį darbuotoją spustelėti kenkėjišką nuorodą ir taip atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą. To pasekmės gali būti įvairios – sukčiai gali gauti prieigą prie įmonės sistemų, darbuotojų ir klientų duomenų, kuriuos gali grasinti paviešinti, jei negaus išpirkos. Tokie nusikaltimai įmonėms gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir reputaciją.
Esminis būdas sumažinti tokių nusikaltimų riziką – nuolat tikrinti darbuotojų budrumą: diegti įvairias kibernetinio saugumo programas, mokančias kolegas atpažinti galimas grėsmes, pavyzdžiui, sukčių siunčiamus el. laiškus ar kitas socialinės inžinerijos formas, ir į jas reaguoti. Tokie pratimai padės geriau suprasti žinių spragas ir leis organizuoti tikslingesnius seminarus.
Be simuliacijų, darbuotojai turėtų būti informuojami apie naujausias sukčiavimo schemas, kibernetinių nusikaltėlių taikomas taktikas ir saugumo protokolų laikymosi svarbą net ir iš pažiūros įprastose situacijose. Darbuotojai turi būti apmokyti patikrinti prašymus atlikti mokėjimą arba pasidalinti neskelbtina informacija antriniu kanalu, pavyzdžiui, paskambinus užklausą pateikusiam asmeniui, kad įsitikintų, jog prašymas tikras.
Darbuotojų mokymas atpažinti sukčiavimo schemas ir į jas reaguoti yra ne tik gera praktika – tai būtina. Be to, sukčiai ir jų apgaulės schemos tobulėja itin sparčiai, tad net ir geriausią kritinį mąstymą turintys darbuotojai gali tapti sukčių aukomis be tinkamo mokymo. Įmonės, teikiančios pirmenybę darbuotojų mokymui, sukuria budrumo kultūrą, kai darbuotojai dažniau suabejoja įtartina veikla ir praneša apie galimas grėsmes.
Šis požiūris yra veiksmingiausias būdas sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, todėl kitą kartą, gavę prašymą atlikti dar vieną mokymams skirtą testą – atsidūskite, bet jo neignoruokite.
Publikuota: 2024-09-24 13:24:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|