Glaukoma – klastinga akių liga, kurios svarbiausias požymis – padidėjęs akispūdis
(akių spaudimas), dėl kurio ilgainiui įdumba ir nyksta regos nervas bei susiaurėja
akiplotis.
Glaukoma yra 3 rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimtąja sergama tada, kai akies
priekinės kameros kampas bei skysčių gamybos ir nutekėjimo sistema nėra išsivystę.
Antrinė glaukoma atsiranda dėl kitų akies ligų ar traumų.
Pirminė glaukoma yra viena dažniausių aklumo priežasčių. Paprastai ja suserga
vyresni nei 40 metų žmonės. Kuo žmogus vyresnis, tuo pavojus susirgti šia liga yra
didesnis.
Pirminės glaukomos (kuri dažniausia apima vieną, vėliau ir antrą akis) priežastys –
paveldimumas, nervų ir endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai, pirminė
hipertonija, cukraligė. Dėl paveldimumo glaukoma gali tapti „šeimos liga“.
Ji labai klastinga ir negydoma palengva vystosi iki visiško aklumo, pradžioje nesukeldama ligoniui didesnio susirūpinimo savo sveikata.
Norint išvengti apakimo, ligą būtina nustatyti ir pradėti gydyti dar ankstyvoje jos
stadijoje.
Todėl pajutus nors menkiausius regėjimo sutrikimus, privalu kreiptis į akių ligų
gydytoją.
Jei jau sergate glaukoma:
– reguliariai tikrinkitės pas akių ligų gydytoją;
– nuolatos lašinkitės paskirtus lašus;
– turėkite lašų atsargų kelionėje;
– pasirūpinkite saviškiais, kad jie irgi pasitikrintų akis;
– įsisąmoninkite, kad regėjimo išsaugojimas priklauso tik nuo jūsų!
Ligonis ir gydytojas turi nuoširdžiai ir glaudžiai bendradarbiauti. Tik nuosekliai
gydantis (reguliariai lašinant vaistus), bus galima sumažinti akispūdį ir stabdyti ligos
vystymąsi.
Sergant glaukoma būtina laikytis tam tikros profilaktikos, režimo ir higienos taisyklių.
Medicininė šios ligos statistika rodo, kad apie 40 procentų ligonių gyvena bei dirba blogai
apšviestose patalpose. Dažnai tai būna perdėto taupymo (savo ar dirbančiųjų sveikatos
sąskaita) išdava.
Žiūrėti televizorių galima tik apšviestoje patalpoje, o sergantiems glaukoma – tik
susilašinus akių gydymui skirtus vaistus. Atstumas iki ekrano turi būti ne mažesnis kaip
3–5 metrai.
Glaukomos ligoniai negali vengti fizinio darbo, bet jis neturi būti per sunkus.
Negalima ilgai dirbti palenkus galvą, o taip pat sėdėti vakarais be šviesos – tamsoje
išsiplečia akių vyzdžiai, ir gali pakilti akispūdis.
Netinka ir tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl šiems ligoniams vasarą ir saulėtomis
žiemos dienomis (ypač akinant sniegui) patariama nešioti žalsvos spalvos akinius, nes
žalia šviesa raminančiai veikia akispūdį.
Ligoniai neturėtų nešioti ankštų apykaklių, spaudžiančių kaklaraiščių, kūną veržiančių drabužių (moterys – ir aukštakulnių batelių), nes pablogėja kraujo apytaka.
Akispūdis pakyla ir karštame ore, ilgiau kaitinantis saulėje. Sergantiems glaukoma
prie jūros ar ežero patartina būti tik rytais (6–10 valandomis) ar vakarais (17–20
valandomis).
Nepatartina maudytis ir šaltame vandenyje, nes jis sukelia kraujagyslių spazmą, o tai
gali baigtis ir glaukomos priepuoliu.
Negalima maudytis po Šarko ar cirkuliariniu dušais, nes tai apsunkina širdies ir
kraujagyslių veiklą. Labiausia tinka 18–22 laipsnių temperatūros vanduo.
Sergantiems glaukoma nepatartina valgyti sūrių, aštrių ar rūkytų patiekalų, žadinančių troškulį. Mėsos ir žuvies gaminius vertėtų valgyti tik 4 dienas per savaitę, vengti ir
kepto mėsiško maisto, vartoti daugiau vaisių bei daržovių. Skysčių paros norma – iki 1,5
litro, bet ne daugiau.
Reikia susirūpinti ir sveika mityba. Kadangi persivalgius įtemptai dirbančiuose
virškinimo organuose susikaupia daug kraujo, o į galūnes ir tuo pačiu į akis jo patenka
mažiau. Patartina valgyti ne rečiau 4 kartus per dieną nedideliais kiekiais.
Žiemą ir pavasarį vitaminų kiekį reikia papildyti vaistiniais preparatais ar maisto
papildais.
Sergantiems glaukoma labai svarbu nepervargti, pailsėti, išsimiegoti (ne mažiau 8–10
valandų per parą). Kad miegas nesutriktų, patartina vakare ilgėliau pasivaikščioti,
išsimaudyti šiltoje vonioje ar bent pamirkyti kojas šiltame vandenyje. Prieš miegą reikia
išvėdinti patalpą, kurioje bus ilsimasi.
Žinoma, šiems ligoniams yra draustini alkoholiniai gėrimai ir rūkymas, nes šie rizikos
veiksniai ypač neigiamai veikia žmogaus kraujotaką ir akies regimąjį nervą.
Dalia BURAGIENĖ
Gydytoja oftalmologė
ekspertė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.