Dėl liūčių galėjo pablogėti šulinių vandens kokybė

Po liūčių pakilo vandens lygis ir į šulinius galėjo patekti sveikatai pavojingų medžiagų.

Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta aplinka, ar teršalai nepateko tiesiog į šulinį.

Geriamo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau dar ne visi geriame
reikiamos kokybės vandenį.

Daugelis Vilkaviškio rajono gyventojų vartoja vandenį iš šachtinių šulinių, daugeliui
jų – tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Gyventojų aprūpinimas kokybišku, centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu – opi šalies problema.
Po potvynių rekomenduojama išsivalyti šulinius ir nevartoti vandens iš užlietų
šulinių, fasuotą ar centralizuotai tiekiamą vandenį. Virinant vandenį mikrobai žūsta,
tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas chemine tarša, nei virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais sveikatai pavojingų cheminių medžiagų nepašalina.

Vandenį iš užlietų šachtinių šulinių patariama vartoti pašalinus pavojingą vandenį
ir dezinfekavus. Šulinio išvalymas padėtų išvengti per vandenį plintančių infekcinių ligų
(dizenterijos, vidurių šiltinės, choleros ir kt.).

Iš šulinio reikia išpumpuoti ar išsemti vandenį, išvalyti šulinio dugną, nuvalyti
rentinio sieneles (jeigu reikia), suremontuoti. Iškastą iš šulinio dumblą užkasti 0,5 m gylio
duobėje, iškastoje ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo šulinio, prieš tai užpylus 10 proc.
chlorkalkių tirpalu.

Būtina atlikti šulinio dezinfekciją: šachtinio šulinio rentinių sieneles išpurkšti 5 proc.
chlorkalkių tirpalu (500 g chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 proc. kalcio hipochlorito tirpalu.
Kai šulinys prisipildo vandens, dezinfekuoti vandenį.

Prieš dezinfekuojant vandenį nustatomas vandens kiekis (m3) šachtiniame šulinyje.
Vandens kiekis apskaičiuojamas dauginant vandens stulpo aukštį ir vandens veidrodžio
plotą.

Šulinio dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100–150 g/m3 (1 m3 (1000 l)
vandens reikia 400–500 g chlorkalkių (25 proc. aktyviojo chloro miltelių). Dezinfekcijai
galima naudoti ne tik chloro preparatus (chlorkalkes, kalcio hipochlorito miltelius), bet ir
skystus preparatus (pvz., natrio hipochlorito koncentratą ir kt.).

Dezinfekcijai apskaičiuotas preparato kiekis pasveriamas ir išmaišomas nedideliame
kiekyje vandens iki vientisos masės, praskiedžiamas ir supilamas į šulinį.
Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 6 valandoms.
Jeigu kvapo nesijaučia, praėjus nustatytam laikui į šulinio vandenį papildomai įpilama
1/3 apskaičiuoto preparato kiekio, ir šulinys uždaromas 3–4 valandoms. Praėjus šiam
laikui, šulinio vanduo vėl išsemiamas.

Atlikus šachtinio šulinio dezinfekciją, vėl prisipildžius naujo vandens rekomenduojama atlikti vandens tyrimus mikrobinei taršai (žarninės lazdelės arba šilumai atsparios
koliforminės bakterijos) bei cheminei taršai (nitritams, amoniakui, permanganato indeksui) nustatyti.

Tyrimų kaina – apie 100 Lt. Tačiau ekstremaliomis situacijomis, potvynių metu tyrimų
išlaidas apmoka Savivaldybė.

Gyventojai dėl šachtinių šulinių išvalymo turėtų kreiptis į gyvenamosios teritorijos
seniūniją ar rajono Savivaldybę.

Tyrimus atlieka VMVT arba Visuomenės sveikatos centrų laboratorijos.

Šulinių dezinfekciją gali atlikti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų arba įmonių,
turinčių licenciją aplinkos kenksmingumui pašalinti (dezinfekcijai, dezinsekcijai, deratizacijai), darbuotojai, turintys dezinfekuotojo kvalifikaciją.

Vilija VASILIAUSKIENĖ

VMVT vyr. maisto produktų inspektorė