Įstojusiems į mokamas studijų vietas mokslas kainuos mažiau

Ne visi studentai patenka į valstybės finansuojamas vietas. Daliai jų už studijas tenka
mokėti minimalią ar visą nustatytą studijų kainą. Kokia ji atskiroms studijų kryptims,
aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Saulius VENGRYS.

– Priminkite, kokia apskritai aukštojo mokslo finansavimo sistema valstybiniuose
universitetuose.

– Gerai besimokantys studentai nemoka jokių studijų įmokų. Mažiau negu 50 proc.
pagrindinių (bakalauro arba vientisųjų) dieninių studijų studentų moka minimalią studijų
įmoką – 4 MGL (500 Lt) per semestrą.

Dalis studijuojančių magistrantūroje moka visą studijų kainą, kita dalis studijuoja
visiškai valstybės finansuojamose vietose.

Visą kainą moka visų studijų pakopų neakivaizdininkai, vakarinių studijų studentai,
taip pat norintieji įgyti antrą tos pačios pakopos diplomą ir asmenys, studijuojantys
vienu metu pagal dvi tos pačios pakopos studijų programas (moka už antrą studijų
programą).

– Kiek studentai šiemet mokės už studijas?

– Palyginti su 2004 m., mokamų studijų kaina sumažėjo filologijos (specifinių kalbų
specialistai, vertėjai) studijų krypties, socialinių mokslų, fizinių, biomedicinos, technologijos
mokslų sričių studijų studentams, mokantiems visą studijų kainą.

Pavyzdžiui, būsimiesiems užsienio kalbų specialistams, vertėjams maksimali pagrindinių studijų kainos riba 2004 m. buvo 4721 Lt (dieninės studijos), o šiemet – 3218 Lt per
metus. Magistrantūros studijos jiems atpigo beveik dviem tūkstančiais.

Mažiausiai mokės studentai, šiemet įstoję į humanitarinių mokslų studijas: į pagrindines dienines studijas – 2274 Lt per metus, vakarines ir neakivaizdines – 1819 Lt.

– Kodėl kai kurių specialybių studijos yra brangesnės?

– Studijų kaina labai priklauso nuo studentų, tenkančių vienam dėstytojui, skaičiaus.
Pavyzdžiui, su muzikos studijų krypties studentais dėstytojas dirba beveik individualiai,
o humanitarinių mokslų studentų studijos daug savarankiškesnės. Studijų kainą taip pat
lemia išlaidos, susijusios su studijoms reikalingų medžiagų įsigijimu, ir kt.

– Ar sudėtinga studentams pasiimti paskolą ir susimokėti už mokslą?

– Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, kuris administruoja paskolų fondą,
duomenimis, 2004 m. studijų įmokai sumokėti paskolas gavo visi pageidavusieji – 1914
studentų. Paskolas pragyvenimo išlaidoms – valstybinėse mokyklose – beveik 7 tūkstančiai,
nevalstybinėse – per šešis šimtus studentų.

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai dar pageidauja gauti paskolas susimokėti
mokesčiui už mokslą, tačiau tokių paskolų negauna net valstybinių aukštųjų mokyklų
studentai – tie, kurie moka visą studijų kainą. Bet tiek vieni, tiek kiti studentai šiuo metu
turi pirmenybę gauti paskolas pragyvenimo išlaidoms padengti.

Paskolos iš fondo studentams teikiamos konkurso būdu. Konkursas paskoloms studijų
įmokai sumokėti skelbiamas kiekvieną semestrą, o pragyvenimo išlaidoms – vieną kartą
per metus, tačiau gali būti skelbiamas ir papildomas konkursas.

Paskolos gavimo procedūra yra gana paprasta. Paskolos į studento asmeninę sąskaitą
pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dalimis arba visa suma.
Paskola pragyvenimo išlaidoms per metus negali viršyti 36 MGL dydžio, o studijų įmokai
apmokėti – Aukštojo mokslo įstatymu nustatyto studijų įmokos dydžio (4 MGL) už vieną
semestrą.

Dar šiemet numatoma papildyti paskolų teikimo tvarkoje numatytus prioritetus,
suteikiant pirmenybę ją gauti našlaičiams. Be to, rengiant Aukštojo mokslo plėtros
planą, kurio sudėtinė dalis bus aukštųjų mokyklų finansavimo modelis bei studentų įmokų
dalis, atitinkamai bus svarstoma ir keičiama stipendijų bei paskolų teikimo sistema.

– Kas nustato konkrečių studijų kainą, jeigu universitetai yra autonomiški?

– Vadovaujantis Vyriausybes patvirtinta metodika nustatomi maksimalūs studijų
išlaidų dydžiai pagal studijų pakopas, kryptis ir formas, kurių neturi viršyti mokamų
studijų kaina Lietuvos piliečiams.

Bet tai nereiškia, kad aukštoji mokykla būtinai turi imti iš studento maksimalią
nustatytą studijų kainą.

Aukštųjų mokyklų nustatytos fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų, dailės, teatro,
audiovizualinio meno, muzikos studijų kaina nesiekia maksimalios ribos. Pavyzdžiui,
muzikos studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje nesiekia ir pusės maksimalaus
leistino kainos dydžio. O nustatyta didžiausia leistina pagrindinių studijų kaina yra kaip
tik muzikos krypties studijoms (pagrindinės dieninės – 12685 Lt, magistrantūros dieninės –
20941 Lt).

Tačiau atsižvelgus į realiai iš studentų imamas studijų įmokas, brangiausiai kainuoja
medicinos ir odontologijos studijos.

Alma VIJEIKYTĖ