„Kai pirksite kosmetikos priemonių, atidžiai perskaitykite informaciją apie jų sudėtį, –
prof. Andrius Narbekovas ypač suintrigavo konferencijos dalyves moteris. – Galite
pastebėti, kad, tarkime, jauninančio kremo sudėtyje yra komponentų, gaunamų iš…
žmogaus embriono.
Balandžio pabaigoje Mykolo Romerio universitete įvyko mokslinė konferencija „Kamieninių ląstelių panaudojimo etinės ir teisinės problemos“. Konferenciją surengė Teisės
fakulteto Bioteisės katedra.
Diskusiją paskatino pastarųjų metų aktualijos – ne tik vis aktyvėjantys žmogaus
kamieninių ląstelių tyrinėjimai, tikintis surasti naujų būdų įvairioms sunkioms ligoms
gydyti, bet kartu biomedicinos etikos požiūriu nepateisinami eksperimentai su embrionais. Didelio studentų ir akademinės bendruomenės, medikų bei visuomeninių organizacijų
atstovų dėmesio sulaukė prof. Andriaus Narbekovo, doc. Eimanto Švedo, gydytojos dr.
Radvilės Malickaitės, katedros vedėjo doc. Jono Juškevičiaus skaityti pranešimai.
Apie kamieninių ląstelių panaudojimo etinius, medicininius, teisinius aspektus kalbamės su Bioteisės katedros mokslininkais prof. Andriumi Narbekovu ir doc. dr. Eimantu
Švedu.
Klausimai A.Narbekovui
– Kas yra tos garsiosios kamieninės lstelės, pastaruoju metu keliančios visuomenėje
tokį ažiotažą? Kokie jų išgavimo šaltiniai?
– Kamienines ląsteles galima apibrėžti kaip užuomazgas, galinčias vystytis iki diferencijuotų – subrendusių ląstelių. Jos gali būti išgaunamos iš embriono, placentinio kraujo,
taip pat suaugusio asmens audinių: smegenų, nervų, odos, kaulų čiulpų. Kamieninių ląstelių
technologijos, nors ir sparčiai besivystančios, tačiau palyginti naujos ir nenuostabu, kad
kyla daug diskusijų, išryškinančių ne tik medicininių jų panaudojimo galimybių, bet taip
pat ir daug etinių bei teisinių problemų.
– Vienas iš kamieninių ląstelių išgavimo ir naudojimo etinių aspektų: ar pateisinama
paaukoti negalinčią pasipriešinti, išreikšti savo nuomonės gyvybę vardan kitos?
– Etinės problemos, kylančios kamieninių ląstelių panaudojimo srityje, yra labai susijusios su gyvybės, mirties, žmogiškumo sąvokomis. Nereikėtų gretinti tokių sąvokų kaip
„nepagydomų ligonių vienintelės galimybės pasveikti“ ir „embrionų žudymas“. Problemas
sąlygoja ir kamieninių ląstelių panaudojimo etiškumą veikia jau minėti jų išgavimo
šaltiniai, vienas iš jų – IVF (in virto fetrilizacijos, t.y. dirbtinio apvaisinimo būdu
sukurtas), abortuotas, ar „terapinio“ klonavimo būdu sukurtas embrionas. Todėl pirmiausia derėtų klausti: ar apskritai moraliai leistina sukurti ar naudoti žmogaus embrionus
vien tam, kad jie būtų kamieninių ląstelių šaltiniu?
– Embrionas, kaip ir bet kuris kitas žmogiškasis asmuo, turi teisę gyventi…
– Iš tiesų galima vienareikšmiškai teigti, kad kiekviena intervencija ne gydymo tikslu
pažeidžia šią teisę. Kamieninės ląstelės išskiriamos iš embrionų su akivaizdžiai matomomis kūno dalimis. Geras tikslas – pavyzdžiui, kito asmens gydymas kamieninėmis ląstelėmis, procedūros, kurios metu bus sunaikintas embrionas, nepadaro etiškos. Embrioninės
kamieninės ląstelės yra kilusios iš embrionų, kurie potencialiai gali tapti suaugusiomis
asmenybėmis.
Antroji etinė problema – ar yra moraliai leistina atlikti terapinį klonavimą tam, kad
būtų išgauta kamieninių ląstelių? Vėlgi – gerbiant negimusio žmogaus teisę gyventi,
intervencija į embrioną, išimant vidinį blastocistos ląstelių sluoksnį ir taip embrioną
sunaikinant, yra moraliai neleistina.
Kraupu skaityti 2004 m. pradžioje Pietų Korėjos mokslininkų pateikiamus mokslinius
„pasiekimus“, kai iš 16 moterų organizmų buvo išgauti 242 kiaušinėliai, „išvystyta“ 30
žmogaus embrionų ir jie visi sunaikinti tam, kad būtų gauta tik vienintelė vientisa
kamieninių ląstelių linija.
– Ankstyvosios stadijos mikroskopinio dydžio embrionai yra sunkiai egzistenciškai
suvokiami, tačiau tai yra genetiškai visa žmogaus pradžia – ypatingo žmogaus gyvenimo
pradžia, kuris gali būti „vienas iš mūsų“. Kaip tyrinėjimų metu gali būti pažeidžiamos
šios stadijos embriono teisės?
– Tyrinėtojai, dirbantys su gyvūnais, įrodė, kad įmanoma sukurti kiaušinėlius ir
spermatozoidus iš embrioninių kamieninių ląstelių, įskaitant ir kiaušinėlius iš vyriškųjų,
bei spermatozoidus iš moteriškųjų embrionų. Tai reiškia, kad jau netrukus gali būti
įmanoma sukurti kūdikį, kurio tikrieji tėvai abu yra vyrai arba abi moterys, arba netgi
sukurti kūdikį, kurio motina, tėvas arba abu tėvai yra jau mirę embrionai. Suliejamos
blastocistos, taigi vaikas turėtų keturis genetinius tėvus. Yra mokslininkų, maišančių
moteriškus ir vyriškus embrionus tam, kad sukurtų belytį žmogaus hibridą. Kinijos
tyrinėtojai jau yra sukūrę chimerinių embrionų, naudojant triušio kiaušinėlius ir žmogaus DNR.
– Kamieninių ląstelių naudojimas gydymo tikslais neretai traktuojamas kaip donorystė
– kilnus ir sveikintinas aktas. Ar ir čia galime įžvelgti nusižengimą moralei?
– Termino „donorystė“ vartojimas, kai kalbama apie kamieninių ląstelių ar audinių
naudojimą nužudant patį donorą, prieštarauja pačiai donorystės esmei. Remiantis
„Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymu“, donoryste
galime vadinti tik kraujodaros kamieninių ląstelių, išgaunamų iš suaugusio žmogaus arba
placentos po vaiko gimimo transplantaciją.
Tai ir yra kiti du, jau minėti, kamieninių ląstelių išgavimo šaltiniai. Šios procedūros
neprieštarauja donorystės esmei. Vis dėlto, kad nekiltų problemų – būtinas laisvas ir
informuotas donoro arba jo artimųjų sutikimas jam mirus.
Kalbant apie suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimą, pabrėžtina – kad jos turi
savybę formuoti daugelį ląstelių tipų, įskaitant neuronus. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra idealios transplantacijai.
Naujos studijos nurodo, kad net diferencijuotos suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės
gali „transdiferencijuotis“ ir perimti pakenktų ląstelių funkcijas. Taigi šių ląstelių naudojimas biomedicininės etikos požiūriu priimtina medicinos mokslo kryptis. Tuo tarpu lūkesčiai dėl embriono kamieninių ląstelių panaudojimo vis labiau nepasitvirtina.
Klausimai E.Švedui
– Konferencijoje minėjote naujausią šios srities mokslo tyrimų pasiekimą – kamieninių
ląstelių gavimą iš placentos kraujo. Tai turėtų išspręsti kai kurias etines jų išgavimo ir
panaudojimo problemas…
– Iš tiesų šis kamieninių ląstelių išgavimo būdas yra labai palankiai vertinimas.
Nekyla pavojus gyvybei. Be to, kamieninės ląstelės naudojamos asmeniui gydyti – identiškos, todėl nereikia baimintis imuninio atmetimo reakcijos.
– Lietuvos žiniasklaidoje dar visai neseniai mirgėjo pranešimai apie sėkmingą vaikų
gydymą embrionų kamieninėmis ląstelėmis Rusijoje? Ar tai teisėta?
– Lietuvos medikų kritišką požiūrį į šiuos reiškinius atspindi išsakyta pozicija, jog tai
yra „šarlatanizmas“, panaudojus vaikus vietoj „eksperimentinių triušių“. Tiek ES – taigi ir
Lietuvoje, tiek Rusijoje „gydymas“ embrionų kamieninėmis ląstelėmis yra uždraustas.
Nors buvo skelbiama apie stebuklingą šių ląstelių poveikį, žurnalistai kalbino pogrindinius Rusijos „gydytojus“, svarbu pastebėti, kad Rusijos medicinos mokslų akademijos
mokslininkai tik nuo 2005 m. planavo pradėti tyrimus su gyvūnais. Geros klinikinės
praktikos taisyklės nurodo, kad tyrimai pirmiausia atliekami laboratorijoje su ląstelių
kultūromis. Gavus gerų rezultatų – su gyvūnais, po to – su sergančiais suaugusiais, vėliau
– su sveikais suaugusiais ir tik galiausiai, tik gavus visus teigiamus rezultatus, galima
eksperimentuoti su vaikais, kurie yra labiausiai pažeidžiama tiriamųjų grupė. Nors pagal
esamus planus Rusijoje tik nuo 2005 metų turėjo būti pradedami tyrimai su gyvūnais, jau
2004-aisiais imti „gydyti“ vaikai iš Lietuvos.
– 2001 m. JAV buvo nuspręsta toliau finansuoti jau sunaikintų embrionų kamieninių
ląstelių tyrimus, tačiau nebefinansuoti tyrimų, dėl kurių būtų sunaikinti embrionai. Kilo
didelis sąmyšis. Kaip manote, ar ribojant kamieninių ląstelių tyrimus ir jų panaudojimą
nepažeidžiama mokslinių tyrimų laisvė?
– Mokslas be etikos yra pavojingas. Jokia mokslinė naujovė negali būti didesnė vertybė
už žmogaus gyvybę. Negalima pritarti žmogaus embrionų sunaikinimui, nesvarbu,
kokiems tikslams tai būtų bandoma padaryti. Visuomenė jokiu būdu neturi kurti viešų
paskatų embriono sunaikinimui ateityje.
Indrė JAKIMAVIČIŪTĖ
Bernardinai.lt
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.